Vosylis, Rimantas
Pataisos įstaigų pareigūnų naratyvinio tapatumo ir psichologinio funkcionavimo darbe aspektų sąsajosItem type:ETD, [Links between Aspects of Narrative Identity and Psychological Functioning at Work among Correctional Officers]master thesis[2018][S006]Jegipceva, JulijaTyrimo tikslas. Šio darbo tikslas buvo įvertinti pataisos įstaigų pareigūnų naratyvinio tapatumo ir psichologinės gerovės darbe ryšius. Tyrimo dalyviai. Iš viso tyrime dalyvavo keturių pataisos įstaigų pareigūnai (Vilniaus PN, Panevėžio PN, Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – PN, Alytaus PN). Iš 158 dalyvių 81 buvo vyras ir 77 moterys. Jauniausiam tyrimo dalyviui buvo 22 metai, o vyriausiam – 65. Tyrime dalyvavo įvairias pareigas užimantys pataisos pareigūnai: jaunesnieji pataisos pareigūnai, pataisos pareigūnai, vyresnieji pataisos pareigūnai, vyriausieji pataisos pareigūnai. Tyrimo metodikos. Naratyvinio tapatumo darnumas ir įsisąmoninimas buvo vertinamas Naratyvinio tapatumo įsisąmoninimo klausimynu (angl. Awareness of Narrative Identity Questionnaire; ANIQ; Hallford ir Mellor, 2015a), Įsitraukimas į darbą buvo vertinamas Utrechto Įsitraukimo į darbą klausimynu, trumpąja jo versija (angl. Utrecht Work Engagement Scale; UWES-9; Schaufeli ir Bakker, 2003), Emocinis perdegimas buvo vertinamas Bergeno perdegimo klausimynu (angl. Bergen Burnout Inventory; BBI-9; Salmela-Aro ir kt., 2010), Pasitenkinimas gyvenimu buvo vertinamas Diener‘io pasitenkinimo gyvenimu skale (angl. Diener Satisfaction With Life Scale; SWLS; Diener, 1985). Tyrimo rezultatai. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog pataisos pareigūnų priežastinis naratyvinio tapatumo darnumas bei naratyvinio tapatumo įsisąmoninimas reikšmingai prognozuoja įsitraukimą į darbą, tačiau naratyvinio tapatumo dimensijos reikšmingai neprognozuoja emocinio perdegimo. Priežastinis naratyvinio tapatumo darnumas bei naratyvinio tapatumo įsisąmoninimas reikšmingai prognozuoja pasitenkinimą gyvenimu. Ryšys tarp pataisos pareigūnų naratyvinio tapatumo dimensijų: priežastinio darnumo ir tapatumo įsisąmoninimo, ir pasitenkinimo gyvenimu yra iš dalies medijuojamas įsitraukimo į darbą. Emocinis perdegimas nemedijuoja ryšio tarp naratyvinio tapatumo dimensijų ir pasitenkinimo gyvenimu.
17 27 Psichologiniai tapsmo suaugusiuoju aspektai skirtinga socialinės brandos eiga pasižyminčių jaunuolių grupėseItem type:ETD, [Psychological aspects of becoming an adult among youth following different transitional pathways to social adult roles]Šiame darbe yra nagrinėjama: a) dabartinė Lietuvos jaunuolių socialinių suaugusiojo statusų kaita (socialinė branda) ir jos įvairovė; b) psichologiniai tapsmo suaugusiuoju aspektai, įvardyti besiformuojančio suaugusiojo raidos tarpsnio teorijoje (jaunuoliams būdingų raidos užduočių įveikimas ir besiformuojančio suaugusiojo periodo savybės) ir jaunuolių grupės besiskiriančios šiais psichologiniais tapsmo suaugusiuoju aspektais; c) socialinės brandos ir psichologinių tapsmo suaugusiuoju aspektų ryšiai Lietuvos sociokultūriniame kontekste. Atliktas tyrimas papildo esamas žinias apie tapsmo suaugusiuoju procesą keliais aspektais. Visų pirma, tyrime nustatyta, kad Lietuvos jaunuolių branda yra diversifikuota, t.y. pasižymi didele stipriai besiskiriančių socialinės brandos takų įvairove. Antra, rasta, kad socialinės brandos pokyčiai gyvenamojo būsto, partnerio-šeimos ir mokslo-darbo srityse yra tarpusavyje susiję. Trečia, tapsmo suaugusiuoju procesas, vertinant psichologinius šio proceso aspektus, taip pat yra įvairus, t.y. 25 m. amžiaus jaunuolių grupėje galima išskirti bent tris pogrupius, besiskiriančius jaunystei būdingų raidos užduočių įveikimu ir besiformuojančio suaugusiojo raidos tarpsnio bruožais. Ketvirta, egzistuoja paralelės tarp socialinių statusų kaitos ir psichologinių tapsmo suaugusiuoju aspektų, t.y. socialinės brandos įvykių ir suaugusiojo vaidmenų įgijimo laikas yra sietinas ir su kitų šiam tarpsniui būdingų raidos užduočių įveikimu.
102 39