Mykolo Romerio universiteto mokslo valdymo sistema (CRIS)





Mokslininko profilio nuoroda: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20342
Rodoma1 - 2 iš 2
  • Item type:ETD,
    Darbingo amžiaus širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių pacientų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės vertinimas viešajame ir privačiame sektoriuose
    [Assessment of Healthcare Service Quality for Working-Age Patients with Cardiovascular Diseases in the Public and Private Sectors]
    magister thesis[2026][S003]
    Svetikas, Matas

    Darbo tikslas: pritaikius SERVQUAL apklausos metodiką įvertinti ir palyginti darbingo amžiaus širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių pacientų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės lūkesčius ir faktines patirtis viešajame ir privačiame asmens sveikatos priežiūros sektoriuose. Darbo Uždaviniai : 1. Apžvelgti mokslinę literatūrą, nagrinėjančią sveikatos priežiūros paslaugų kokybės vertinimą bei pacientų pasitenkinimą viešajame ir privačiame sveikatos sektoriuje Lietuvoje ir pasaulyje, 2. Ištirti darbingo amžiaus pacientų sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis paslaugų kokybės lūkesčius ir faktines patirtis viešajame ir privačiame asmens sveikatos priežiūros sektoriuose, taikant SERVQUAL metodiką. 3. Apskaičiuoti ir palyginti SERVQUAL kokybės spragas tarp viešojo ir privataus ASPĮ sektoriaus, nustatant statistiškai reikšmingus skirtumus tarp pacientų lūkesčių ir faktinių patirčių. 4. Nustatyti demografinius, struktūrinius ir su paslaugomis susijusius veiksnius bei jų sąsajas, lemiančius darbingo amžiaus ŠKL pacientų paslaugų kokybės vertinimą viešajame ir privačiame ASPĮ sektoriuje. 5. Pateikti rekomendacijas viešajam ir privačiam sveikatos sektoriams remiantis ŠKL pacientų paslaugų kokybės vertinimu. Tyrimo metodai. Tyrime taikyta mokslinės literatūros ir teisės aktų analizė bei atliktas kiekybinis empirinis tyrimas. Duomenys rinkti anoniminės internetinės anketinės apklausos būdu, naudojant modifikuotą SERVQUAL klausimyną. Respondentų apklausa vykdyta: 2026-01-13 – 2026-03-25. Tyrime dalyvavo 465 respondentai. Tyriamoji imtis – Vilniuje gyvenantys darbingo amžiaus pacientai sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, kurie per pastaruosius 12 mėnesių naudojosi sveikatos priežiūros paslaugomis. Klausimynas apėmė penkias SERVQUAL dimensijas: materialinę aplinką, patikimumą, operatyvumą, užtikrintumą ir empatiją. Paslaugų kokybės vertė skaičiuota pagal formulę; patirtis - lūkestis = kokybės spraga (P – L). Duomenų analizė atlikta naudojant statistinės analizės „R commander“ ir „Excel 2016“ programas. Rezultatai. Viešajame sektoriuje prisirašę pacientai dažniau lankėsi gydymo įstaigose nei privataus sektoriaus pacientai (p < 0,05). Taip pat nustatyta, kad moterys dažniau nei vyrai lankėsi pas gydytoją kardiologą (p < 0,05). Vertinant prieinamumą pas gydytoją kardiologą, nustatyta ryški viešojo ir privataus sektorių atskirtis, viešajame sektoriuje apie 85 proc. pacientų vizito laukė ilgiau nei 2 mėnesius, o privačiame sektoriuje apie 91 proc. pacientų pas specialistą pateko per trumpesnį nei 2 mėnesių laikotarpį, skirtumas tarp sektorių buvo reikšmingas (p < 0,05). Ilgesnis laukimo laikas siejosi su prastesniu paslaugų kokybės vertinimu visose SERVQUAL dimensijose (p < 0,05). Abiejų sektorių pacientai sveikatos priežiūros paslaugoms kėlė aukštus lūkesčius, viešajame – 4,70 balo, privačiame – 4,76 balo. Svarbiausias abiejų sektorių pacientų lūkestis buvo gydytojų kompetencija, maždaug 93 proc. respondentų šiam aspektui skyrė aukščiausią įvertinimą. Abiejuose sektoriuose, visose penkiose SERVQUAL dimensijose nustatytos neigiamos kokybės spragos (p < 0,05). Didžiausia kokybės spraga nustatyta operatyvumo dimensijoje: viešajame sektoriuje ji siekė -1,52 balo, privačiame -1,13 balo. Labiausiai kritikuoti konkretūs aspektai buvo greitas patekimas pas gydytoją (-1,76 ir -1,17 balo) ir galimų vizito laikų pasirinkimas (-1,59 ir -1,16 balo). Privačiame sektoriuje kokybės spragos buvo statistiškai reikšmingai mažesnės nei viešajame patikimumo, operatyvumo, užtikrintumo ir materialinės aplinkos dimensijose, tuo tarpu empatijos dimensijoje reikšmingo skirtumo tarp sektorių nenustatyta. Vieninteliai aspektai, kuriuose privataus sektoriaus pacientų patirtys iš esmės atitiko lūkesčius, buvo privatumo gerbimas ir duomenų konfidencialumas bei įstaigos švara ir tvarka. Analizė parodė, kad viešajame sektoriuje didžiausią įtaką paslaugų kokybės vertinimui turėjo užtikrintumo dimensija, o privačiame sektoriuje – operatyvumo dimensija. Taip pat nustatyta, jog privataus sektoriaus pacientai statistiškai reikšmingai dažniau rekomenduotų savo gydymo įstaigą artimiesiems nei viešojo sektoriaus pacientai (94 proc. prieš 77,1 proc.) bei aukštesniu balu vertina jos paslaugas (4,10 prieš 3,66 balo, p < 0,05). Išvados. Pacientai tiek viešajame, tiek privačiame sveikatos priežiūros sektoriuose kelia labai aukštus lūkesčius, tačiau reali pacientų patirtis nuo jų atsilieka. Privataus sektoriaus paslaugos vertintos geriau, bet didžiausia abiejų sektorių problema išliko operatyvumo dimensija, ypatingai vizito laukimo laikas pas gydytoją ir ribotos vizitų pasirinkimo galimybės. Nustatyta, kad didžiausią įtaką sveikatos paslaugų kokybės vertinimui viešajame sektoriuje darė užtikrintumo dimensija, o privačiame sektoriuje – operatyvumo dimensija.

      12
  • Item type:ETD,
    Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas medicininėje reabilitacijoje: pagrįsto teisingumo ir lygybės aspektai
    [Access to healthcare services in medical rehabilitation: aspects of equity and equality]
    magister thesis[2026][S003]
    Aukštikalnis, Tomas

    Magistro baigiamajame darbe išanalizuotas ir įvertintas sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas medicininėje reabilitacijoje, lygybės ir pagrįsto teisingumo principų kontekste Lietuvoje. Darbe analizuoti teoriniai lygybės ir pagrįsto teisingumo pagrindai, nagrinėta jų raiška sveikatos politikoje bei medicininėje reabilitacijoje, aptarti sisteminiai veiksniai, tokie kaip finansavimas, infrastruktūra, žmogiškieji ištekliai ir paslaugų organizavimas, formuojantys paslaugų prieinamumą. Empirinėje darbo dalyje, remiantis kiekybiniu tyrimu, analizuota pacientų patirtys ir vertinta lygybės bei pagrįsto teisingumo principų raiška teikiant medicininės reabilitacijos paslaugas.

      9