Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Researcher: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20140
Now showing1 - 10 of 20
  • Item type:ETD,
    Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje: procedūriniai aspektai
    [Civil Action in a Criminal Case: Procedural Aspects]
    magister thesis[2026][S001]
    Nemuraitė, Virginija

    Magistro baigiamajame darbe analizuojamas civilinio ieškinio institutas baudžiamajame procese, nagrinėjant teisę į žalos atlyginimą, žalos rūšis, civilinio ieškinio dalyvių teisinį statusą baudžiamojoje byloje, civilinio ieškinio pareiškimo, įrodinėjimo, garinėjimo ir išsprendimo procedūrinius aspektus. Magistro darbo tikslas - išsamiai ištirti civilinio ieškinio pareiškimo, įrodinėjimo ir išsprendimo baudžiamajame procese reguliavimo ir teisės taikymo problemas, ir pasiūlyti galimus teisinio reguliavimo bei taikymo praktikos tobulinimo būdus. Darbo tikslui pasiekti išsikelti uždaviniai: Išanalizuoti civilinio ieškinio, kaip žalos atlyginimo būdo, paskirtį baudžiamajame procese; Ištirti civilinio ieškovo ir civilinio atsakovo procesinį statusą bei jų teisių ir pareigų įgyvendinimą baudžiamajame procese; Nustatyti, kaip paskirstoma įrodinėjimo našta ir taikomi įrodinėjimo standartai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamajame procese; Įvertinti procesinių palūkanų priteisimo praktiką; Įvertinti civilinio ieškinio išsprendimo būdus baudžiamajame procese. Rezultatai: Civilinis ieškinys baudžiamajame procese yra svarbi nukentėjusiojo teisės į žalos atlyginimą įgyvendinimo priemonė, leidžianti viename procese spręsti tiek baudžiamosios atsakomybės, tiek žalos atlyginimo klausimus. Tačiau tyrimas parodė, kad šio instituto taikymas nėra pakankamai aiškiai ir nuosekliai reglamentuotas. Civilinio ieškinio dualistinė prigimtis, kai taikomos tiek baudžiamojo, tiek civilinio proceso normos, praktikoje sukelia teisės taikymo problemų ir teisinio neapibrėžtumo. Dėl BPK ir CPK normų sąveikos ne visada užtikrinamas vienodas procesinių klausimų sprendimas. Nustatyta, kad civilinio ieškovo ir civilinio atsakovo procesinis statusas bei įrodinėjimo naštos paskirstymas baudžiamajame procese nėra pakankamai aiškūs, todėl teismų praktikoje kyla skirtingas šių klausimų aiškinimas. Tyrimas taip pat atskleidė problemas, susijusias su procesinių palūkanų priteisimu, ieškinio senaties termino taikymu bei civilinio ieškinio išsprendimu nutraukus baudžiamąją bylą. Magistro darbą sudaro įvadas, santrumpų sąrašas, du dėstomosios dalies skyriai, išvados, naudotos literatūros sąrašas, santrauka lietuvių kalba ir santrauka anglų kalba. Darbe taikyti tokie metodai: sisteminė analizė, teismų praktikos analizė.

      9  16
  • Item type:ETD,
    Smurto artimojoje aplinkoje nusikalstamos veikos: ikiteisminio tyrimo ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimo ypatumai
    [Domestic Violence Offences: Peculiarties of Pre-Trial Investigation and Criminal Proceedings]
    magister thesis[2026][S001]
    Vaičiūnaitė, Gabija

    Smurtas artimoje aplinkoje išlieka viena iš aktualiausių žmogaus teisių problemų. Teisinėje doktrinoje išskirtos keturios pagrindinės smurto artimoje aplinkoje rūšys – fizinis, seksualinis, psichologinis ir ekonominis, Nors Lietuvoje yra kriminalizuotos iš esmės visos minėtos smurto rūšys, tačiau praktiškai , dažniausiai inkriminuojamas yra fizinis smurtas, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Valstybė turi pozityviąją pareigą ne tik efektyviai tirti bei nagrinėti šio pobūdžio nusikalstamas veikas, bet ir užtikrinti efektyvią nukentėjusiųjų apsaugą baudžiamojo proceso metu. Šio baigiamojo darbo tikslas – įvertinti smurto artimoje aplinkoje tyrimo ir nagrinėjimo baudžiamosiose bylose baudžiamojo proceso ypatumus, analizuojant valstybės pozityviosios pareigos vykdymą, aukų procesinių garantijų užtikrinimą ir jų suderinamumą su kaltinamojo teise į gynybą. Siekiant įgyvendinti tyrimo tikslą buvo iškelti 5 uždaviniai: analizuoti smurto artimoje aplinkoje baudžiamąjį teisinį vertinimą, identifikuoti valstybės pozityviosios pareigos procesinius aspektus, nustatyti aukų procesinės apsaugos garantijas ir jų taikymo apribojimus, įvertinti teisinės pagalbos aukoms ir procesinių prievartos priemonių kaltininkams taikymo užtikrinimą bei įvertinti valstybės pozityviosios pareigos vykdymą smurto artimoje aplinkoje bylose. Baigiamąjį darbą sudaro: įvadas, 2 skyriai, išvados, rekomendacijos, naudotos literatūros sąrašas, santraukos lietuvių ir anglų kalbomis. Įvade nurodoma tiriama problema, jos aktualumas bei naujumas, išskiriama darbo reikšmė, nurodomas tyrimo tikslas. Supažindinama su darbo uždaviniais, naudojamais metodais bei darbo struktūra. Pirmajame skyriuje atliekama smurto artimoje aplinkoje baudžiamosios teisinės charakteristikos analizė. Apžvelgiamas smurto artimoje aplinkoje pavojingumas bei kriminalizavimas, šeimos nario sąvokos taikymas tokio pobūdžio bylose, taip pat aptariamas atsakomybės už smurtą artimoje aplinkoje teisinis reguliavimas. Valstybės pozityviosios pareigos procesinio aspekto vykdymas tiriant ir nagrinėjant smurto artimoje aplinkoje bylas atskleidžiamas antrajame skyriuje. Šiame skyriuje nagrinėjami ikiteisminio tyrimo pradėjimo iššūkiai, aukų apsaugos bei atstovavimo užtikrinimo klausimai, procesinių prievartos bei baudžiamojo poveikio priemonių taikymas ir bausmių skyrimas. Atlikto empirinio tyrimo rezultatai atskleidė, kad smurto artimoje aplinkoje bylose valstybė savo pozityviąsias pareigas įgyvendina tik iš dalies. Nors baudžiamasis procesas pradedamas operatyviai ir yra vykdomas efektyvus tyrimas, o pasirinkto supaprastino proceso tvarka užtikrina greitą bylų išnagrinėjimą, tačiau reali nukentėjusiųjų ir jų interesų apsauga išlieka nepakankama. Teisinio reguliavimo prieštaravimai ir neapibrėžtumas dėl nevienodo šeimos nario sąvokos aiškinimo bei nenuoseklaus mažareikšmiškumo instituto taikymo apsunkina nusikalstamų veikų tinkamą kvalifikavimą. Teismų skiriamos procesinės prievartos, baudžiamojo poveikio priemonės bei bausmės, kurios dažniausiai nėra susijusios su realiu laisvės atėmimu, yra orientuotos į smurtautojo elgesio kontrolę bei korekciją, o ne jo izoliavimą nuo aukos, kas neužkerta kelio smurto pasikartojimo rizikai ir nevisapusiškai apsaugo aukas.

      3  15
  • Item type:ETD,
    Civilinis ieškinys baudžiamajame procese: neturtinės žalos įrodinėjimas
    [Civil Action in Criminal Proceedings: Proving Non-Pecuniary Damage]
    magister thesis[2025][S001]
    Ramanauskaitė, Ernesta

    Baigiamajame darbe nagrinėti civilinio ieškinio baudžiamajame procese pagrindai, civilinio ieškinio baudžiamajame procese procedūriniai reikalavimai, be kita ko įrodinėjimo pareiga, civilinio ieškinio įrodinėjimo ypatumai, kai įrodinėjama neturtinė (inter alia – trečiųjų asmenų) žala. Šio darbo tikslas išanalizuoti civilinio ieškinio baudžiamajame procese įrodinėjimo principus ir standartus, identifikuoti šio instituto taikymo baudžiamojo proceso metu kylančias problemas bei pasiūlyti jų sprendimo būdus. Analizuojant skirtingus šaltinius siekiama nustatyti, ar civilinio ieškinio įrodinėjimui baudžiamajame procese taikyti tokie patys reikalavimai kaip ir civiliniam ieškiniui civiliniame procese, procedūrinius civilinio ieškinio reikalavimus tiek baudžiamajame tiek civiliniame procesuose ir juose vyraujančius skirtumus, civilinio ieškinio įrodinėjimo ypatumus, susijusius su neturtine žala. Atlikus tyrimą buvo gautos išvados, jog civilinio ieškinio baudžiamajame procese pagrindas – žala, padaryta nusikalstama veika. Civiliniu ieškiniu gali būti atlyginta tiek turtinė tiek neturtinė žala. Išanalizavus procedūrinius civilinio ieškinio įrodinėjimo reikalavimus tiek baudžiamajame tiek civiliniame procesuose, matyti, kad jie nėra tapatūs dėl skirtinguose procesuose vyraujančių principų ir taisyklių. Neturtinė žala gali būti atlyginta tik įstatymo numatytais atvejais, tačiau teismams suteikta diskrecijos teisė dėl neturtinės žalos nustatymo ir jos dydžio vertinimo.

      186  2
  • Item type:ETD,
    Įrodymų leistinumas, renkant duomenis neviešo pobūdžio veiksmais
    [Admissibility of Evidence Collected Through Non-Public Actions]
    magister thesis[2025][S001]
    Ivanauskas, Dovydas

    Darbo tikslas buvo išanalizuoti Lietuvoje vyraujantį įrodymų leistinumo modelį, ar jis užtikrina sąžiningą baudžiamąjį procesą; ar įstatymas, reglamentuojantis duomenų rinkimą neviešo pobūdžio veiksmais yra kokybiškas, o taip pat teisės taikymo problemas, kai teisėsaugos pareigūnai tiesiogiai ar per privačius asmenis taikant procesinės prievartos priemones ar neviešo pobūdžio veiksmus, renka duomenis neviešo pobūdžio veiksmais, ypač draudimo provokuoti kontekste. Darbe pristatyti Lietuvoje egzistuojančio įrodymų leistinumo modelio probleminiai aspektai, esminės įstatymo, reguliuojančio duomenų rinkimą neviešo pobūdžio veiksmais kokybės problemos, o taip pat ir teisės taikytojų, renkant duomenis neviešo pobūdžio veiksmais klaidos padės teisės aktų leidėjui įsivertinti, ar netikslinga keisti įrodymų leistinumo modelio, o taip pat spręsti įstatymo, reguliuojančio duomenų rinkimą neviešo pobūdžio veiksmais, kokybės problemas.

      73  188
  • Item type:ETD,
    Laisvas įrodymų vertinimas baudžiamajame procese: diskrecija apibrėžtose ribose
    [Free evaluation of evidence in criminal proceedings: discretion within defined limits]
    doctoral thesis[2024][S001]

    Laisvas įrodymų vertinimas yra kasdien taikomas procesinis principas, tačiau jo turinys yra menkai ištirtas. Taigi tyrimo tikslas – išanalizuoti laisvo įrodymų vertinimo principo turinį bei veiksnius, padedančius užtikrinti teismo nešališkumą (objektyvumą) vertinant įrodymus. Laisvas įrodymų vertinimas darbe analizuojamas remiantis dvinare jo struktūra: laisvas įrodymų vertinimas = teisėjo vidinis įsitikinimas (pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu) + įrodymų vertinimas vadovaujantis įstatymu. Atliko tyrimo naujumas pasireiškia per teisės ir psichologijos (intuityvių sprendimo priėmimo būdų taikymą) mokslų tarpdiscipliniškumą, o būtent tuo, jog pirmą kartą pabandyta pažvelgti į laisvą įrodymų vertinimo principą (konkrečiau – teisėjo vidinio įsitikinimo aspekto kontekste) ne iš neapibrėžtų kategorijų turinio perspektyvos, o per sprendimų priėmimo prizmę. Tyrimas leido išryškinti kylančias grėsmes dėl intuityvių sprendimo priėmimo būdų bei pateikti galimą jų minimizavimo mechanizmą, įskaitant konkretų siūlymą dėl Baudžiamojo proceso kodekse numatyto parengimo nagrinėti bylą teisme etapo ir nušalinimo instituto teisinio reguliavimo pokyčių. Taip pat pirmą kartą asmeninių įrodymų vertinimo kontekste suformuotos, (1) asmenų parodymų patikimumo, (2) subjektų, turinčių specialių žinių, pateiktų išvadų ir (3) slaptų (neviešo pobūdžio) veiksmų proporcingumo ir jų rezultatų vertinimo specialiosios taisyklės, papildančios bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles.

      293  46
  • Item type:ETD,
    Kaltinimo keitimas apeliacinės instancijos teisme
    [Change of Charge in the Court of Appeals]
    master thesis[2024][S001]
    Bužinska, Kristina

    Šio magistro baigiamojo darbo tikslas buvo sistemiškai išanalizavus asmens teisės žinoti, kuo jis kaltinamas ir kaltinimo keitimo teisme teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, nustatyti problemas, kylančias dėl kaltinimo keitimo apeliacinės instancijos teisme ir bylos grąžinimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui taikant BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunkčio nuostatas. Šiam tikslui pasiekti buvo analizuojamas asmens teisės žinoti, kuo yra kaltinamas, turinys, nustatyti ir ištirti kaltinimo keitimo teisme probleminiai aspektai kaltinamojo teisių užtikrinimo kontekste bei įvertintas apeliacijos principų ir galimybės sunkinti gynybos padėtį grąžinant bylą iš apeliacinės į pirmąją kaltinimo pabloginimui santykis (dermė). Atliktas empirinis tyrimas, kurio metu buvo analizuotos penkerių metų apeliacinio teismo nutartys, kuriose buvo priimtas sprendimas grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui dėl galimo asmens teisinės padėties pabloginimo, kuris atskleidė kasacinio teismo formuojamos praktikos nuoseklumą ir tam tikrus probleminius aspektus taikant BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunkčio nuostatas apeliacinės instancijos teismuose.

      61  18
  • Item type:ETD,
    Teisės į teisingą teismą užtikrinimas nuotolinio baudžiamojo proceso metu
    [The Right to a Fair Trial in Remote Criminal Proceedings]
    master thesis[2023][S001]
    Ramanauskaitė, Laura

    Magistro baigiamojo darbo tyrimo metu buvo atlikta teisinio reguliavimo ir teismų praktikos analizė, kuria siekta ištirti, ar nuotolinio baudžiamojo proceso metu tinkamai užtikrinamos teisė į gynybą, teisė į greitą bylos nagrinėjimą, teisė į viešą teismą, teisė apklausti liudytojus. Taip pat buvo siekiama įvertinti organizacines nuotolinio baudžiamojo procesu metu kylančias problemas, galinčias lemti teisės į teisingą teismą pažeidimą. Nustatyta, kad nuotolinis baudžiamasis procesas nepažeidžia teisės į teisingą teismą, jei vadovaujamasi baudžiamojo proceso nuotoliniu būdu įstatyminiu reguliavimu ir rekomendacijomis. Teismuose stengiamasi užtikrinti visus teisės į teisingą teismą elementus, tačiau susiduriama su tam tikromis, daugiausia organizacinio pobūdžio problemomis: apsunkinta galimybė užduoti klausimus liudytojams; kyla sunkumų užtikrinti kaltinamojo ir gynėjo bendravimo konfidencialumą. Taip pat sudėtinga užtikrinti teisės į bylos išnagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką, kai proceso dalyviai faktiškai piktnaudžiauja techniniais trukdžiais pateisindami savo nedalyvavimą ar neveiksmingą dalyvavimą procese.

      69  14
  • Item type:ETD,
    Proporcingumo principas vertinant asmens privataus gyvenimo ribojimą baudžiamajame procese
    [The Principle of Proportionality in Assessing of Restriction of a Person’s Private Life in Criminal Proceedings]
    master thesis[2022][S001]
    Vaitkevičiūtė, Evelina

    Proporcingumo principo vertinant asmens privataus gyvenimo ribojimą baudžiamajame procese tyrimas atskleidė pagrindinę problemą – įstatyme nesant nei privataus gyvenimo sampratos nei proporcingumo principo taikymo kriterijų, teismų praktikoje byla po bylos formuojami vis nauji jų turinio aspektai. Proporcingumo principo svarba skiriant ir taikant neviešas prievartos priemones baudžiamojo proceso metu yra ypač didelė dėl nekokybiško šių priemonių reguliavimo. Taip pat atskleista privataus gyvenimo sąvokos problematika – nors teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą yra įtvirtinta nacionalinėje ir tarptautinėje teisėje, tačiau jo turinys neatskleistas, todėl teismai ad hoc aiškinasi ar konkretūs santykiai, asmens aplinka ir kita patenka į privataus gyvenimo ribas ir yra saugomi Konstitucijos, Konvencijos, Chartijos. Nacionalinių ir tarptautinių teismų praktikos analizė atskleidė kriterijus, kuriais remiantis vertinamas procesinių prievartos priemonių taikymo proporcingumas – „proporcingumo testas“, kurio dėka nustatoma ar taikomos priemonės yra adekvačios individualioje situacijoje ir, ar nepakenks labiau nei duos naudos.

      97  15
  • Item type:ETD,
    Smurtas artimoje aplinkoje prieš moteris: baudžiamoji teisinė apsauga
    [Domestic Violence Against Women: Protection by Criminal Law]
    doctoral thesis[2019][S001]
    Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2019-04-12

    Moksliniai tyrimai rodo, kad dažniausios smurto prieš moteris formos – smurto artimoje aplinkoje – rodikliai nemažėja. Smurtas artimoje aplinkoje iš esmės yra smurtas lyties pagrindu, neproporcingai paveikiantis moteris. Nepaisant nacionalinių ir tarptautinių pastangų, smurto artimoje aplinkoje mastas ir intensyvumas Lietuvoje išlieka didelis. Reagavimas į smurtą ir jį patyrusių asmenų apsaugos organizavimas yra nepakankamai veiksmingi. Specialusis apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje teisinis reglamentavimas Lietuvoje palyginti nesenas, tačiau jo taikymo praktika jau atskleidė jo disfunkcijas, konkurenciją su BK ir BPK. Nacionalinis apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje teisinis reguliavimas ir ypač jo taikymo praktika stokoja doktrininio metodologinio pagrindo. Tai lemia apsaugos nuo tokio pobūdžio smurto neefektyvumą, netinkamą tarptautinių įsipareigojimų vykdymą. Paminėti aspektai rodo realų poreikį kuo greičiau spręsti problemą, kaip užtikrinti efektyvų Lietuvos valstybės pozityviosios pareigos saugoti asmenis nuo smurto artimoje aplinkoje vykdymą. Kadangi pavojingiausios tokio smurto formos yra kriminalizuotos, tai šios pareigos vykdymas pirmiausiai yra sietinas su tinkamu baudžiamųjų materialinių ir procesinių priemonių taikymu. Siekiant tinkamai kriminalizuoti smurtą artimoje aplinkoje ir nustatyti proporcingas baudžiamosios atsakomybės priemones, pirmiausiai būtina išanalizuoti smurto, jo vykdytojų ir aukų specifiką, taip pat įvertinti, ar esama smurto kriminalizavimo sistema yra pakankama, ar visgi būtina speciali baudžiamąją atsakomybę nustatanti norma. Siekiant nustatyti tinkamas procesines smurto artimoje aplinkoje aukų apsaugos garantijas, būtina nustatyti optimalią baudžiamojo proceso formą bylose dėl tokio pobūdžio smurto, taip pat tinkamas smurto atskleidimo bei įrodinėjimo priemones, jų vertinimo praktikas.

      677  750
  • Item type:ETD,
    Teisėjų (teismų) nepriklausomumo ir nešališkumo principai baudžiamajame procese
    [The principles of the judges (courts) independence and impartiality in the criminal process.]
    master thesis[2018][S001]
    Šarkutė, Raminta

    Šiame baigiamajame darbe analizuojamas teisėjo (teismo) nepriklausomumo ir nešališkumo principo tarpusavio ryšys baudžiamajame procese. Tyrimu siekiama visapusiškai išanalizuoti teisėjo (teismo) nepriklausomumo ir nešališkumo principų turinį baudžiamajame procese, ištirti šių principų turinio įgyvendinimo problemas, bei pateikti pasiūlymus, kaip jas išspręsti. Tyrime aptarta teisėjo (teismo) nepriklausomumo ir nešališkumo principų raiškos formos. t. y. išorinis ir vidinis teisėjo (teismo) nepriklausomumas ir subjektyvusis ir objektyvusis teisėjo (teismo) nešališkumas baudžiamajame procese. Analizuojamas šių, atskirų baudžiamojo proceso principų aspektų turinys atskleidžiant jų reikšmę ir įgyvendinimo problemas bei pasiūlant sprendimo būdus. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados pabrėžiant, jog priimdamas procesinius veiksmus, teisėjas (teismas) remiasi tik vidiniu įsitikinimu, kuris yra pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

      138  14