Čepelionienė, Jurgita

Šiandien darbas universitete tampa dideliu iššūkiu dėstytojams, nes studentai, socialiniai partneriai, politikai ir visuomenė pradeda abejoti ilgai puoselėtomis akademinio darbo vertybėmis. Dėstytojų veiklos objektas – studentas, mokslo procese pereinantis į subjekto poziciją ir tampantis aktyviu edukacinio proceso dalyviu, turinčiu savo tikslus, įsitikinimus, motyvus, elgesio logiką, jo paskirtis – perimti pedagogo perteiktą informaciją. Mūsų tyrimo tikslas – atskleisti, kokios kūno kultūros dėstytojo savybės nepatinka studentams. Tyrimo metu iš viso buvo apklausta 1012 respondentų iš aukštųjų universitetinių mokyklų. Per pirmąjį ir antrąjį tyrimus buvo taikoma apklausa raštu, naudota specialiai šiam tyrimui parengta anketa, sudaryta iš demografinių klausimų ir įvairių skalių. Nepatinkančios kūno kultūros dėstytojo savybės buvo nustatomos iš vyraujančias dėstytojo savybes atskleidžiančių dešimties teiginių klausimyno. Nustatyta, kad studentams (merginoms ir vaikinams) labiausiai nepatinka, kai kūno kultūros dėstytojas per pratybas nedalyvauja fizinėje veikloje kartu su jais, nebendrauja ir nerodo entuziazmo. Vaikinams dar labai nepatinka, kai dėstytojas reikalauja įvykdyti normatyvus.

The aim of the research is to identify the shift of the attitude of Lithuanian female students’ towards the physical education teacher. The research I was conducted in 2009 in the spring semester, the research II was conducted after four years (2013, during the spring semester). 362 females participated in the research I and 343 females in the research II. Conclusions. Lithuanian female students stressed the following the most liked traits of the physical education teacher: good knowledge of the subject, friendliness, nice shape, communication with the group, good sense of humor; whereas the most disliked are: passive participation in the classes of the physical education, poor communication with the students, lack of enthusiasm. After four years female students’ attitude towards the teacher of physical education had improved.

Tyrimo tikslas – nustatyti I kurso studentų fizinio aktyvumo motyvaciją kūno kultūros pratybose ypatumus lyties ir sveikatos svarbos aspektu. Metodai. Pirmasis tyrimas atliktas 2009 metais pavasario semestro metu esant privalomoms kūno kultūros pratyboms aukštosiose mokyklose, taikant apklausos raštu metodą. Antrasis tyrimas vykdytas 2013 metais taip pat pavasario semestro metu, jau esant neprivalomoms kūno kultūros pratyboms (laisvai pasirenkamas studijų dalykas). Imties tūrį sudarė reprezentatyvi studentų grupė, parinkta patogiosios atrankos būdu iš penkių Vilniaus ir Kauno aukštųjų universitetinių mokyklų. Pirmam tyrimui naudota 491, antram - 512 studentų anketavimo duomenys. Išvados. Esant privalomoms kūno kultūros pratyboms, studentams svarbiausia yra individualumo, orientacijos į save, bendradarbiavimo ir varžymosi/rungtyniavimo motyvacija. Kai kūno kultūros pratybos universitete yra neprivalomos (laisvai pasirenkamas dalykas), studentų motyvacija dalyvauti kūno kultūros pratybose yra ženkliai aukštesnė (p<0,05), svarbiausia yra varžymosi/rungtyniavimo, orientacijos į meistriškumą ir vidinė motyvacija. Merginų grupėje, kurios subjektyviai savo sveikatą vertino kaip gerą ir pakankamai gerą, motyvacija dalyvauti kūno kultūros pratybose atsispindėjo visose motyvacijos skalėse (išimtis – individualumo skalėje neaptikta statistiškai reikšmingų skirtumų). Merginų, kurios savo sveikatą subjektyviai vertino kaip vidutinišką/pakankamai blogą, dalyvavimą kūno kultūros pratybose lėmė vidinė motyvacija, orientacija į save, varžymosi/rungtyniavimo ir sėkmės motyvacija. Vaikinų grupėje neaptikta sąsajų lyginant motyvacijos dalyvauti kūno kultūros pratybose ir subjektyvaus savo sveikatos vertinimo.

Tyrimo tikslas – nustatyti veiksnių, skatinančių studentus sportuoti, kaitą. Anketavimas vykdytas 2009 ir 2013 metais pavasarį. Jame dalyvavo I kurso studentai iš aukštųjų universitetinių mokyklų. Sportuojančių studentų 2009 m. buvo 403 (108 vaikinai ir 295 merginos), o 2013 m. – 453 (156 vaikinai ir 297 merginos). Sportuoti skatinantiems veiksniams nustatyti anketoje buvo pateikta 11 teiginių. Buvo galima pažymėti kelis tinkamus veiksnius. Studentams (vaikinams ir merginoms) svarbiausi veiksniai, skatinantys sportuoti, yra noras tapti fiziškai stipresniems, geriau jaustis bei geriau atrodyti, sumažinti kūno svorį. Per 4 metų laikotarpį labai sustiprėjo studentų noras tapti fiziškai stipresniems, vaikinų noras geriau atrodyti, merginų – sumažinti kūno svorį. Daug daugiau vaikinų sportuoja paskatinti draugų.

Itin išaugę streso rodikliai pastebimi tarp jaunų suaugusiųjų amžiaus žmonių (nuo 18 iki 25 metų). Atletinis tapatumas – tai visą gyvenimą besiformuojančio daugialypio asmenybės savęs suvokimo dalis, parodanti, kiek žmogus save sieja su fiziniu aktyvumu ar sportine veikla. Jaunuolio atletinis tapatumas gali sietis su didesniu stresu arba priešingai – jį sumažinti. Tyrimo tikslas – nustatyti pirmo kurso studentų atletinį tapatumą ir jo sąsajas su patiriamu stresu. Psichologiniam stresui nustatyti naudota Reeder streso vertinimo skalė. Atletiniam tapatumui vertinti taikytas Atletinio tapatumo klausimynas jaunuoliams (Anderson et al., 2007). Tyrime dalyvavo 254 (135 merginos ir 119 vaikinų) pirmo kurso pirmos pakopos Lietuvos sporto universiteto studentai, kurių amžius nuo 18 iki 25 metų; amžiaus vidurkis – 19,52 m. (0,64). Tyrimo rezultatai atskleidė, kad pirmo kurso studentai, kurių atletinis tapatumas yra ryškesnis, patiria mažiau streso nei pirmo kurso studentai, kurių atletinis tapatumas yra mažesnis. Tikėtina, kad fizinis aktyvumas stipriai formuoja jaunuolio tapatumą, o tai turi teigiamos reikšmės jaunuolių psichologinei sveikatai.

Nustatyta, kad privalomas kūno kultūros pratybas (I tyrimas) lankantiems studentams svarbiausia yra individualumo, orientacijos į save, bendradarbiavimo ir varžymosi / rungtyniavimo motyvacija. Neprivalomas (savo noru pasirenkamas) kūno kultūros pratybas universitete (II tyrimas) lankančių studentų motyvacija dalyvauti kūno kultūros pratybose yra daug didesnė (p < 0,05), svarbiausia yra varžymosi / rungtyniavimo, orientacijos į meistriškumą ir vidinė motyvacija. Vaikinų, kuriems yra labai / pakankamai svarbu mokytis universitete, dalyvavimą pratybose labiausiai skatino vidinė motyvacija, merginų, kurioms labai svarbu mokytis universitete, motyvacija dalyvauti kūno kultūros pratybose buvo matyti visose motyvacijos skalėse (išimtis – individualumo skalėje neaptikta statistiškai reikšmingų skirtumų). Studentų, kurių studijos prasmingos ir kuriems yra labai / pakankamai svarbu mokytis universitete, dalyvavimui kūno kultūros pratybose įtaką darė vidinė ir orientacijos į meistriškumą motyvacija.

The most important factor of physical education at the university level is the teacher hence it is his qualifications, educational mastery on which depends his ability to create a favorable learning atmosphere with the respect to the educational and emotional aspects. The relationship between the physical education specialist and students, the content of the practical lessons, methods and theoretical lectures influence the formation of students’ attitude towards physical activities and the development of the practical acts The purpose of the research is to set student’s attitude towards the studies and physical education teacher relying on the gender aspect. Empirical research was conducted in the spring semester of year 2009. The 491 students were involved in this study (362 female and 129 male).

Anotacija. Ankstesniais mokslininkų tyrimais nustatyta, kad dauguma studentų nepakankamai motyvuoti kūno kultūrai, nejaučia poreikio sportuoti, stiprinti sveikatą. Todėl tyrimai, kuriais siekiama įvairiais aspektais analizuoti studentų motyvaciją kūno kultūros pratybose, yra prasmingi ir aktualūs. Empirinis tyrimas vykdytas 2013 metų pavasario semestro metu. Imties tūrį sudarė reprezentatyvi 512 studentų grupė (iš jų 343 merginos ir 169 vaikinai) iš aukštųjų universitetinių mokyklų.. Tiriamiesiems buvo pateiktas klausimynas iš 44 uždaro tipo klausimų, sudarytas remiantis R. M. Ryan ir kt. (2000) skale. Jame pateikti teiginiai buvo suskirstyti į šias poskales: orientacija į meistriškumą, vidinę motyvaciją, bendradarbiavimo, individualumo, orientaciją į EGO, varžymosi/rungtyniavimo motyvaciją, sėkmės motyvaciją ir nesėkmių vengimą. Išvados. Vaikinams per kūno kultūros pratybas svarbiausia yra varžymosi/ rungtyniavimo motyvacija, o merginoms – orientacija į meistriškumą; antroje vietoje ir vaikinams, ir merginoms – vidinė motyvacija. Trečioje vietoje pagal svarbą vaikinams yra orientacija į EGO, o merginoms – sėkmės motyvacija.