Gutauskas, Aurelijus

Darbo tikslas buvo apibendrinant Lietuvos Respublikos ir kt. ES valstybių mokslo, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Respublikos teismų patirtį, kompleksiškai išnagrinėti neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis teismų praktikoje trūkumus bei netikslumus, atskleisti griežtosios baudžiamosios politikos daromą žalą teismų sprendimams. Kadangi dabartinė narkotikų rinka yra ne tik „permainingesnė ir dinamiškesnė“, bei plinta naujų rūšių sintetinės medžiagos, tyrime atsikleista narkotinių ir psichotropinių medžiagų klasifikacija. Darbe pateikiamas neiteisėto disponavimo narkotinėmis ar pscihotropinėmis naujas objekto vertinimas, kuris padės suprasti ir atskleisti atribojimą nuo narkomanijos kaip ligos ir neteisėtos narkotinių ar psichotropinių medžiagų apyvartos. Nustatyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekio ypatumai, kurie leis vienodinti teisminę praktiką. Atskleista narkotinių ir psichotropinių medžiagų klasifikavimo problema, dėl kurios kyla netinkamas baudžiamosios ir administracinės atsakomybės taikymas.

Darbe analizuojama nuo 1990 m. iki šių dienų galiojanti seksualinio pobūdžio nusikalstamų veikų reglamentavimo raida, jos pokyčius lėmę veiksniai. Darbe vertinama ar konkretūs įstatymo pakeitimai buvo tik formalus direktyvų nuostatų perkėlimas, neradęs praktinio pritaikomumo Lietuvos teismuose bei tai kaip konkretūs įstatymo normų pakeitimai išsprendė sovietinio palikimo baudžiamojo teisinio vertinimo spragas. Antrojoje darbo dalyje analizuojama lytinės aistros tenkinimo pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą nusikaltimo sudėtis (LR BK 1511 str. 1 d.), didžiausias dėmesys skiriamas 2014 m. priimtiems pakeitimams, taip pat šio str. 5 d. numatytos sąlygos pritaikymo analizei. Paskutinėje darbo dalyje pateikiami seksualinio prievartavimo atribojimo nuo tvirkinamųjų veiksmų probleminiai aspektai, šių nusikaltimų atribojimo pagrindiniai ir alternatyvieji kriterijai. Darbo pabaigoje pateikiamos atlikto tyrimo išvados.

Magistro darbe analizuoti nusikalstamos veikos – nusikalstamo bankroto teoriniai ir praktiniai aspektai, atlikta nusikalstamą bankrotą reglamentuojančių teisės aktų, jų taikymo praktikos, mokslinės literatūros analizė bei nustatytos bendros tyrimo gairės, padedančios atriboti nusikalstamą bankrotą nuo objektyvios verslo rizikos, taip pat – bankroto instituto raida istoriniu aspektu; antrojoje dalyje analizuojama mokslinė doktrina, teismų praktika ir išskiriami pagrindiniai nusikalstamo bankroto sudėties požymiai, nusikalstamas bankrotas atskiriamas nuo kitų nusikalstamų veikų sudėčių, lyginamas su tyčiniu bankrotu; trečiojoje dalyje išskiriamos pagrindinės nusikalstamo bankroto atribojimo nuo objektyvios verslo rizikos gairės, nustatomos nusikalstamo bankroto konstatavimo problemos.