Virketienė, Austėja

Komunikacijos globalizacija šiuolaikinėje visuomenėje ir kultūroje vis labiau įtvirtina vizualumą ir jo prielaidas, o komunikavimo sąlygos ir jų pateiktis tampa neįmanomu aprėpti veiksniu, trukdančiu efektyviai informacijos sklaidai ir adekvačiam komunikuojamos žinutės suvokimui. Esant tokiam informacijos plitimo kismui, reikalingas ir atsinaujinantis požiūris į komunikacijos priemones bei jų efektyvumo standartus. Naujos teorijos skelbia, kad vizualumą sudaro ne tik tai, ką mes matome, bet ir tai, ką esame patyrę, kaip jaučiamės, ką įsivaizduojame, kitaip tariant, kiekvienas žmogus turi dar ir „vidinį vizualumą“, kuris nebūtinai gali sutapti su perteikiamu išorėje. Savojo vaizdo suvokimą padeda aiškinti fenomenologinė vaizdo prieiga, leidžianti į vizualinę komunikaciją pažvelgti kaip į atskirų individų patirties reiškinį.