Mykolo Romerio universiteto mokslo valdymo sistema (CRIS)





Mokslininko profilio nuoroda: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/23118
Rodoma1 - 2 iš 2
  • Item type:ETD,
    Lygiagretaus medicinos produktų teisinio reguliavimo teoriniai ir praktiniai aspektai
    [Theoretical and practical aspects of legal regulations concerning parallel import of medical products]
    doctoral thesis[2016][S001]
    Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2016-03-21

    Daktaro disertacijoje „Lygiagretaus medicinos produktų teisinio reguliavimo teoriniai ir praktiniai aspektai“ tiriamos prielaidos įgalinančios medicinos produktų – žmogui skirtų bei veterinarinių vaistinių preparatų ir medicinos prietaisų, lygiagretų importą Europos Sąjungos bendroje vidaus rinkoje, kartu įvertinant ir šių produktų lygiagrečiai prekybai būdingus specifinius formaliuosius reikalavimus atsižvelgiant į tai, jog medicinos produktų naudojimas yra susijęs su visuomenės sveikata bei gyvybe. Darbe analizuojamas medicinos produktų lygiagretaus importo teisinis reguliavimas, ypatingą dėmesį skiriant šio reguliavimo aiškinimui Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje bei Lietuvos Respublikos nacionalinių teisės aktų, reguliuojančių lygiagretų medicinos produktų importą, sisteminei analizei. Atliktame tyrime daroma išvada, jog bendrąja prasme, terminas „lygiagretus importas” gali būti apibrėžtas kaip teisėta prekybos vidaus rinkoje forma, atsirandanti dėl skirtingų kainų lygių valstybėse narėse, kuri remiasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 straipsniu bei yra vykdoma laikantis apribojimų, susijusių su visuomenės saugumo, sveikatos apsaugos ir intelektinės nuosavybės teisių apsauga pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 36 straipsnį. Disertaciniame tyrime pažymima, jog lygiagretus importas kyla iš prekybos laisvės vidaus rinkoje principo įtvirtinto Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo, bei intelektinės nuosavybės teisių išsėmimo doktrinos (angl. k. exhaustion of intellectual property rights). Atkreipiamas dėmesys, jog medicinos produktų lygiagrečios prekybos specifiškumą lemia ir tai, kad šie produktai yra apsaugoti intelektinės nuosavybės (patentai, prekių ženklai) teisėmis. Disertacijoje analizuojant prekybos laisvės principo taikymą farmacijos sektoriuje, konstatuojama, jog Europos Sąjungos valstybės narės jį interpretuoja labai skirtingai, todėl kaip rodo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, toks skirtingas interpretavimas lemia prekybos laisvės suvaržymus, ypač tada, kai valstybėse narėse yra priimami sprendimai dėl vaistinių preparatų lygiagretaus importo leidimų išdavimo. Remiantis tyrimo duomenimis bei atlikta Teisingumo Teismo jurisprudencijos analize, identifikuojami trukdžiai nepagrįstai suvaržantys lygiagretų medicinos produktų importą bei pateikiami siūlymai įgalinantys geriau pasinaudoti lygiagretaus importo teikiamais privalumais gerinant medicinos produktų prieinamumą pacientams.

      34  29
  • Item type:ETD,
    Vaistinių preparatų lygiagretaus importo reguliavimas Europos Sąjungoje
    [The Regulation of Parallel Import of Medicinal Products in the European Union]
    master thesis[2011][S001]
    Kaunas: Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2011-01-04

    Lygiagretus vaistinių preparatų importas yra teisėta prekybos ES vidaus rinkoje forma, kuri remiasi Sutarties 34 straipsniu (ex 28 straipsniu) ir gali būti varžoma tik žmogaus gyvybės ir sveikatos apsaugos bei industrinės ir komercinės nuosavybės apsaugos tikslais, kaip tai numato Sutarties 36 straipsnio (ex 30 straipsnio) leidžiančios nukrypti nuostatos. Magistro darbe analizuojamas vaistinių preparatų lygiagretus importas, pabrėžiant pagrindinius ESTT jurisprudencijoje išryškintus probleminius jo vykdymo aspektus: intelektinės nuosavybės apsaugos klausimus, įskaitant ir ,,specialųjį mechanizmą” Stojimo sutartyje, o taip leidimų lygiagrečiam importui išdavimo procedūras ir jose keliamus reikalavimus bei kai kuriuos konkurencijos teisės aspektus, kiek jie yra susiję su lygiagrečios prekybos apribojimais. Nagrinėjant leidimų lygiagrečiam importui procedūrą pažymima, kad tuo atveju, kai Bendrijos valstybių narių Kompetentingos institucijos disponuoja informacija dėl produkto, kurį norima lygiagrečiai importuoti, saugumo žmogaus sveikatai, leidimas lygiagrečiam vaistinio preparato importui turi būti išduotas naudojant supaprastintą procedūrą, jei tik preparatas yra registruotas abiejuose Bendrijos valstybėse narėse (importo ir eksporto valstybėje) ir jei siekiama importuoti tą patį arba pakankamai panašų produktą (de Peijper byla). Po Kohlpharma bylos ,,bendros kilmės” doktrina tapo nebūtina įrodinėjant pakankamą panašumą ir tai atvėrė duris generinių vaistų importui. Kitose bylose (bylos Rhŏne-Polenc Rorer, Ferring) ESTT dar labiau plėtė sąlygas, kurioms esant neturėtų būti suvaržymų lygiagrečiam vaistų importui bei priėmė sprendimą, kad lygiagretaus vaistinio preparato importo leidimas yra išlaikomas net ir tuo atveju, jei importo valstybėje dėl komercinių priežasčių atšaukiamas referencinis preparatas.

      35  14