Nasutavičienė, Justina
Personal liability of managers of undertakings for infringements of competition law in the Republic of Lithuania: the sanctions regime from the perspective of the principle of legal certaintyItem type:Publication, research article[2022][S1b][S001][60]; ; Yearbook of antitrust and regulatory studies. Warsaw : University of Warsaw, 2022, vol. 15 (25)., p. 87-146This article focuses on the personal liability of managers of undertakings for breaches of competition law. This article starts with a review of the sanction regime for managers of undertakings according to the Competition law of the Republic of Lithuania. Reviewed are legal provisions and judicial practice of the Lithuanian courts starting from 2017, that is, when the first request to sanction a manager of an undertaking was submitted to the court by the Competition Council (CC). It is pointed out that in most cases the courts do not fully accept the requests of the CC with respect to the severity of the sanctions to be imposed on managers. The second part of the Article comprehensively analyses the case-law of administrative courts of the Republic of Lithuania, and presents key elements of the imposition of sanctions on company managers. Firstly, in exceptional circumstances, courts may impose a lower penalty than the one specified by competition law. Secondly, the courts may impose both, the main sanction as well as an additional one, or any of them. Thirdly, the level of sanctions should be determined the light of the fines imposed on undertakings for their infringements of competition law. The article concludes with a short summary.
41 24 Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės sąveika sprendžiant kolizijos atvejusItem type:Publication, [Interaction between EU law and international law in collision cases]research article[2020][S5][S001][34]; ; Dzikovič, RičardXXI amžiaus iššūkiai tarptautinei teisei. Liber Amicorum Sauliui Katuokai : [mokslo straipsnių rinkinys]. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2020. ISBN 9789955199953., p. 143-176Tarptautinės ir Europos Sąjungos (toliau – ES, Sąjunga) teisės sąveikos problemų iškyla ir jos yra sprendžiamos nuolat. ES ir jos valstybių narių kompetencijos atskyrimas iš esmės galėtų būti pagrindas apibrėžti trijų – tarptautinės teisės, ES teisės ir nacionalinės teisės – sistemų santykius. Tačiau stiprėjantis požiūris į Sąjungos teisės sistemos autonomiškumą kelia vis daugiau klausimų dėl šių trijų sistemų sąveikos. Kol kas nėra bendro požiūrio, kaip efektyviai užtikrinti kolizijos atvejų leidžiančią išvengti ir visų suinteresuotų šalių interesus garantuojančią tarptautinės ir ES teisės sąveiką. Šiame straipsnyje pateikiami keli pastaruoju metu aktualiausi tarptautinės, ES ir nacionalinės teisės sistemų kolizijų pavyzdžiai, atskleidžiantys valstybių narių įsipareigojimų suderinamumo su tarptautine ir ES teise daugiabriaunę problematiką, tam tikrais atvejais lemiančią inter alia valstybių narių teisių apsaugos vakuumą; minėtus kolizijų pavyzdžius papildydami savo įžvalgomis autoriai siekia paskatinti diskusijas atitinkamos srities teisinio reguliavimo efektyvumo ir teisėkūros iniciatyvos poreikio klausimais. ES Teisingumo Teismas vis dažniau susiduria su poreikiu įvertinti skirtingų teisės sistemų santykį, tad galima drąsiai prognozuoti, jog aptariamos temos aktualumas augs ir ateityje šio teismo jurisprudencija papildys autorių siūlomas pozicijas naujomis teisės sistemų derinimo taisyklėmis.
55 30 The right to confidentiality of communications between a lawyer and a client during investigation of EU competition law violations: the aspect of the status of a lawyerItem type:Publication, [Teisė į advokato ir kliento bendravimo konfidencialumą ES konkurencijos teisės pažeidimų tyrimų metu: advokato statuso aspektas]research article[2013][S4][S001][17]Jurisprudencija : mokslo darbai = Jurisprudence : research papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2013, Nr. 20(1)., p. 39-55However, when dealing with the violations of EU competition law, the Court of Justice of the European Union acknowledges the protection of legal professional privilege only with regard to the communications between an accused companies and an independent lawyer (who does not work for his client on an employment contract basis). When the protection of legal professional privilege is not granted for communications of the accused company with its own legal personnel, a question may arise whether it is considered that sufficient level of confidentiality is ensured for these companies.
23 13 Lygiagrečioji valstybių narių ir Europos Komisijos kompetencija taikyti ES konkurencijos teisės nuostatas ne bis in idem principo konteksteItem type:Publication, [European Commission and Member States parallel competence to apply EU competition law provisions in the context of the ne bis in idem principle]research article[2012][S4][S001][21]Socialinių mokslų studijos : mokslo darbai = Social sciences studies : research papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2012, Nr. 4(1)., p. 277-297Tarybos Reglamente (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo įtvirtinta valstybių narių konkurencijos institucijų ir nacionalinių teismų pareiga tam tikrais konkurencijos pažeidimo atvejais taikyti ir nacionalines taisykles, ir ES teisę, todėl dabar Europos Komisija ir 27 valstybių narių konkurencijos institucijos bei teismai dalijasi lygiagrečiąja kompetencija ES konkurencijos teisės srityje. Tokia kompetencijos sistema gali lemti situacijas, kai, pavyzdžiui, dėl to paties susitarimo, galinčio smarkiai paveikti prekybą tarp valstybių narių, tyrimą vykdys ir bausmes už konkurencijos taisyklių pažeidimus skirs kelios nacionalinės konkurencijos institucijos. Todėl keltinas klausimas, ar Reglamente 1/2003, įtvirtinusiame lygiagrečios kompetencijos sistemą, egzistuoja bent koks nors saugiklis, įmonėms užtikrinantis ne bis in idem principo, įtvirtinto Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 7 protokolo 4 straipsnyje bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje garantuojamą apsaugą. Straipsnyje pirmiausia apžvelgiama Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika aiškinant principo sąvoką ir jo taikymo ribas. Tuomet šio principo kontekste analizuojamos Reglamentu 1/2003 įtvirtintos lygiagrečios kompetencijos sistemos pagrindinės problemos. Straipsnis baigiamas tiriamų klausimų apibendrinimu, pateikiamos pagrindinės išvados.
40 16 Right to privacy v. European Commission’s expanded power of inspection according to Regulation 1/2003Item type:Publication, [Teisė į privatumą v. Europos Komisijos teisė atlikti Patikrinimus pagal Reglamentą 1/2003]research article[2010][S4][S001][18]; Jurisprudencija : mokslo darbai = Jurisprudence : research papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2010, Nr. 3(121)., p. 115-132Regulation No 17: First Regulation implementing Articles 85 and 86 of the Treaty set out that in carrying out the duties assigned to it by Article 89 and by provisions adopted under Article 87 of the Treaty, the officials authorized by the EU Commission were empowered inter alia to enter any premises, land and means of transport of undertakings. Council Regulation (EC) No 1/2003 of 16 December 2002 on the implementation of the rules on competition laid down in Articles 81 and 82 of the Treaty has expanded Commission’s powers stating that Commission can by decision order an inspection to be conducted in any other premises, land and means of transport, including the homes of directors, managers and other members of staff of the undertakings and associations of undertakings concerned. Such an expansion of the investigative powers of the Commission raises a question of the balance between effectiveness of the EU competition law and a person’s right to privacy, which is guaranteed to everyone by the Article 8 of the European Convention on Human Rights. Nevertheless this right is not absolute and the conditions for the possible limitations of the exercise of it are enshrined in paragraph 2 of the same article. For this reason the aim of this article is to find out whether Commission’s power to carry out searches in private homes meet the requirements set in Article 8(2) of the Convention, i.e., whether the Commission’s power to conduct such searches could be justified under the ECHR Article 8(2). In this study, the authors analyse the Commission’s extended investigative powers, clarify what is covered by the concept of “privacy”, evaluate the requirements set in Article 8(2) of the Convention, analyse conditions of exercising Commission’s extended investigative power and thus qualify if the latter satisfies the requirements set in Article 8(2) of the ECHR.
25 12 EB konkurencijos teisės procedūrų pobūdis: ar turėtų būti taikomas EŽTK 6 straipsnis šių procedūrų metu?Item type:Publication, research article[2010][S4][S001][18]Socialinių mokslų studijos : mokslo darbai = Social sciences studies : research papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2010, Nr. 1(5)., p. 253-270Straipsnis baigiamas tiriamų klausimų apibendrinimu, pateikiamos pagrindinės išvados.
23 21 Probleminiai žmogaus teisių apsaugos aspektai Lietuvos Respublikos baudžiamojoje justicijoje Europos Žmogaus Teisių Konvencijos požiūriu (I dalis)Item type:Publication, [Problematic dimensions of human rights protection in criminal justice of the Republic of Lithuania from the standpoint of the European Convention on Human Rights (part I)]research article[2008][S4][S001][8]Jurisprudencija : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2008, Nr. 4(106)., p. 42-49Šiame darbe analizuojami Europos Žmogaus Teisių Teismo bylų prieš Lietuvą pažeidimai, susiję su baudžiamąja justicija, bei jų priežastys. Taip pat atskleidžiama, ar analogiškų pažeidimų grėsmė yra eliminuota, nagrinėjama Konvencijos įtaka Šiai sričiai. Straipsnis susideda iš dviejų dalių. Pirmoje dalyje aptariami bylų prieš Lietuvos Respubliką Europos Žmogaus Teisių Teismo nustatyti Konvencijos pažeidimai, susiję su baudžiamąja justicija. Remiantis Teismo jurisprudencija aiškinami tie Konvencijos straipsniai, kurie buvo pažeisti, o taip pat trumpai aptariamos ir pačios bylos prieš Lietuvos Respubliką. Įvardijant pripažintų pažeidimų priežastis kartu analizuojama, ar po pralaimėtų Lietuvos bylų buvo daromi atitinkami vidaus teisės normų pakitimai, kad tokie pažeidimai netaptų sistemine valstybės problema. Antroje dalyje analizuojami peticijų prieš Lietuvos Respubliką, susijusių su baudžiamąja justicija, pobūdis ir kiekiai nuo 1995 metų birželio 20 d., kada įsigaliojo fizinių asmenų peticijų teisė prieš Lietuvą, iki šių dienų. Nagrinėjant LR Vyriausybės atstovų Europos Žmogaus Teisių Teisme pateiktus įvairių metų statistinius duomenis analizuojama, kaip laikui bėgant kinta žmogaus teisių apsaugos problematika, susijusi su Lietuvos baudžiamąja justicija, bei kokių grėsmių galima sulaukti ateityje. Kiekviena straipsnio dalis baigiama tiriamų klausimų apibendrinimu, straipsnio pabaigoje pateikiamos išvados.
32 14