Ažubalytė, Rima
Teisė į objektyvųjį teismo nešališkumą ir galimas piktnaudžiavimas ja: LAT praktika baudžiamosiose byloseItem type:Publikacija, research article[2025][S5][S001][16]Pirmieji Lietuvos Aukščiausiojo Teismo veiklos dešimtmečiai atkūrus Nepriklausomybę., 2025, p. 205-220Šiame tyrime keliamas probleminis klausimas: ar praktiškai neginčijamas nacionalinėje baudžiamojo proceso doktrinoje ir teismų praktikoje plėtojamas naratyvas, kad teismas ne tik turi būti nešališkas, tačiau ir pašaliniam stebėtojui atrodyti nešališkas, netampa piktnaudžiavimo nušalinimo teise prielaida (pagrindu)? Taigi, siekiant atsakyti į šį klausimą, pirma straipsnio dalis skiriama objektyviajam teismo nešališkumui ir pagrindinėms jo vertinimo prielaidoms, vėliau analizuojama, ar teismai, nesant specialaus baudžiamojo procesinio teisinio reguliavimo, turi galimybes identifikuoti piktnaudžiavimą teismo nušalinimo teise, ir ar baudžiamajame procese yra (pakanka) procesinių priemonių tinkamai, nepažeidžiant asmens teisės į teisingą procesą ir nešališką teismą, užkirsti kelią tokiam piktnaudžiavimui.
25 Baudžiamojo proceso išlaidų paskirstymas Lietuvos teisėjeItem type:Publikacija, research article[2024][S5][S001][24]; Girdauskas, MindaugasLietuvos baudžiamosios justicijos teisė: patirtis ir ateitis; Liber amicorum profesoriui Gintarui Švedui., 2024, p. 475-49841 Išteisintojo išlaidų advokatui priteisimas iš nukentėjusiojo pagal Lietuvos teisęItem type:Publikacija, research article[2024][S5][S001][17] ;Girdauskas, MindaugasLietuvos baudžiamosios justicijos teisė: patirtis ir ateitis; Liber amicorum profesoriui Gintarui Švedui., 2024, p. 499-51546 Tactics of forensic expert activityItem type:Publikacija, book part[2023][Y4][S001][35]; Kharkiv : Pravo Publishing House LLC, 2023, p. 722-75615 - book[2022][K1b][S001][670]
; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2022Krizinėje situacijoje rasti visuomenės ir individo interesų pusiausvyrą, suvaldyti ilgalaikes pasekmes visuomenei ir valstybei – paskesnį teisminį bylinėjimąsi, ekonominę krizę, neefektyvų finansų valdymą ir pan. – didelis iššūkis. Esant krizei, sprendimus visuomet tenka priimti operatyviai. Kaip rodo COVID-19 pandemijos valdymo patirtis, jai suvaldyti reikėjo ir neordinarinių teisinių priemonių, kurios kėlė daug klausimų dėl teisės viršenybės, institucijų įgaliojimų, žmogaus teisių užtikrinimo. Kartu pandemija parodė valstybių ir suinteresuotų subjektų reaguojant į pandemijos iššūkius planavimo, koordinavimo ir bendradarbiavimo stoką ir atskleidė sisteminius trūkumus. Taigi būtina įvertinti ne tik teisinių priemonių taikymo poveikį pandemijos valdymui, bet ir galimą pandemijos poveikį teisei, siekiant pasirengti ateities krizėms. Šios mokslo studijos tikslas – remiantis COVID-19 pandemijos patirtimis Lietuvoje ir užsienio valstybėse, išanalizuoti teisės poveikį pandemijos valdymui bei pandemijos ir jos metu priimtų sprendimų poveikį tolimesnei teisės raidai. Šiam tikslui pasiekti keliami šie mokslo studijos uždaviniai: 1. Išanalizuoti teisines priemones, kurios buvo taikomos pandemijai valdyti Lietuvoje, ir įvertinti jų poveikį platesniame moksliniame ir užsienio valstybių bei tarptautinių teismų sprendimų kontekste; 2. Išnagrinėti, kokius teisinio reguliavimo iššūkius lėmė COVID-19 pandemija nacionalinėje ir tarptautinėje teisėje ir kaip į juos reaguota teismų praktikoje Lietuvoje ir užsienio valstybėse; 3. Įvertinti, kokį poveikį COVID-19 pandemija ir jai suvaldyti priimti sprendimai turėjo teisės raidai (analizuojant šių pasekmių aspektus pagal atskiras sritis); 4. Įvertinti pandemijos poveikį Lietuvos teismų sistemai, teisingumo vykdymui ir teisinei atsakomybei. Tyrimui atlikti pasitelkta gausi Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos įvairių teisės sričių mokslininkų komanda. Mokslo studijoje – ne tik grynai teorinės- mokslinės įžvalgos, bet atspindėta ir pandemijos metu teismuose sukaupta praktikų mokslininkų patirtis. Tyrimas apima laikotarpį nuo 2020 m. kovo 14 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Tam tikrais atvejais lyginamuoju aspektu analizuojama ir padėtis iki pandemijos. Kadangi tyrimo baigimo metu pandemija dar nebuvo pasibaigusi, daromos išvados, ypač dėl pandemijos ilgalaikio poveikio teisei, dar gali būti koreguojamos, nes yra praėję per mažai laiko nuo atsiradusių aplinkybių ir valstybių taikytų priemonių. Pirmajame mokslo studijos skyriuje analizuota, kokių teisinių iššūkių pandemijos valdymo metu kilo siekiant užtikrinti teisės viršenybę ir kaip jie buvo sprendžiami. Svarstyta, kaip pandemija paveikė teisinių režimų taikymą ir kokį poveikį turėjo esminių konstitucinių ir tarptautinių reikalavimų taikymui, ypač dėl žmogaus teisių ribojimo. Konstitucinių teismų, vykdančių įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios teisės aktų konstitucingumo kontrolę, vaidmuo pandemijos metu itin reikšmingas. Galimybė konstituciniame teisme patikrinti, ar pandemijai suvaldyti skirtos priemonės yra teisėtos, užtikrina demokratinių teisinės valstybės ir žmogaus teisių apsaugos imperatyvų laikymąsi. Studijoje analizuota Austrijos, Italijos, Ispanijos, Vokietijos, Prancūzijos, Slovėnijos, Slovakijos ir kitų valstybių konstitucinė jurisprudencija, susijusi su įvairiais pandemijos valdymo aspektais. Europinė konstitucinė jurisprudencija ir joje pateikta argumentacija yra itin svarbi, vertinant Lietuvoje priimto pandemijos teisinio reguliavimo konstitucingumą. Tyrimo metu Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat buvo gavęs keletą prašymų ištirti pandemijos teisinio reguliavimo atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kurie 2021 m. gruodžio 31 d. dar laukė nagrinėjimo. Europos konstituciniai teismai vieningai sutaria, jog net ir pandemijos sąlygomis šiam reiškiniui suvaldyti priimtam teisiniam reguliavimui, kuriuo buvo ribojamos kai kurios žmogaus teisės ir laisvės, taikomi konstituciniai teisėtumo reikalavimai, valstybės valdžios institucijos nėra atleistos nuo pareigos jų laikytis. Kartu pažymėtina ir tai, kad, europinėje konstitucinių teismų jurisprudencijoje sprendžiant dėl su pandemija susijusio teisinio reguliavimo atitikties konstitucinėms normoms, išryškėjo nauji konstituciniai reikalavimai ir (arba) vertinimo kriterijai, kurių privaloma laikytis, nustatant žmogaus teises ir laisves ribojančias priemones. Antai kai kuriose analizuotose konstitucinės justicijos bylose įprasta visuomenės ir individo interesų pusiausvyra buvo pakoreguota, pirmenybę teikiant viešajam visuomenės sveikatos ir gyvybės apsaugos interesui ir pateisinant griežtesnius nei įprasta žmogaus teisių ir laisvių ribojimus. Be to, pandemijos teisinio reguliavimo pagrįstumui paaiškinti konstitucinėje jurisprudencijoje pradėtas naudoti gana naujas atsargumo principas, kuris krizių akivaizdoje įpareigoja imtis išankstinių ir prevencinių veiksmų, kad būtų išvengta plataus masto neigiamų padarinių. Konstituciniai teismai taip pat suformulavo reikalavimą pandemijos teisinį reguliavimą grįsti mokslu paremtomis prognozėmis bei nuolat jį peržiūrėti, kad būtų įsitikinta, jog nustatytas teisinis reguliavimas vis dar atitinka esamą situaciją. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo ir jo suponuojamų teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo imperatyvų kyla reikalavimas nustatyti, kad pandemijos teisinis reguliavimas gali būti taikomas tik laikinai, o nustatytoji taikymo data neatleidžia nuo pareigos pakeisti reguliavimą, atitinkamai pasikeitus situacijai. Galiausiai pabrėžtina ir tai, kad net ir konstatuotas atitinkamo teisinio reguliavimo prieštaravimas konstitucinėms normoms dažniausiai nelemia tokio teisinio reguliavimo panaikinimo iškart, o teisėkūros subjektui paliekamas tam tikras laiko tarpas priderinti pandemijai valdyti skirtą teisinį reguliavimą prie konstitucinių reikalavimų, taip sudarant prielaidas išvengti nesibaigiančio ieškinių srauto teismuose. Studijoje nagrinėtos atskirų administracinių teisinių režimų – nepaprastosios padėties ir karantino – įvedimo (paskelbimo) prielaidos pandemijos metu. Apibrėžtos nepaprastosios padėties ir karantino režimo sampratos, atskleistos prielaidos ir režimų įvedimo (paskelbimo) sąlygos, taip pat analizuoti šiuose režimuose įtvirtinti asmens teisių ir laisvių apribojimo mastai. Studijoje dėmesys skirtas atskirų režimų transformavimosi prielaidų analizei. Atsižvelgiant į užsienio šalių patirtį, mokslinius ir teisinius šaltinius pagrindžiama, kodėl Lietuvos Respublikoje COVID-19 pandemijos situacijoje buvo įvestas karantino, o ne nepaprastosios padėties režimas. Studijoje analizuotas pandemijos poveikis COVID-19 pandemijos situaciją valdančių subjektų sistemos transformacijai ir viešojo administravimo subjektų įgaliojimų kaitai COVID-19 pandemijos metu. Tirta ir įvertinta subjektų, užtikrinančių COVID- 19 pandemijos situacijos valdymą, sistema, jiems suteiktų įgaliojimų transformacija, siekiama pagrįsti, kodėl visuomenė ar atskiri asmenys turėtų būti priskirti prie minėtų subjektų sistemos, kodėl jiems turėtų būti suteikti tam tikri įgaliojimai siekiant suvaldyti COVID-19 pandemijos situaciją. Be to, studijoje analizuota, kaip atskirų nusižengimų, numatytų Administracinių nusižengimų kodekse, kvalifikavimo pokyčiai COVID-19 pandemijos metu prisidėjo prie pandemijos suvaldymo teisinėmis priemonėmis. Ištirtos naujų teisės normų įtvirtinimo ANK sąlygos ir priežastys. Analizuota teismų praktika ir situacijos, traukiant asmenis administracinėn atsakomybėn už naujų teisinių reikalavimų, susijusių su pandemijos situacijos suvaldymu, nesilaikymą ir pažeidimus. Atlikus tyrimą nustatyta, kad aiškaus teisinio atskyrimo, kada būtų galima tvirtinti, kad konkrečioje situacijoje turi būti skelbiamas karantinas ar nepaprastoji padėtis, nėra. Atskiro režimo pasirinkimą lemia didelė valdžios institucijų diskrecija. Taip pat nustatyta, kad pandemijos metu atitinkamu laikotarpiu negalėjo būti ribojamos kai kurios asmenų teisės ir laisvės, įtvirtintos Konstitucijoje ir įstatymuose. Be to, studijoje argumentuojama, kodėl turi būti plečiamas subjektų, dalyvaujančių suvaldant pandemijos situaciją, ratas, į jį įtraukiant visuomenės narius. Administracinės atsakomybės taikymo kontekste COVID-19 pandemijos metu buvo išplėstas teisinis reguliavimas dėl tiesiogiai su pandemija susijusių veikų, už kurias taikoma administracinė atsakomybė. Pastebėta, kad, įvedus naują teisinį reguliavimą, ne tik atsakomybėn traukiami asmenys tyčia ar dėl neatsargumo darė nusižengimus, bet ir pareigūnai neteisingai kvalifikuodavo atskiras asmenų veikas. [...]
30 Baudžiamojo proceso raidos tendencijos: formų diferenciacijaItem type:Publikacija, research article[2014][S5][S001][14]Globalizacijos iššūkiai baudžiamajai justicijai : recenzuotų mokslinių straipsnių baudžiamosios teisės, bausmių vykdymo ir baudžiamojo proceso klausimais rinkinys. Vilnius : Registrų centras, 2014. ISBN 9789955301318., P. 229-24215 Credibility of testimonies of vulnerable participants in a legal process: the Lithuanian caseItem type:Publikacija, conference paper[2014][P1d][S001][18]; 10 gadi Eiropas Savienībā – sasniegumi, problēmas un nākotnes ieceres : XV starptautiskā zinātniskā konference : Biznesa augstskolas Turība konferenču rakstu krājums = 10 Years in the European Union – achievements, problems and expectations : XV international scientific conference : proceedings of the conference of Turiba University : Rīga 2014. gada 29. maijs. Rīga : Biznesa augstskolas Turība, 2014., P. 34-51This article analyses certain aspects of admissibility, credibility (veracity), and assessment of evidence gathered as a result of testimony made by underage persons or persons having mental disabilities. The Code of Criminal Procedure of the Republic of Lithuania and court practice clearly state that the participation of such a witness in a criminal process is required when significant information necessary for solving a case in court is needed. However, in terms of both the legal doctrine and the practical application of the law, there is an ongoing discussion regarding the admissibility and credibility of testimony made by children (especially minors) and persons having mental disabilities. The author examines aspects of admissibility of evidence related to testimony provided by vulnerable participants in the process and discusses procedures and procedural guarantees to ensure both admissibility and veracity of testimony.
25 Lietuvos nacionalinės atsparumo korupcijai sistemos tyrimasItem type:Publikacija, book[2012][K1b][S001,S002,S003,S008][332] ;Čepas, Algimantas; ;Baltrimas, Johanas ;Beliūnienė, Lina ;Jastramskis, Deimantas ;Kavoliūnaitė-Ragauskienė, Eglė; ;Mickevičiūtė, Neringa ;Palidauskaitė, Jolanta ;Paužaitė-Kulvinskienė, Jurgita ;Petronytė-Urbonavičienė, Ieva; Ščerbina-Dalibagienė, SiuzanaVilnius: Eugrimas, 2012"Lietuvos nacionalinės atsparumo korupcijai sistemos tyrimas 2011" – tai knyga, kurioje sisteminiu būdu analizuojamas 13 Lietuvos valdžios ir valstybinių institucijų, privataus ir pilietinės visuomenės sektoriaus atsparumas korupcijai. Knygoje nagrinėjami šių institucijų bei sektorių ištekliai, nepriklausomybė, skaidrumas ir atskaitingumas, etikos sistemos veikimas ir vaidmuo, užtikrinant visos sistemos atsparumą korupcijai. Leidinyje yra išryškinamos pagrindinės tirtųjų institucijų ir sektorių probleminės sritys, taip pat bei pateikiamos rekomendacijos, galinčios tapti orientyrais tolimesnei analizei ir konkrečių būdų sistemai stiprinti paieškai. Knyga skirta visiems, besidomintiems su korupcijos reiškiniu susijusia problematika Lietuvoje ir antikorupcija.
37 Europos arešto orederio konstitucingumo problematikaItem type:Publikacija, conference paper[2012][T1e][S001][3] ;Vozbutaitė, K.Studentų moksliniai tyrimai 2011/2012. D. 1 : konferencijos pranešimų santraukos / Lietuvos mokslo taryba. Vilnius : Lietuvos mokslo taryba, 2012. ISBN 9789955786603., P. 24-266 Baudžiamojo proceso principai: teisės spragų šalinimasItem type:Publikacija, [Principles of criminal procedure: elimination of regulation gaps]research article[2012][S5][S001][22]Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksui - 10 metų : recenzuotų mokslinių straipsnių, skirtų Lietuvos ir užsienio šalių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės ir kriminalistikos aktualijoms ir problematikai, rinkinys / Vilniaus universitetas. Teisės fakultetas. Lietuvos aukščiausiasis teismas. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2012. ISBN 9789986555384., p. 13-3473