Gruodytė, Edita

This chapter analyses certain aspects of Lithuania’s migration policy considering migrant influx to Lithuania through the Belarusian border. The influx of migration as part of the hybrid attack against Lithuania, Poland, and Latvia supported by the Belarusian authorities in 2021 required Lithuanian institutions to take immediate coordinated contra measures to stop the hybrid attack on the EU. Lithuania is in charge of ensuring the protection of the border and as a sovereign state has the exclusive and discretionary right to make final decisions in the situation and to employ the best suitable and effective measures to handle threats to national security. However, being a party to international conventions and a member of the EU, Lithuania is obliged to find a proper balance between national security and the human rights of people seeking asylum. In this unprecedented situation for Lithuania, just after the end of the pandemic, the country was forced to make urgent decisions (such as additional restrictions to enter the country, the introduction of an emergency, certain restrictions to the rights of persons illegally entering Lithuania border, etc.). The chapter discusses certain aspects of legal regulation, whether Lithuania was successful in finding solutions, and what could be done better.

Tai bendromis Vytauto Didžiojo ir Mykolo Romerio universitetų mokslininkų pajėgomis parengtas Lietuvos baudžiamosios teisės specialiosios dalies vadovėlis. Pirmajame šio leidinio tome analizuojami Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XVII–XXX skyriai. Vadovėlis orientuotas į studentus, pradėjusius studijuoti atskirus baudžiamosios teisės specialiosios dalies skyrius. Vadovėlio autoriai suteikia ne tik teorinių žinių, bet ir pailiustruoja, kaip teisės normos pritaikomos įvairiose praktinėse situacijose. Kiekvienas skyrius pradedamas nuo konkrečių užduočių ir klausimų, tikintis, kad tai padės lengviau suvokti ir įsiminti teorinę medžiagą bei bus puikus instrumentas aktyvioms diskusijoms seminarų metu, įsijaučiant ir į atskirų teisinių profesijų vaidmenis. Kiekvieno skyriaus pabaigoje formuluojami klausimai, kurie padės studentams pasitikrinti, kaip pavyko perprasti svarbiausius konkretaus skyriaus aspektus.

Tai bendromis Vytauto Didžiojo ir Mykolo Romerio universitetų mokslininkų pajėgomis parengtas Lietuvos baudžiamosios teisės specialiosios dalies vadovėlis. Pirmajame šio leidinio tome analizuojami Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XVII-XXX skyriai. Vadovėlis orientuotas į studentus, pradėjusius studijuoti atskirus baudžiamosios teisės specialiosios dalies skyrius. Vadovėlio autoriai suteikia ne tik teorinių žinių, bet ir pailiustruoja, kaip teisės normos pritaikomos įvairiose praktinėse situacijose. Kiekvienas skyrius pradedamas nuo konkrečių užduočių ir klausimų, tikintis, kad tai padės lengviau suvokti ir įsiminti teorinę medžiagą bei bus puikus instrumentas aktyvioms diskusijoms seminarų metu, įsijaučiant ir į atskirų teisinių profesijų vaidmenis. Kiekvieno skyriaus pabaigoje formuluojami klausimai, kurie padės studentams pasitikrinti, kaip pavyko perprasti svarbiausius konkretaus skyriaus aspektus.

2012 m. sausio 6 d. įsigaliojo naujai priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 292-1 straipsnis, įtvirtinantis baudžiamąją atsakomybę asmenims, įdarbinusiems nelegaliai esančius trečiųjų šalių piliečius. Baudžiamasis kodeksas papildytas šiuo straipsniu siekiant Lietuvai įgyvendinti 2009 m. birželio 18 d. priimtą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/52/EB, kuria numatomi sankcijų ir priemonių nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi standartai1. Straipsniu siekiama atskleisti BK 292-1 straipsnio objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, ypač kad straipsnio dispozicijoje vartojama gana daug terminų ir sąvokų, iš kurių nė vienas Baudžiamajame kodekse nėra paaiškinamas, kartu ir šio BK straipsnio atribojimo nuo ATPK 41-3 straipsnio („Nelegalus darbas“) kriterijus, kadangi priėmus naują BK 292-1straipsnį administracinė atsakomybė už nelegalų darbą nesikeitė, bei įvertinti, ar Lietuva įgyvendina visus direktyvoje nustatytus įsipareigojimus, kiek tai susiję su baudžiamosios atsakomybės nustatymu darbdaviui.

Teisinis išsilavinimas aukštojoje mokykloje yra tik teisininko išsilavinimo pradžia, kita vertus, tai yra praktikuojančius teisininkus vienijanti patirtis, todėl teisininkus rengiančios aukštosios mokyklos neabejotinai reikšmingai prisideda prie teisinės valstybės kūrimo, suteikdamos gebėjimus būsimiems teisėjams, pareigūnams, valstybės tarnautojams ir kitiems teisinės valstybės veikimui būtinas funkcijas atliekantiems asmenims bei formuodamos jų vertybines nuostatas. Poreikį tobulinti teisininkų rengimo praktiką lemia tiek pakitę visuomenės, tiek studijuojančiųjų lūkesčiai, taip pat nauji iššūkiai, būdingi visai aukštojo mokslo aplinkai, todėl autorės atliko analizę, į kokius gebėjimus tradiciškai orientuojasi teisinės studijos Lietuvoje, bei pateikė teisės studijų kokybės gerinimo gaires, atsižvelgdamos į pasaulines tendencijas Pirmoje straipsnio dalyje analizuojama aukštojo mokslo kokybės samprata ir jos parametrai. Mokslinėje literatūroje, analizuojančioje aukštojo mokslo kokybę, pateikiami įvairūs kokybės apibrėžimai ir sampratos. Vis dėlto, straipsnio autorių nuomone, įvertinus mokslinius tyrimus bei atsižvelgiant į vykstančius pokyčius Europos aukštojo mokslo erdvėje, svarbiausias dėmesys tobulinant studijų kokybę turėtų būti skiriamas studijų rezultatams, t. y. kokius gebėjimus bei kompetencijas atitinkama studijų programa suteiks sėkmingai studijas užbaigusiam asmeniui. Antroji straipsnio dalis skirta adekvačių teisės studijų rezultatų identifikavimui remiantis pasauline patirtimi bei prielaidų jų tinkamam įgyvendinimui aptarimui.