Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Researcher: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20381
Now showing1 - 10 of 10
  • Item type:ETD,
    Prekybos žmonėmis tyrimo ypatumai
    [Peculiarities of Human Trafficking Investigation]
    master thesis[2023][S001]
    Kaminskaitė, Gertrūda

    Prekyba žmonėmis – tai šiuolaikinė vergovė, kuri yra nesuprantama XXI amžiaus žmogui, gyvenančiam teisinėje valstybėje. Šia vergove – nusikaltimu – pažeidžiamos prigimtinės žmogaus teisės – teisiniai gėriai (vertybės), kurie įtvirtinti daugelio šalių konstitucijose ir tarptautiniuose teisės aktuose. Vykstant nesustabdomam globalizacijos procesui didėja tarpvalstybiniai mainai ir tobulėjimas įvairiose srityse, kuriuo pasinaudoja nusikaltimus darantys asmenys. Šiai pasaulinio masto problemai, kuri egzistuoja ir Lietuvoje, gvildenti skirtas magistro baigiamasis darbas tema „Prekybos žmonėmis tyrimo ypatumai“, kurio objektas – prekybos žmonėmis reiškinys. Tyrimo tikslas – išanalizuoti prekybos žmonėmis tyrimo ypatumus, įvertinant kovos su prekyba žmonėmis tarptautinius, regioninius, nacionalinius teisės aktus ir išnagrinėjant prekybos žmonėmis nusikaltimo tyrimo metodiką bei šiandienines problemas. Šiam tikslui pasiekti iškelti tyrimo uždaviniai: atskleisti prekybos žmonėmis sampratą; įvertinti Lietuvos teisės aktų, reglamentuojančių kovą su prekyba žmonėmis bei juos lėmusių Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių teisės aktų, turinį; išnagrinėti prekybos žmonėmis nusikaltimų tyrimo metodikos aspektus; išanalizuoti problemas, su kuriomis susiduria teisėsaugos institucijų pareigūnai ir prokurorai atlikdami prekybos žmonėmis ikiteisminį tyrimą bei pasiūlyti jo tobulinimo kryptį. Teorinėje darbo dalyje atlikus mokslinės literatūros analizę daroma išvada, kad prekyba žmonėmis yra fenomenalus socialinis reiškinys – nelegalus žmonių pirkimo-pardavimo „verslas“, kurio atsiradimas ir klestėjimas priklauso nuo socialinių-ekonominių priežasčių. Atlikus tarptautinių, Europos Sąjungos ir nacionalinių dokumentų analizę prieita prie išvados, kad Lietuva pasirašė ir ratifikavo tarptautinius kovos su prekyba žmonėmis dokumentus, kurių reikalavimus ji įvykdė, tačiau pasirinkdama pažeisti juridinės technikos – normos glaustumo – reikalavimus, todėl buvo pateikti konkretūs prekybos žmonėmis normos koregavimo variantai. Remiantis atlikta literatūros šaltinių analize ir interviu duomenimis prieita prie išvados, kad nusikaltimų kriminalistinės charakteristikos koncepcijos įvairovė yra gausi, tačiau dauguma mokslininkų sutaria, kad svarbiausia yra ne ją sudarančių elementų skaičius, bet juos siejantys koreliaciniai ryšiai, taip pat buvo pateikta nauja prekybos žmonėmis nusikaltimų kriminalistinės charakteristikos struktūra. Atlikus anketinę apklausą išskiriami pagrindiniai prekybos žmonėmis bylų tyrimo ypatumai. Remiantis ekspertų interviu rezultatais daroma išvada, kad prekybos žmonėmis nusikaltimų tyrimo problemas lemia šių nusikaltimų tyrimo ypatumai. Prieita prie išvados, kad opiausios problemos yra: prekybos žmonėmis aukų charakteristika; transnacionalinis nusikaltimas ir bazinių žinių apie prekybą žmonėmis trūkumas. Šioms problemoms šalinti ar bent jas sumažinti pateikiami siūlomai – tyrimo tobulinimo kryptys.

      63  54
  • Item type:ETD,
    Ginklo samprata ir požymiai kriminalistikos doktrinoje ir teisės aktose
    [The Concept and Features of Weapon in the Doctrine and Legislation of Forensics]
    master thesis[2022][S001]
    Šilkaitis, Arūnas

    Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas dėl naujai visuomenėje atsirandančių probleminių sričių per mažiau nei 26 metus buvo oficialiai Teisės aktų registre pakeistas net 36 kartus, o paskutinis įstatymo pakeitimas įregistruotas Teisės aktų registre tik 2021-12-23, kuris įsigalios 2022 m. liepos 1 d. Kiekvienu iš minimų 36 įstatymo keitimo atvejų, buvo koreguojamos ar iš esmės pakeičiamos įstatymo nuostatos, tam tikros ginklų rūšių sąvokos, todėl dažniau nei kas metus keičiantis teisės aktui egzistuoja potencialus poreikis naujai analizuoti aktualias ginklo sampratas ir požymius kriminalistikos doktrinoje ir teisės aktuose. Šiuo magistro baigiamuoju darbu siekiama įvertinti ginklo sampratos ir požymių raidą Lietuvos Respublikos teisės aktuose ir šių ginklų požymių tiesioginę įtaką teisinei sistemai, taip pat įvertinti žmogaus teisių apsaugą ginklų ir šaudmenų kontrolės srityje bei išanalizuoti ginklo sampratą ir požymius pagal galiojančius teisės aktus ir kriminalistikos doktriną, identifikuojant kvalifikuojančius ginklo požymius.

      92  20
  • Item type:ETD,
    Teisėsaugos institucijų strateginis planavimas optimizuojant nusikalstamų veikų tyrimą
    [Strategic Planning of Law Enforcement Agencies in the Context of Optimization of Crime Investigation]
    master thesis[2022][S001]

    Tyrimo esmė. Lietuvoje strateginis planavimas teisėsaugos institucijose ir apskritai viešajame sektoriuje yra nagrinėtas tik analizuojant bendrąsias nuostatas. Pats strateginis planavimas yra įtvirtintas įstatymuose ir nutarimuose, tačiau nėra mokslinių tyrimų nagrinėjančių teisėsaugos institucijų strateginio planavimo efektyvumą, tiriant nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į tai šiame magistro baigiamajame darbe išanalizuoti Lietuvos teisėsaugos institucijų strateginiai planai, taip pat pateikiami pasiūlymai kaip padidinti nusikalstamų veikų ištyrimo rodiklius bei strateginių planų efektyvumą kovoje su nusikalstamumu. Darbo tikslas – įvertinti rengiamus Lietuvos teisėsaugos institucijų strateginius planus nusikalstamų veikų ištyrimo kontekste bei pateikti pasiūlymus juos tobulinant. Tyrimo rezultatai: šiuo metu rengiamų teisėsaugos institucijų strateginių planų nuostatos yra abstrakčios, deklaratyvios ir nekonkrečios. Jie yra labiau sukoncentruoti į institucijos aplinkos ištyrimą, finansus, jų paskirstymą ir panaudojimą. Teisėsaugos institucijų strateginiai planai neturi įtakos nei ikiteisminio tyrimo efektyvumui, nei nusikalstamų veikų tyrimui, aiškinimui ar prevencijai. Norint pagerinti strateginių planų efektyvumą kovoje su nusikalstamumu, reikėtų rengti du atskirus strateginius veiklos planus. Pirmasis planas turėtų būti rengiamas kiekvienos teisėsaugos institucijos atskirai. Jis būtų skirtas pačios institucijos veiklai, finansams, administracijai ir įstaigos gyvavimui. Antrasis turėtų būtį bendras visoms teisėsaugos institucijoms. Jame turėtų atsispindėti ikiteisminio tyrimo veiksmai, kriminalistikos mokslo laimėjimai kaip pagalba tiriant nusikalstamas veikas, bei ryšis su kitais teisės aktais.

      9  14
  • Item type:ETD,
    Tarptautinis bendradarbiavimas tiriant teroristinius nusikaltimus
    [International Cooperation in the Investigation of Terrorism Offenses]
    master thesis[2022][S001]
    Stanevičiūtė, Kamilė

    Magistro baigiamojo darbo tikslas buvo atskleisti tarptautinio bendradarbiavimo ypatumus tiriant teroristinius nusikaltimus. Tyrime dalyvaujančių subjektų veiklą, kriminalistinių tyrimo metodų taikymą, institucijų bendradarbiavimo lygį. Darbe siekiama atskleisti valstybių indelį, pliusus bei trūkumus tiriant bei užkardant šias nusikalstamas veikas. Atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad tiriant su terorizmu susijusias nusikalstamas veikas tarpvalstybinis ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas yra būtinas sėkmingai tyrimo eigai užtikrinti. Terorizmas kelia grėsmę tarptautiniu mastu, todėl valstybės privalo nuolatos keistis naujausia informacija, bendrai vykdyti tyrimus, nuolatos tobulinti savo informacines sistemas ir jų prieinamumą valstybės institucijoms. Tyrimo metu nustatyta, kad Lietuva yra visiškai nepasiruošusi tirti su terorizmu susijusias nusikalstamas veikas, neturi atskleistos kriminalistinės terorizmo charakteristikos, neturi terorizmui pritaikytos tyrimo metodikos o tokio pobūdžio nusikalstamas veikas tiria kaip įprastas. Teroristinius nusikaltimus tiriantis tyrėjas privalo būti patyręs, nusikaltimų tyrimo praktika reikalauja didelio profesionalumo, patirties, gilių žinių apie šių nusikaltimų pobūdį ir jų įrodinėjimo metodus, o kartais ir asmeninės pilietinės drąsos. Institucijos savo ruožtu, tiriančios teroristinius nusikaltimus privalo turėti efektyvias galimybes neatidėliotinais atvejais keistis informacija bei bendradarbiauti su kitomis institucijomis, užtikrinti įvykio vietą tiriančių pareigūnų tinkama kvalifikacija ir pasirengimu reaguoti ekstremaliose situacijose.

      16  12
  • Item type:ETD,
    Lietuvos teisinės bendruomenės kriminalistinis švietimas
    [Criminalistics Education of the Lithuanian Legal Community]
    master thesis[2022][S001]
    Judzinskytė, Akvilė

    Magistro baigiamojo darbo tikslas buvo atskleisti pagrindines kriminalistikos švietimo problemas išryškėjančias teisėsaugos ir justicijos pareigūnų rengime, ištirti kriminalistikos dalyko dėstymo apimtį universitetuose, teisinės bendruomenės kriminalistinį mokslinimą nacionaliniu ir tarptautinio bendradarbiavimo lygiu. Darbe peržvelgiamas kriminalistikos švietimo raidos kelio tendencijos per teisėsaugos pareigūnų ir teisininkų mokslinimą. Atskleidžiamas kriminalistikos dalyko dėstymo apimtys studijų programose. Atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kodėl kriminalistikos mokslinimas yra svarbus ne tik teisėsaugos pareigūnų rengime, bet ir teisininkų. Darbe atskleidžiama, kad didžiausia problema - nėra vieningos kriminalistikos mokslinimo strategijos Lietuvoje. Nėra valstybinio požiūrio šiuo klausimu. Nustatytina, kad įtraukiant kriminalistikos dalyką į visų specializacijų teisininkų rengimą universitetuose ir plečiant apimtis žinybinėse mokyklose, policijos pareigūnų, specialistų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų profesinėje veikloje pagerėtų sudėtingiausių nusikalstamos veikos tyrimų kokybė ir trukmė. Darbo pabaigoje, pateikiamos pagrindinės kriminalistikos švietimo teisinėje bendruomenėje problemos ir įžvalgos dėl ateities perspektyvų.

      19  20
  • Item type:ETD,
    Dingusių be žinios asmenų paieška: kriminalistiniai aspektai
    [Search of Missing Persons: A Criminalistic Aspects]
    master thesis[2022][S001]

    Dingę be žinios asmenys tai socialinis, ekonominis reiškinys, su kuriuo susiduria visos pasaulio valstybės, tarp jų ir Lietuva. Dingusių be žinios asmenų reiškinys aktualus kiekvienai Europos valstybei tame tarpe ir Lietuvai. Per dešimt metų Lietuvoje buvo pradėta 32 tūkstančiai 88 ikiteisminiai tyrimai dėl dingusio be žinios asmens. Laikams keičiantis, priežasčių dėl ko asmenys dingsta daugėja: tampa nusikaltimo aukomis, yra pagrobti, žūsta stichinių nelaimių metu, žūsta karinių, ginkluotų konfliktų metu, pvz., Ukrainoje nuo 2022 m. vasario 24 dienos prasidėjus karui, asmenų dingimų atveju ypatingai padidėjo, taip pat asmenys žūsta eismo įvykyje, netenka nuovokos ar nesiorientuoja aplinkoje, serga psichikos, senatvinėmis ligomis; nuspendžia nusižudyti; įvyksta nesmurtinė mirtis; dėl nelaimingų atsitikimų, tai pat dėl aplinkybių kurios nesusijos su mirtimi tokių kaip išvykimas slaptai gydytis, dirbti, mokytis, yra sulaikyti teisėsaugos institucijų ar tiesiog nenori artimiesiems pranešti apie savo buvimo vietą; taip pat pabėgo iš namų dėl patiriamo smurto, buitinių konfliktų, kitų sunkumų. Manytina, kad įtakos tam turi šiuolaikinis gyvenimo būdas, šalyje vykstantys socialiniai, ekonominiai procesai, žmonių mobilumas, atviros valstybių sienos, galimybių gausa. Lietuvoje, pagal galiojančius teisės aktus dingus asmeniui nepaisant to kokios yra dingimo priežastys, nedelsiant yra pradedama vykdyti asmens paieška. Paieškos metu atliekami įvairūs pirminiai veiksmai, vėliau pirminiai procesiniai veiksmai: įvykio vietos apžiūra, apklausa, keliamos versijos. Pirminės paieškos metu nesuradus asmens priimamas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą ir paskelbiama asmens paieška. Šio darbo tikslas buvo Atlikti dingusiųjų be žinios asmenų reiškinio analizę, įvertinti tokių asmenų paieškos tyrimo praktikos efektyvumą ir pasiūlyti šios veiklos tobulinimo kryptis. Darbo tikslas buvo realizuojamas per nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų analizę, teisėsaugos institucijų veiksmų ieškant dingusiųjų be žinios asmens vertinimą ir įvairių institucijų ir organizacijų bendradarbiavimo efektyvumo prizmę, siekiant Atlikti dingusiųjų be žinios asmenų reiškinio ir jo sampratos analizę, jo priežastis bei tendencijas, Įvertinti dingusiųjų be žinios asmenų paieškos teisinį reglamentavimą nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu, Išryškinti pagrindines dingusiųjų be žinios asmenų paieškos ir ikiteisminio tyrimo problemas. Atsižvelgiant į tai, kad atliktų tyrimų duomenimis teisinis reglamentavimas, dingusių be žinios asmenų registras, paieškos metodikas, pirminių procesinių veiksmų atlikimas ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas kai kuriais aspektais vertinamas neigiamai, darbe pateikiami, autorės nuomone, tobulintini dingusio be žinios asmens paieškos metodikos aspektai bei pateikti dingusių be žinios asmenų paieškos ir ikiteisminio tyrimo tobulinimo kryptys.

      76  18
  • Item type:ETD,
    Smurto artimoje aplinkoje tyrimo kriminalistinė metodika
    [Criminal investigation methodology of domestic violance]
    master thesis[2019][S001]
    Guobys, Vytautas

    Šiame magistro baigiamajame darbe nagrinėjama smurto artimoje aplinkoje samprata, BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos baudžiamoji teisinė ir kriminalistinė charakteristika. Analizuojama smurto artimoje aplinkoje kriminalistinio tyrimo metodikos pagrindai, ikiteisminio tyrimo situacijos tiriant smurto artimoje aplinkoje nusikalstamas veikas, bei pirminiai ir tolimesni ikiteisminio tyrimo veiksmai šios kategorijos nusikalstamose veikose, taip pat nagrinėjamas tarpinstitucinis bendradarbiavimas tiriant smurto artimoje aplinkoje nusikalstamas veikas. Galiausiai analizuojama atskirų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo smurto artimoje aplinkoje atvejais taktiniai aspektai.

      28  39
  • Item type:ETD,
    Kriminalistinė kontrabandos tyrimo metodika ir šiuolaikinės technologijos
    [Criminalistic Methodology for Smuggling Investigation and Modern Technologies]
    master thesis[2019][S001]
    Vaikšnoraitė, Gintarė

    Baigiamojo darbo esmė išsiaiškinti kodėl nėra oficialios kontrabandos tyrimo metodikos įtvirtintos poįstatyminiu aktu bei kokios problemos kyla taikant kriminalistinę kontrabandos tyrimo metodiką atliekant pirminius bei tolimesnius tyrimo veiksmus ir atskleisti kokią vietą techninės priemonės ir technologijos užima kontrabandos tyrimuose. Baigiamajame darbe pateikta kontrabandos sampratos ir teisinio reglamentavimo analizė, teikiama kontrabandos kriminalistinė charakteristika ir jos reikšmė metodinėms rekomendacijoms. Taip pat, aptariami kontrabandos tyrimui svarbūs aspektai – bendradarbiavimas ir klaidų šalinimas tyrime, procesiniu veiksmų metu. Atliktas tyrimas parodė, jog pareigūnai daro nemažai klaidų atlikdami procesinius veiksmus: įvykio vietos apžiūrą, apklausas, kratas. Taip pat, juntamas nuolatinis kompetencijos tobulinimo trūkumas, pavyzdžiui, dalis pareigūnų neskiria sąvokų „įvykio vietos apžiūra“ nuo „įvykio vietos tyrimas“. Tyrimo metu paaiškėjo, kad tyrimuose naudojama įvairių techninių priemonių, informacinių sistemų, ekspertizių įstaigos taip pat yra puikiai apsirūpinusios technikos priemonėmis, informacinėmis sistemomis, tačiau, pirminiame patikros lygmenyje beveik nenaudojamos technikos priemonės. Be to, didelę reikšmę kontrabandos nusikaltimų tyrimui turi ikiteisminio tyrimo institucijų bendradarbiavimas.

      72  18
  • Item type:ETD,
    Kriminalistinės lingvistikos teoriniai pagrindai ir jos metodų bei rekomendacijų taikymas teismo ekspertizėje
    [Die theoretischen grundlagen der kriminalistischen linguistik und die anwendung ihrer methoden und empfehlungen in der forensischen expertise]
    doctoral thesis[2002][S001]

    Kriminalistikos mokslas aktyviai ieško naujų metodų ir priemonių spręsdamas savo strateginius uždavinius. Tarp perspektyvių krypčių, kurios neabejotinai naudingos ir nusikaltimų tyrimo praktikai, yra lingvistikos metodų taikymas identifikuojant autorių arba atsakant į kitus klausimus. Kai į ekspertinio tyrimo akiratį patenka dokumentai, įrodomosios informacijos šaltiniu gali tapti juose užfiksuoti tekstai. Ilgą laiką pagrindinis dėmesys tiriant dokumentus buvo skiriamas grafinei teksto pusei, t.y. rašysenai. Tačiau daug ekspertiniam tyrimui reikšmingos informacijos gali suteikti ir teksto kalba. Juk kalboje, o tiksliau, šnekoje, pasakymuose, žodžiuose, tiesiogiai ar netiesiogiai perteikiama nemažai informacijos apie jos vartotoją- autorių.

      48  17
  • doctoral thesis[1997][S001]
    Lietuvos policijos akademija, 1997

    Viena aktualiausių mūsų valstybės problemų yra nusikalstamumas ir jo padariniai socialinėje, ekonominėje ir teisinėje srityse. Nusikalstamumo kontrolės problemos tapo prioritetinėmis ne tik teisėsaugos institucijų pareigūnams, įvairių teisės mokslų atstovams, bet ir Respublikos Prezidentui, Seimui ir Vyriausybei, joms daug dėmesio skirta naujojoje Vyriausybės programoje. Lietuvoje per pastaruosius dešimt m etų užregistruotų nusikaltimų padaugėjo daugiau kaip trigubai. 1987 m. įregistruota 20037, o 1996 m. - jau 68053 nusikaltimai. Nusikalstamumas Lietuvoje sparčiai didėja, jo struktūra keičiasi, pagrindiniai rodikliai rodo vis sunkesnius nusikaltimus, o nusikaltimų padarymo būdai tam pa vis labiau apgalvoti ir kvalifikuoti, panaudojant jiems padaryti technines priemones.

      261  90