Lavišius, Tomas

This dissertation aims to determine legal preconditions of social entrepreneurship in the European Union as well as in the particular EU and European Free Trade Association. It seeks to determine whether the legal regulation of social entrepreneurship is adequate and identify potential weaknesses, differences, and contradictions of this legal regulation in the EU, the particular EU and EFTA Member States. The dissertation also tries to determine main elements of the definition of social entrepreneurship or social business, (and related definitions) based on legislation, scientific literature, and authors own observations; to define the place of social entrepreneurship legal regulation in the legal system of the EU and particular countries. Moreover, it provides a wide comparison of the regulatory relationship of social entrepreneurship with other regulatory areas in the context of legal system (social innovation, CSR, legal technology, and such global initiatives as the United Nations Sustainable Development Goals) in order to identify possibly best regulation practices and to estimate the potential of social entrepreneurship.

Šis darbas nagrinėja Austrijos ir Lietuvos valstybės tarnautojų mokymo sistemas ir jų raidą Europos Sąjungos lygmeniu siekiamų tikslų atžvilgiu. Lietuvos valstybės tarnautojų mokymo sistema yra palyginama su valstybės tarnautojų mokymo sistema Austrijoje, kaip gilesnę demokratinio viešojo valdymo patirtį turinčioje šalyje. Ši lyginamoji analizė aktuali tuo, kad nagrinėjant dviejų skirtingo išsivystymo lygio šalių sistemas, gali būti perimta geroji patirtis, leidžianti spręsti su tyrimo objektu susijusias problemas. Nors valstybių narių viešojo administravimo sritis nėra tiesiogiai reguliuojama ES teisės aktais, tačiau vykdomos reformos, strateginiai tikslai bei jų įgyvendinimo programos kuriamos ir įgyvendinamos ES teisės aktų pagrindu. Darbe keliama hipotezė, jog skirtingose Europos Sąjungos šalyse (šio tyrimo atveju – Austrijoje ir Lietuvoje) valstybės tarnautojų mokymo sistemos raidą lemia Europos Sąjungos lygmeniu užsibrėžti tikslai, tokie kaip Lisabonos strategija. Atliktas teorinis ir praktinis tyrimas iš dalies patvirtina hipotezę. ES teisės aktais yra vadovaujamasi, tačiau lemiamą įtaką daro vietos faktoriai. Visgi, abi šalys vysto valstybės tarnautojų mokymo sistemą ta pačia kryptimi – Lisabonos strategijos įgyvendinimo link. Tai daugialypis procesas, kurio metu Lietuva, kaip jauna ES valstybė narė galėtų pasisemti gerosios patirties iš tokios pat nedidelės šalies kaip Austrija, kuri sėkmingai įgyvendina Lietuvoje dar menkai taikomus naujosios viešosios vadybos principus valstybės tarnautojų mokyme. Nepaisant skirtumų, kai kurie bendri principai išlieka būdingi abejų šalių sistemoms: privalomasis pradinis valstybės tarnautojų mokymo principas, nenutrūkstamo tarnautojų kvalifikacijos kėlimo siekimas, norint užtikrinti kuo efektyvesnį viešojo administravimo sistemos funkcionavimą. Praktinio tyrimo rezultatai atsako į klausimą, ar valstybės tarnautojų mokymo sistemos reformos yra adekvačios viešojo administravimo sektoriaus funkcionavimo pagerėjimui ir kaip yra vertinami reformų rezultatai? Austrijos valstybės tarnautojų mokymo sistema yra moderni ir produktyvi, tačiau išlieka neigiamas valstybės tarnautojų kvalifikacijos vertinimas visuomenėje. Taigi, negalima teigti, jog neigiamą valstybės tarnautojų darbo vertinimą tiesiogiai nulemia nepakankama jų kvalifikacija. Lietuvos atveju, daryti išvadas pagal tyrimo duomenis sunku, kadangi specialistai pripažįsta jog sistema dar yra vystymosi stadijoje.