Krupavičius, Algis

Darbo tikslas: pritaikius SERVQUAL apklausos metodiką įvertinti ir palyginti darbingo amžiaus širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių pacientų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės lūkesčius ir faktines patirtis viešajame ir privačiame asmens sveikatos priežiūros sektoriuose. Darbo Uždaviniai : 1. Apžvelgti mokslinę literatūrą, nagrinėjančią sveikatos priežiūros paslaugų kokybės vertinimą bei pacientų pasitenkinimą viešajame ir privačiame sveikatos sektoriuje Lietuvoje ir pasaulyje, 2. Ištirti darbingo amžiaus pacientų sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis paslaugų kokybės lūkesčius ir faktines patirtis viešajame ir privačiame asmens sveikatos priežiūros sektoriuose, taikant SERVQUAL metodiką. 3. Apskaičiuoti ir palyginti SERVQUAL kokybės spragas tarp viešojo ir privataus ASPĮ sektoriaus, nustatant statistiškai reikšmingus skirtumus tarp pacientų lūkesčių ir faktinių patirčių. 4. Nustatyti demografinius, struktūrinius ir su paslaugomis susijusius veiksnius bei jų sąsajas, lemiančius darbingo amžiaus ŠKL pacientų paslaugų kokybės vertinimą viešajame ir privačiame ASPĮ sektoriuje. 5. Pateikti rekomendacijas viešajam ir privačiam sveikatos sektoriams remiantis ŠKL pacientų paslaugų kokybės vertinimu. Tyrimo metodai. Tyrime taikyta mokslinės literatūros ir teisės aktų analizė bei atliktas kiekybinis empirinis tyrimas. Duomenys rinkti anoniminės internetinės anketinės apklausos būdu, naudojant modifikuotą SERVQUAL klausimyną. Respondentų apklausa vykdyta: 2026-01-13 – 2026-03-25. Tyrime dalyvavo 465 respondentai. Tyriamoji imtis – Vilniuje gyvenantys darbingo amžiaus pacientai sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, kurie per pastaruosius 12 mėnesių naudojosi sveikatos priežiūros paslaugomis. Klausimynas apėmė penkias SERVQUAL dimensijas: materialinę aplinką, patikimumą, operatyvumą, užtikrintumą ir empatiją. Paslaugų kokybės vertė skaičiuota pagal formulę; patirtis - lūkestis = kokybės spraga (P – L). Duomenų analizė atlikta naudojant statistinės analizės „R commander“ ir „Excel 2016“ programas. Rezultatai. Viešajame sektoriuje prisirašę pacientai dažniau lankėsi gydymo įstaigose nei privataus sektoriaus pacientai (p < 0,05). Taip pat nustatyta, kad moterys dažniau nei vyrai lankėsi pas gydytoją kardiologą (p < 0,05). Vertinant prieinamumą pas gydytoją kardiologą, nustatyta ryški viešojo ir privataus sektorių atskirtis, viešajame sektoriuje apie 85 proc. pacientų vizito laukė ilgiau nei 2 mėnesius, o privačiame sektoriuje apie 91 proc. pacientų pas specialistą pateko per trumpesnį nei 2 mėnesių laikotarpį, skirtumas tarp sektorių buvo reikšmingas (p < 0,05). Ilgesnis laukimo laikas siejosi su prastesniu paslaugų kokybės vertinimu visose SERVQUAL dimensijose (p < 0,05). Abiejų sektorių pacientai sveikatos priežiūros paslaugoms kėlė aukštus lūkesčius, viešajame – 4,70 balo, privačiame – 4,76 balo. Svarbiausias abiejų sektorių pacientų lūkestis buvo gydytojų kompetencija, maždaug 93 proc. respondentų šiam aspektui skyrė aukščiausią įvertinimą. Abiejuose sektoriuose, visose penkiose SERVQUAL dimensijose nustatytos neigiamos kokybės spragos (p < 0,05). Didžiausia kokybės spraga nustatyta operatyvumo dimensijoje: viešajame sektoriuje ji siekė -1,52 balo, privačiame -1,13 balo. Labiausiai kritikuoti konkretūs aspektai buvo greitas patekimas pas gydytoją (-1,76 ir -1,17 balo) ir galimų vizito laikų pasirinkimas (-1,59 ir -1,16 balo). Privačiame sektoriuje kokybės spragos buvo statistiškai reikšmingai mažesnės nei viešajame patikimumo, operatyvumo, užtikrintumo ir materialinės aplinkos dimensijose, tuo tarpu empatijos dimensijoje reikšmingo skirtumo tarp sektorių nenustatyta. Vieninteliai aspektai, kuriuose privataus sektoriaus pacientų patirtys iš esmės atitiko lūkesčius, buvo privatumo gerbimas ir duomenų konfidencialumas bei įstaigos švara ir tvarka. Analizė parodė, kad viešajame sektoriuje didžiausią įtaką paslaugų kokybės vertinimui turėjo užtikrintumo dimensija, o privačiame sektoriuje – operatyvumo dimensija. Taip pat nustatyta, jog privataus sektoriaus pacientai statistiškai reikšmingai dažniau rekomenduotų savo gydymo įstaigą artimiesiems nei viešojo sektoriaus pacientai (94 proc. prieš 77,1 proc.) bei aukštesniu balu vertina jos paslaugas (4,10 prieš 3,66 balo, p < 0,05). Išvados. Pacientai tiek viešajame, tiek privačiame sveikatos priežiūros sektoriuose kelia labai aukštus lūkesčius, tačiau reali pacientų patirtis nuo jų atsilieka. Privataus sektoriaus paslaugos vertintos geriau, bet didžiausia abiejų sektorių problema išliko operatyvumo dimensija, ypatingai vizito laukimo laikas pas gydytoją ir ribotos vizitų pasirinkimo galimybės. Nustatyta, kad didžiausią įtaką sveikatos paslaugų kokybės vertinimui viešajame sektoriuje darė užtikrintumo dimensija, o privačiame sektoriuje – operatyvumo dimensija.

Magistro baigiamajame darbe išanalizuotas ir įvertintas sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas medicininėje reabilitacijoje, lygybės ir pagrįsto teisingumo principų kontekste Lietuvoje. Darbe analizuoti teoriniai lygybės ir pagrįsto teisingumo pagrindai, nagrinėta jų raiška sveikatos politikoje bei medicininėje reabilitacijoje, aptarti sisteminiai veiksniai, tokie kaip finansavimas, infrastruktūra, žmogiškieji ištekliai ir paslaugų organizavimas, formuojantys paslaugų prieinamumą. Empirinėje darbo dalyje, remiantis kiekybiniu tyrimu, analizuota pacientų patirtys ir vertinta lygybės bei pagrįsto teisingumo principų raiška teikiant medicininės reabilitacijos paslaugas.

Magistro darbo tikslas – įvertinti pacientų nuomonę apie LR SAM (2024) Paciento pasitenkinimo stacionarinėmis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis vertinimo anketą, išryškinant jos tinkamumą paslaugų veiksmingumui ir pacientų pasitenkinimui įvertinti. Tyrimui atlikti panaudotas kokybinis metodas – giluminiai pusiau struktūruoti interviu su 10 pacientų. Interviu metu buvo vertinama pacientų nuomonė apie anketos aiškumą, jos gebėjimą atspindėti suteiktų paslaugų veiksmingumą bei pasitenkinimą, nustatyti pagrindiniai anketos privalumai ir trūkumai bei pasiūlytos galimos tobulinimo kryptys. Gautiems rezultatams papildyti buvo atlikta palyginamoji SAM ir tarptautinės HCAHPS anketų analizė, pasitelkiant dirbtinio intelekto įrankius ChatGPT 4.5 ir Grok 3.0. Tyrimo rezultatai parodė, kad dauguma pacientų SAM anketą įvertino teigiamai, pabrėždami jos paprastumą, aiškumą ir pacientų nuomonės svarbos akcentavimą. Vis dėlto buvo identifikuotos aiškumo ir neutralumo spragos, taip pat pažymėta, jog anketoje trūksta tiesioginių klausimų apie paslaugų veiksmingumą (sveikatos būklės pokyčius). Nors anketa veiksmingumą vertina netiesiogiai, dauguma pacientų išreiškė pageidavimą ją papildyti klausimais apie konkrečius gydymo rezultatus bei sveikatos pokyčius. Palyginimas su HCAHPS anketa atskleidė, kad SAM anketai trūksta neutralumo, klausimai formuluojami pernelyg biurokratine kalba ir joje nėra atvirų klausimų, kurie leistų giliau išreikšti pacientų patirtį. Dirbtinio intelekto analizė taip pat patvirtino šias įžvalgas ir rekomendavo supaprastinti klausimų kalbą, įtraukti klausimus apie sveikatos būklės pokyčius bei papildyti anketą atvirais klausimais. Remiantis tyrimo rezultatais, pateikti konkretūs SAM anketos tobulinimo pasiūlymai: užtikrinti klausimų aiškumą ir neutralumą, papildyti anketą klausimais apie gydymo rezultatus ir sveikatos pokyčius, įtraukti atvirus klausimus, atsisakyti perteklinių klausimų apie papildomus mokėjimus. Šie pasiūlymai padėtų tiksliau ir išsamiau įvertinti pacientų patirtis ir stacionarinių sveikatos priežiūros paslaugų veiksmingumą Lietuvoje, prisidėtų prie SAM anketos validumo ir patikimumo didinimo bei užtikrintų pacientų lūkesčių geresnį atliepimą.

Magistriniame darbe „Sveikatos draudimas ir jo prieinamumas“ atlikta Lietuvos privalomojo sveikatos draudimo analizė bei lyginamoji Lietuvos ir Švedijos sveikatos draudimo sistemų analizė, remiantis kokybiniu tyrimu – interviu su sveikatos priežiūros specialistais ir ekspertais. Kokybinio tyrimo tikslas – atskleisti, kaip skirtingi sveikatos draudimo modeliai veikia praktikoje, kokią įtaką daro paslaugų prieinamumui, kokybei, finansavimo efektyvumui, bei kaip šias sistemas vertina sveikatos priežiūros specialistai. Siekiant įgyvendinti iškeltą tikslą, numatyti tyrimo uždaviniai: interviu metodo būdu išsiaiškinti, kaip sveikatos priežiūros specialistai vertina privalomojo sveikatos draudimo prieinamumą Lietuvoje ir privataus sveikatos draudimo įtaką; nustatyti pagrindinius sveikatos sistemos veikimo efektyvumą lemiančius veiksnius; išanalizuoti paslaugų kokybės vertinimą, remiantis gydytojų patirtimi apie darbo krūvį, priežiūros tęstinumą, prevencijos įgyvendinimą ir pacientų pasitenkinimą; nustatyti sistemų stiprybes ir trūkumus, atsiskleidusias empirinio tyrimo metu, bei įvardinti potencialias Švedijos sveikatos sistemos praktikas, kurias galima pritaikyti Lietuvos kontekste. Tikslui ir uždaviniams įgyvendinti naudoti tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, pusiau struktūruotas interviu metodas su sveikatos priežiūros specialistais, ekspertais. Šio darbo pirmoje dalyje analizuoti sveikatos draudimo teoriniai pagrindai, sveikatos draudimo samprata, sveikatos draudimo modeliai. Lietuvoje įgyvendinamas Bismarko modelis, veikiantis visuotinumo, solidarumo, teisingumo principais, finansuojamas įmokomis, o Švedijoje veikia Beveridžo modelis, finansuojamas iš valstybės biudžeto. Antrojoje dalyje atlikta Lietuvos privalomojo sveikatos draudimo analizė. Trečiojoje dalyje pateikta Lietuvos ir Švedijos sveikatos draudimo sistemų lyginamoji analizė. Privalomojo sveikatos draudimo sistema Lietuvoje užtikrina bazinių sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą visiems apdraustiems gyventojams, nepriklausomai nuo jų pajamų ar socialinio statuso. Privalomasis sveikatos draudimas sudaro prielaidas ilgalaikiam sistemos stabilumui, leidžia išlaikyti solidarumo principą ir užtikrinti paslaugų prieinamumą net ir socialiai pažeidžiamoms grupėms bei regionų gyventojams. Palyginimui, Švedijoje sveikatos sistema pasižymi aukštu paslaugų organizavimo lygiu ir išplėtota infrastruktūra, tačiau ir ten susiduriama su regioniniais sveikatos priežiūros prieinamumo skirtumais ir augančia administracine našta medicinos personalui. Tai rodo, kad nepriklausomai nuo pasirinkto modelio, sveikatos sistemos efektyvumas priklauso nuo gebėjimo subalansuoti finansinius išteklius, darbo organizavimą ir pacientų poreikius. Ketvirtojoje dalyje pateikta empirinio tyrimo analizė. Interviu duomenų analizė parodė, kad privalomojo sveikatos draudimo sistema Lietuvoje užtikrina gyventojų galimybę gauti būtinas sveikatos priežiūros paslaugas, tačiau susiduria su problemomis, tokiomis, kaip ribotas finansavimas, netolygus išteklių paskirstymas, žmogiškųjų išteklių trūkumas, perteklinė administracinė našta bei žemas prevencinių programų efektyvumas. Tobulinimo sprendimai turėtų apimti didesnį ir tikslingesnį finansavimą, administracinių procesų supaprastinimą, regioninės nelygybės mažinimą bei gyventojų švietimą ir aktyvesnį įtraukimą į sveikatos stiprinimo veiklas. Darbo struktūra. Darbą sudaro įvadas, keturios dalys, išvados, rekomendacijos, santrauka, naudota literatūra ir priedai. Darbe pateikiama 19 paveikslų, 21 lentelė.

Baigiamajame darbe nagrinėta profesinės sveikatos reikšmė gyventojų sveikatai, akcentuota ir analizuota profesinės sveikatos svarba dirbančiųjų sveikatai ir sąsaja su gyventojų sveikata ir jų gyvenimo kokybe. Remiantis tyrimo rezultatais, išskirtos svarbios profesinės sveikatos sritys ir suformuotos rekomendacijos, formuojant profesinės sveikatos svarbą. Viena darbo dalis sudaryta iš darbo aplinkoje veikiančių rizikos veiksnių sampratos ir skirstymo, jų vertinimo ir valdymo, taip pat išskiriant kitus veiksnius, kurie gali būti susiję su asmenų ypatybėmis ar gyvenimo būdu, kurie gali būti susiję su darbu ir sveikata. Antrame skyriuje buvo aptariami su profesine sveikata ir gyventojų sveikata susiję aspektai, tokie kaip profesinės ligos, su darbu susijusios ligos, nelaimingi atsitikimai darbe, taip pat buvo aptarta socioekonominė šių būklių reikšmė. Trečioji dalis buvo skirta profesinės sveikatos priežiūrai, aptartas periodinių darbuotojų sveikatos patikrinimų vykdymas bei reglamentavimas, profesinės sveikatos specialisto vaidmuo ir darbo reglamentavimas bei aptarta geroji praktika kuriant sveikatai palankią aplinką darbe. Ketvirtas skyrius skirtas tyrimo metodologijai – kiekybiniam ir kokybiniam tyrimui apibūdinti. Penktame skyriuje aptarti kiekybinio tyrimo, kuriame buvo nagrinėti dirbančiųjų Panevėžio apskrityje profesinės sveikatos priežiūros prieinamumas, informuotumas apie profesinę sveikatą ir skirtumai, susiję su sveikatos būkle, rezultatai. Šeštame skyriuje aptarti kokybinio tyrimo rezultatai – jame pusiau struktūruoto interviu būdu buvo apklausti profesinėmis ligomis sergantys asmenys ir analizuojama jų patirtis.

Šiame darbe išnagrinėti sveikatos politikos principai ir savanoriško sveikatos draudimo įtaka sveikatos politikos principų įgyvendinimui. Teorinėje dalyje analizuojama mokslinė literatūra, nagrinėjanti sveikatos politikos principus bei savanoriško sveikatos draudimo teigiama ir neigiama įtaka sveikatos politikos principams. Taip pat teorinėje dalyje apžvelgiama sveikatos priežiūros sistemos modelis Lietuvoje, apžvelgiant privalomojo sveikatos ir savanoriško sveikatos draudimo teikiamas paslauga bei teisinį reguliavimą. Atliktame tyrime analizuoti statistiniai draudimo bendrovių rodikliai, bei jų pokyčiai, priklausantys nuo sveikatos politikos ir ekonominių veiksnių.