Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Researcher: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20344
Now showing1 - 5 of 5
  • Item type:ETD,
    Neformalaus suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi finansavimo modeliai ir jų įtaka švietimo prieinamumui Lietuvoje ir Europos Sąjungos valstybėse
    [Financing Models of Non-Formal Adult Education and Lifelong Learning and Their Impact on Accessibility in Lithuania and European Union Countries]
    magister thesis[2025][S003]
    Dubrovskytė, Rūta

    Magistro baigiamajame darbe analizuojama suaugusiųjų neformalaus švietimo finansavimo modelių įtaka švietimo prieinamumui. Nagrinėjama kaip valstybės pasirinktas finansavimo modelis gali daryti įtaką švietimo prieinamumą. Pirmoje magistrinio darbo dalyje aprašoma neformalaus suaugusiųjų švietimo finansavimo ypatumai, pateikiami finansavimo šaltiniai ir metodai. Toliau pateikiama neformalaus suaugusiųjų švietimo finansavimo modelių klasifikacija, finansavimo modelių tipai ir jiems būdingi bruožai. Nagrinėjamas suaugusiųjų neformalaus švietimo teorinė samprata. Antroje darbo dalyje pateikiama parengta suaugusiųjų neformalaus švietimo finansavimo modelių įtakos prieinamumui metodika. Galutinėje, trečiojoje, darbo dalyje atliekama suaugusiųjų neformalaus švietimo finansavimo modelių Europos Sąjungos valstybėse lyginamoji analizė ir NSŠ finansavimo modelių įtakos švietimo prieinamumui vertinimas.

      5  10
  • Item type:ETD,
    Studijų paskolų ir jų įtakos studijų prieinamumui vertinimas Europos Sąjungos valstybėse
    [Assessment of Student Loans and Their Influence on the Availability of Studies in the European Union Countries]
    master thesis[2023][S003]
    Skinderė, Lina

    Magistro baigiamajame darbe „Aukštojo mokslo studijų paskolų ir jų įtakos studijų prieinamumui vertinimas Europos sąjungos valstybėse“ teorinėje dalyje analizuojami aukštojo mokslo studijų paskolų modeliai, jų rūšys, savybės, studijų paskolų tikslai. Pateikti aukštojo mokslo studijų prieinamumo teoriniai aspektai ir prieinamumą ribojantys veiksniai. Magistro darbo tikslas – atlikus aukštojo mokslo studijų paskolų analizę Europos Sąjungos valstybėse, atskleisti kokią įtaką aukštojo mokslo studijų prieinamumui turi valstybių taikomos studijų paskolos. Magistro darbe atliekama mokslinės literatūros analizė, duomenų rinkimui taikomi teoriniai dokumentų analizės, lyginamasis ir empiriniai metodai. Analitinei darbo daliai naudojami lyginamosios ir sisteminės analizės tyrimo metodai. Magistro baigiamąjį darbą sudaro trys pagrindinės dalys. Pirmoje dalyje analizuojamos aukštojo mokslo studijų paskolos, jų rūšys, paplitimas, savybės ir tikslai, taip pat pristatomas studijų prieinamumas bei pateikiami prieinamumą ribojantys veiksniai. Antroje dalyje parengiama aukštojo mokslo studijų paskolų įtakos studijų prieinamumui vertinimo metodika, sumodeliuojamas konceptualus tyrimo modelis, remiantis kitų autorių tyrimais ir tyrinėjamais rodikliais. Trečioje darbo dalyje atliekama aukštojo mokslo studijų paskolų ES valstybėse lyginamoji analizė ir jų įtakos studijų prieinamumui vertinimas. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados, rekomendacijos, literatūros sąrašas, darbo santrauka lietuvių ir anglų kalba, priedai ir patvirtinimas apie darbo savarankiškumą. Remiantis oficialiais ES statistikos duomenimis ir dokumentais atlikta ES valstybių ekonominė analizė, valstybėse taikoma aukštojo mokslo studijų paskolų lyginamoji analizė, kuria atskleidžiama: 1. ES valstybių ekonominė padėtis ir valstybės yra sugrupuojamos į ekonomiškai stipresnes ir ekonomiškai silpnesnes valstybes. 2. ES valstybėse taikomas aukštojo mokslo finansavimas pagal įmokas už studijas, grąžintinas ir negrąžintinas valstybines finansines paramas 3. ES valstybėse taikomų aukštojo mokslo studijų paskolų modelius pagal studijų paskolų suteikimo ir grąžinimo sąlygas, ir naudojimosi mastą. Atlikus aukštojo mokslo studijų paskolų, pagal paskolų teikimo ir grąžinimo sąlygas ir naudojimosi mastą, įtakos aukštojo mokslo prieinamumui vertinimą, atskleista, jog ekonomiškai stipresnėse valstybėse studijų paskolų sąlygos yra palankesnės ir patrauklesnės studentui, todėl studijų paskolų įtaka studijų prieinamumui yra didesnė, nei ekonomiškai silpnesnėse valstybėse su ne tokiomis palankiomis studijų paskolų sąlygomis ir mažu procentu pasinaudojusiųjų paskola.

      13  10
  • Item type:ETD,
    Aukštojo mokslo studijų finansavimo modelių įtakos studijų kokybei vertinimas Europos Sąjungos valstybėse
    [Evaluation of the Influence of Higher Education Financing Models on the Quality of Studies in the European Union Countries]
    master thesis[2022][S003]
    Grušytė, Roberta

    Magistro baigiamajame darbe nagrinėjama aukštojo mokslo studijų finansavimo modelių įtaka studijų kokybei. Analizuojama kaip valstybės pasirinktas aukštojo mokslo finansavimo modelis gali lemti aukštojo mokslo studijų kokybę. Pirmoje darbo dalyje pateikiama aukštojo mokslo finansavimo specifika, pristatomi aukštojo mokslo finansavimo šaltiniai ir metodai, bei aukštojo mokslo finansavimo modelių klasifikavimo kriterijai, finansavimo modelių rūšys ir savybės. Taip pat pristatoma aukštojo mokslo studijų kokybės samprata ir kokybės aukštajame moksle vertinimo ir užtikrinimo metodai. Antroje dalyje parengiama aukštojo mokslo finansavimo modelių įtakos studijų kokybei vertinimo metodika. Trečioje darbo dalyje atliekama aukštojo mokslo finansavimo modelių ES valstybėse lyginamoji analizė bei AMS finansavimo modelių įtakos studijų kokybei vertinimas.

      5  19
  • Item type:ETD,
    Aukštojo mokslo studijų finansavimo modelių ir jų įtakos studijų prieinamumui vertinimas Europos Sąjungos valstybėse
    [Evaluation of higher education funding models and impact on higher education access in the European Union states]
    doctoral thesis[2020][S004]
    Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2020-05-08

    Disertaciniu tyrimu siekiama išspręsti mokslinę problemą: kaip įvertinti aukštojo mokslo studijų finansavimo modelių įtaką studijų prieinamumui. Disertacijoje analizuojami aukštojo mokslo studijų finansavimo modeliai, finansavimo metodai, studijų prieinamumo teoriniai aspektai, studijų finansavimo modelių įtakos studijų prieinamumui vertinimo metodikos, nustatomi taikytų vertinimo metodų privalumai ir trūkumai. Pagrindžiama nauja empirinio tyrimo metodika, kuri leidžia įvertinti studijų finansavimo modelių įtaką studijų prieinamumui ES valstybių kontekste ir valstybių grupėse, kurios taiko skirtingus aukštojo mokslo studijų finansavimo modelius pagal išlaidų pasidalijimą. ES valstybės sugrupuotos į keturis studijų finansavimo modelius pagal studijų finansavimui svarbius ekonominius rodiklius, pasitelkiant klasterių analizę. Įtakos vertinimui taikomas panelinės duomenų analizės metodas (fiksuotų efektų modelis). Disertacinio tyrimo rezultatai rodo, kad aukštojo mokslo studijų finansavimo modeliai pagal išlaidų pasidalijimą (t.y mažų įmokų-didelių grantų, mažų įmokų-mažų grantų, didelių įmokų-mažų grantų, didelių įmokų-didelių grantų studijų finansavimo modeliai) daro skirtingą statistiškai reikšmingą įtaką studijų prieinamumui. Be to, valstybės, kurios taiko didelių įmokų-didelių grantų studijų finansavimo modelį užtikrina geresnius studijų prieinamumo lyčių lygybei ir žemą (vidutinį) socio-ekonominį statusą turinčių asmenų atstovavimo aukštajame moksle rezultatus palyginti su kitomis valstybėmis, kurios taiko kitus studijų finansavimo modelius pagal išlaidų pasidalijimą.

      28  102
  • Item type:ETD,
    Bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo aspektai
    [General education schools funding aspects]
    master thesis[2010][S004]
    Kaunas: Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2010-01-05

    Bendrojo lavinimo mokyklų finansavimas yra aktualus valstybei ir visuomenei klausimas, keliantis nemažai nepasitenkinimų bei diskusijų, tačiau literatūros, mokslinių darbų, publikacijų arba mokslinių straipsnių Lietuvoje šia tema nėra daug. Literatūroje su bendrojo lavinimo mokyklų finansavimu susiję klausimai nagrinėjami mažai, nepakankamai, didesnis dėmesys skiriamas kitoms švietimo problemoms. Iš pirmo žvilgsnio bendrojo lavinimo mokyklų finansavimas atrodo elementarus ir nesudėtingas procesas, kadangi pagrindiniai dalykai yra sureguliuoti teisės aktų, o mokyklos finansuojamos ne pirmą dieną, todėl visiems viskas turėtų būti aišku. Tačiau panagrinėjus ir pasigilinus į mokyklų finansavimo proceso esmę, metodus bei pagrindinius principus, kyla klausimas – ar tikrai šalies pasirinktas finansavimo modelis yra geriausias, efektyviausias ir optimaliausias? Tam, kad atsakyti į šį klausimą, būtinas nuoseklus, nuodugnus ir išplėstas, pagrįstas teoriniais, praktiniais, moksliniais ir kitas argumentais bei faktais, tyrimas. Tyrimo problema – išsiaiškinti, kaip vyksta tikslinių valstybės biudžeto lėšų paskirstymas bendrojo lavinimo mokykloms pagal principą „pinigai paskui mokinį“, ar užtektų vien šio finansavimo mokyklos gyvybingumui palaikyti bei norimai bendrojo lavinimo paslaugų kokybei užtikrinti. Tyrimo objektas – bendrojo lavinimo mokyklų (pradinių, pagrindinių, vidurinių ir gimnazijų) finansavimas. Tyrimo tikslas – išanalizuoti ir argumentuotai pagrįsti, ar bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo sistema šių dienų Lietuvoje yra efektyvi, skaidri ir tinkama norimai švietimo paslaugų kokybei užtikrinti bei mokyklos funkcionavimui palaikyti. Tyrimo uždaviniai: 1. detaliai ištirti bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo sistemą Lietuvoje, t.y. išsiaiškinti bei paanalizuoti esamą finansavimo modelį, jo efektyvumą, pagrįstumą, bei panagrinėti kiekvieną įmanomą bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo šaltinį, didesnį dėmesį skiriant „mokinio krepšeliui“, kaip pagrindiniam mokyklų finansavimo principui; 2. atliki bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo modelių lyginamąją analizę, palyginant Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų XX a. pab. finansavimo sistemą su dabartine, išryškinant esminius praeito periodo finansavimo sistemos trūkumus, bei palyginti Europos Sąjungos valstybių narių bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo modelius, nustatant aktualiausius Lietuvai; 3. remiantis atliktu moksliniu tyrimu, kurio tikslas – sužinoti, kaip mokyklos bendruomenės nariai (mokytojai ir mokinių tėvai) vertina dabartinę mokyklų finansavimo sistemą, atlikti bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo vertinimą iš mokesčių mokėtojų pusės, pateikiant argumentus „už“ ir „prieš“ esamą mokyklų finansavimą bei galimas finansavimo alternatyvas. Tyrimo hipotezė: Bendrojo lavinimo mokyklų finansavimas pagal principą „pinigai paskui mokinį“ yra pagrįstas, efektyvus, optimalus, užtikrina tikslą gerinti švietimo paslaugų kokybę. Papildomas finansavimas nėra/yra būtinas. Tyrimo metodai: 1. Teoriniai: kokybiniai metodai – surinktų duomenų aprašymas, interpretacija, apibendrinimas, lyginamoji ir vertinamoji analizė. 2. Empiriniai: teisinės bazės, reguliuojančios bendrąjį lavinimą bei su bendrojo lavinimo mokyklų finansavimu susijusių nuostatų teisinė analizė. Mokslinės literatūros (publikacijų, straipsnių, mokslinių darbų, konferencijų medžiagos bei užsakomųjų mokslinių tyrimų) analizė. Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų bendruomenės narių anketinė apklausa. Magistro baigiamojo darbo struktūrą sudaro trys dalys – pirmoje dalyje buvo analizuojamas esamas bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo modelis, atlikta išsami kiekvieno finansavimo šaltinio analizė, didesnis dėmesys buvo skiriamas „mokinio krepšeliui“ kaip pagrindiniam bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo principui. Antroje darbo dalyje nagrinėta XX a. pab. mokyklų finansavimo sistema, nustatyti jos pagrindiniai trūkumai ir apžvelgtos mokyklų finansavimo reformos, jų pagrindiniai tikslai bei teisinis reglamentavimas, taip pat atlikta Europos Sąjungos valstybių narių bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo modelių lyginamoji analizė ir išskirti aktualiausi Lietuvai modeliai. Trečioje darbo dalyje buvo nagrinėjamas bendrojo lavinimo mokyklos bendruomenės narių požiūris į esamą finansavimo sistemą ir mokymosi kokybę, nustatytos galiojančios mokyklų finansavimo sistemos praktinės problemos. Magistro baigiamojo darbo pagrindinės išvados: 1. Vienas iš pagrindinių mokinio krepšelio įvedimo tikslų – skatinti bendrojo lavinimo mokyklų finansinį savarankiškumą, kad mokyklos galėtų konkuruoti laisvos rinkos sąlygomis ir teikti geresnės kokybės ugdymo paslaugas, tačiau dabar veikiantis mechanizmas nesuteikia mokykloms galimybės disponuoti biudžeto lėšomis savo nuožiūra, kadangi yra nustatytos taisyklės, griežtai reglamentuojančios kiek, kam ir kokia mokinio krepšelio lėšų dalis turi būti skirta. 2. Europos Sąjungos valstybių narių bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo sistemų lyginamosios analizės metu buvo nustatyta, kad apie 40 proc. valstybių bendrojo lavinimo mokyklų turi visišką arba dalinį finansinį savarankiškumą, tuo tarpu didžioji dalis valstybių ateities perspektyvose numato suteikti mokykloms daugiau finansinės laisvės, kadangi tai viena iš pagrindinių priemonių siekti geresnės mokyklų teikiamų ugdymo paslaugų kokybės. 3. Atlikus Europos Sąjungos valstybių narių bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo sistemų lyginamąją analizę buvo išskirti keli Lietuvai aktualūs mokyklų finansavimo modeliai – tai Danijos-Maltos, Švedijos, Belgijos-Flamandų bendruomenės ir Škotijos finansavimo modeliai. 4. Bendrojo lavinimo mokyklos bendruomenės narių požiūrio į bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo sistemą ir ugdymo kokybę tyrimo metu buvo nustatyta, kad didžioji dalis respondentų dabartinę bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo sistemą vertina patenkinamai ir jų nuomone bendrojo lavinimo paslaugų kokybė nuo 2002 m. pagerėjo, todėl galima teigti, kad mokinio krepšelio įvedimas turėjo teigiamos įtakos ugdymo paslaugų kokybei. 5. Bendrojo lavinimo mokyklų finansavimas pagal principą „pinigai paskui mokinį“ yra pagrįstas, efektyvus, sąlygoja teisingą ir skaidrų lėšų paskirstymą mokykloms, bei užtikrina tikslą gerinti švietimo paslaugų kokybę, tačiau jo įgyvendinimo priemonės turi būti tobulinamos. Tyrimo metu nustatyta, kad dabartinis bendrojo lavinimo mokyklos finansavimas yra nepakankamas ir yra būtinas papildomas finansavimas. Atsižvelgiant į tai, magistro baigiamojo darbo hipotezė pasitvirtino iš dalies.

      10  32