Krupavičius, Algis
- magister thesis[2025][S003]Šapranauskienė, Daiva
Magistriniame darbe „Sveikatos draudimas ir jo prieinamumas“ atlikta Lietuvos privalomojo sveikatos draudimo analizė bei lyginamoji Lietuvos ir Švedijos sveikatos draudimo sistemų analizė, remiantis kokybiniu tyrimu – interviu su sveikatos priežiūros specialistais ir ekspertais. Kokybinio tyrimo tikslas – atskleisti, kaip skirtingi sveikatos draudimo modeliai veikia praktikoje, kokią įtaką daro paslaugų prieinamumui, kokybei, finansavimo efektyvumui, bei kaip šias sistemas vertina sveikatos priežiūros specialistai. Siekiant įgyvendinti iškeltą tikslą, numatyti tyrimo uždaviniai: interviu metodo būdu išsiaiškinti, kaip sveikatos priežiūros specialistai vertina privalomojo sveikatos draudimo prieinamumą Lietuvoje ir privataus sveikatos draudimo įtaką; nustatyti pagrindinius sveikatos sistemos veikimo efektyvumą lemiančius veiksnius; išanalizuoti paslaugų kokybės vertinimą, remiantis gydytojų patirtimi apie darbo krūvį, priežiūros tęstinumą, prevencijos įgyvendinimą ir pacientų pasitenkinimą; nustatyti sistemų stiprybes ir trūkumus, atsiskleidusias empirinio tyrimo metu, bei įvardinti potencialias Švedijos sveikatos sistemos praktikas, kurias galima pritaikyti Lietuvos kontekste. Tikslui ir uždaviniams įgyvendinti naudoti tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, pusiau struktūruotas interviu metodas su sveikatos priežiūros specialistais, ekspertais. Šio darbo pirmoje dalyje analizuoti sveikatos draudimo teoriniai pagrindai, sveikatos draudimo samprata, sveikatos draudimo modeliai. Lietuvoje įgyvendinamas Bismarko modelis, veikiantis visuotinumo, solidarumo, teisingumo principais, finansuojamas įmokomis, o Švedijoje veikia Beveridžo modelis, finansuojamas iš valstybės biudžeto. Antrojoje dalyje atlikta Lietuvos privalomojo sveikatos draudimo analizė. Trečiojoje dalyje pateikta Lietuvos ir Švedijos sveikatos draudimo sistemų lyginamoji analizė. Privalomojo sveikatos draudimo sistema Lietuvoje užtikrina bazinių sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą visiems apdraustiems gyventojams, nepriklausomai nuo jų pajamų ar socialinio statuso. Privalomasis sveikatos draudimas sudaro prielaidas ilgalaikiam sistemos stabilumui, leidžia išlaikyti solidarumo principą ir užtikrinti paslaugų prieinamumą net ir socialiai pažeidžiamoms grupėms bei regionų gyventojams. Palyginimui, Švedijoje sveikatos sistema pasižymi aukštu paslaugų organizavimo lygiu ir išplėtota infrastruktūra, tačiau ir ten susiduriama su regioniniais sveikatos priežiūros prieinamumo skirtumais ir augančia administracine našta medicinos personalui. Tai rodo, kad nepriklausomai nuo pasirinkto modelio, sveikatos sistemos efektyvumas priklauso nuo gebėjimo subalansuoti finansinius išteklius, darbo organizavimą ir pacientų poreikius. Ketvirtojoje dalyje pateikta empirinio tyrimo analizė. Interviu duomenų analizė parodė, kad privalomojo sveikatos draudimo sistema Lietuvoje užtikrina gyventojų galimybę gauti būtinas sveikatos priežiūros paslaugas, tačiau susiduria su problemomis, tokiomis, kaip ribotas finansavimas, netolygus išteklių paskirstymas, žmogiškųjų išteklių trūkumas, perteklinė administracinė našta bei žemas prevencinių programų efektyvumas. Tobulinimo sprendimai turėtų apimti didesnį ir tikslingesnį finansavimą, administracinių procesų supaprastinimą, regioninės nelygybės mažinimą bei gyventojų švietimą ir aktyvesnį įtraukimą į sveikatos stiprinimo veiklas. Darbo struktūra. Darbą sudaro įvadas, keturios dalys, išvados, rekomendacijos, santrauka, naudota literatūra ir priedai. Darbe pateikiama 19 paveikslų, 21 lentelė.
70 1 Profesinės sveikatos reikšmė gyventojų sveikataiItem type:ETD, [The Significance of Occupational Health in Shaping Population Health]magister thesis[2025][S003]Mikšytė, JustinaBaigiamajame darbe nagrinėta profesinės sveikatos reikšmė gyventojų sveikatai, akcentuota ir analizuota profesinės sveikatos svarba dirbančiųjų sveikatai ir sąsaja su gyventojų sveikata ir jų gyvenimo kokybe. Remiantis tyrimo rezultatais, išskirtos svarbios profesinės sveikatos sritys ir suformuotos rekomendacijos, formuojant profesinės sveikatos svarbą. Viena darbo dalis sudaryta iš darbo aplinkoje veikiančių rizikos veiksnių sampratos ir skirstymo, jų vertinimo ir valdymo, taip pat išskiriant kitus veiksnius, kurie gali būti susiję su asmenų ypatybėmis ar gyvenimo būdu, kurie gali būti susiję su darbu ir sveikata. Antrame skyriuje buvo aptariami su profesine sveikata ir gyventojų sveikata susiję aspektai, tokie kaip profesinės ligos, su darbu susijusios ligos, nelaimingi atsitikimai darbe, taip pat buvo aptarta socioekonominė šių būklių reikšmė. Trečioji dalis buvo skirta profesinės sveikatos priežiūrai, aptartas periodinių darbuotojų sveikatos patikrinimų vykdymas bei reglamentavimas, profesinės sveikatos specialisto vaidmuo ir darbo reglamentavimas bei aptarta geroji praktika kuriant sveikatai palankią aplinką darbe. Ketvirtas skyrius skirtas tyrimo metodologijai – kiekybiniam ir kokybiniam tyrimui apibūdinti. Penktame skyriuje aptarti kiekybinio tyrimo, kuriame buvo nagrinėti dirbančiųjų Panevėžio apskrityje profesinės sveikatos priežiūros prieinamumas, informuotumas apie profesinę sveikatą ir skirtumai, susiję su sveikatos būkle, rezultatai. Šeštame skyriuje aptarti kokybinio tyrimo rezultatai – jame pusiau struktūruoto interviu būdu buvo apklausti profesinėmis ligomis sergantys asmenys ir analizuojama jų patirtis.
24 Savanoriško sveikatos draudimo įtaka sveikatos politikos principamsItem type:ETD, [The influence of voluntary health insurance on health policy principles]magister thesis[2025][S003]Kupliauskienė, AudronėŠiame darbe išnagrinėti sveikatos politikos principai ir savanoriško sveikatos draudimo įtaka sveikatos politikos principų įgyvendinimui. Teorinėje dalyje analizuojama mokslinė literatūra, nagrinėjanti sveikatos politikos principus bei savanoriško sveikatos draudimo teigiama ir neigiama įtaka sveikatos politikos principams. Taip pat teorinėje dalyje apžvelgiama sveikatos priežiūros sistemos modelis Lietuvoje, apžvelgiant privalomojo sveikatos ir savanoriško sveikatos draudimo teikiamas paslauga bei teisinį reguliavimą. Atliktame tyrime analizuoti statistiniai draudimo bendrovių rodikliai, bei jų pokyčiai, priklausantys nuo sveikatos politikos ir ekonominių veiksnių.
25 1