Veličkienė, Deimantė

Literatūrologiniai vertimo tyrinėjimai Lietuvoje nėra gausūs, ypač poetinio vertimo. Disertacijoje siekiama sistemingai ištirti Shakespeare’o sonetų vertimus į lietuvių kalbą, aprėpiant visus keturis egzistuojančius sonetyno vertimus, kuriuos pateikė keturi poetai – Alfonsas Tyruolis, Aleksys Churginas, Sigitas Geda and Tautvyda Marcinkevičiūtė. Pagrindinė šiame darbe kelta problema yra atitikmuo (arba ekvivalentiškumas) Shakespeare’o sonetų vertimuose į lietuvių kalbą. Atitikmuo suprantamas kaip daugybinis analogas. Nors atitikmens kūrimui tikslinėje literatūroje tarsi suteikiama savotiška laisvė, įvairios skaitymo alternatyvos, egzistuoja tam tikros ribos, neleidžiančios svarbiausioms reikšmėms ir prasmėms išsprūsti. Lyginamoji analizė atskleidė, kad sonetų vertimuose į lietuvių kalbą nėra visiškų atitikmenų nuo makro - iki mikrolygmenų. Kai kurie vertėjai labiau susitelkia į etiškumą, kiti į poetiškumą. Bendra sonetų tematika dažniausiai perteikiama vertimuose į lietuvių kalbą, tačiau kai kurių tropų ir daugiasluoksnio teksto vertimas kelia didesnių keblumų. Atitikmuo veikiausiai buvo visų vertėjų siekiamybė, tik ne visada pavyko jį rasti ir perteikti.