Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Researcher: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20449
Now showing1 - 1 of 1
  • Item type:ETD,
    Homofobinės ir transfobinės neapykantos nusikaltimai ir jų kurstymas
    [Homophobic and Transphobic Hate Crimes and their Incitement]
    master thesis[2023][S001]
    Kniuraitė, Gabrielė

    Homofobinės ir transfobinės neapykantos nusikaltimai, padaromi prieš asmenis dėl jų seksualinės orientacijos ar lytino tapatumo, yra itin žalingi tiek pačiam nukentėjusiam asmeniui, tiek socialinei grupei, kuriai jis priklauso. Kadangi šiomis nusikalstamomis veikomis yra pažeidžiamos tokių asmenų teisės ir jų orumas, homofobinės ir transfobinės neapykantos nusikaltimų tinkamas išaiškinimas, tyrimas bei prevencija yra svarbūs tiek Lietuvos valstybei, tiek žmogaus teisių srityje veikiančioms institucijoms, tiek šalies tarptautiniam įvaizdžiui. Šio magistro darbo tikslas yra atskleisti homofobinės ir transfobinės neapykantos nusikaltimų teisinius ir etinius aspektus bei jų kurstymo priežastis. Tikslui pasiekti išsikelti tokie uždaviniai: aptarti homofobine ir transfobine neapykanta motyvuotų nusikaltimų bei neapykantos kalbos dažnumą, jų poveikį aukai, atskleisti žmogaus teisių problemas, iškylančias homofobinės ir transfobinės neapykantos nusikaltimų kontekste bei, išanalizavus esamą teismų praktiką, aptarti baudžiamosios atsakomybės taikymo už neapykantą kurstančias kalbas bei neapykantos nusikaltimus taikymo problemas. Apžvelgta mokslinė bei teisinė literatūra atskleidė, kad homofobinės ir transfobinės neapykantos nusikaltimai gali apimti bauginimą, padarytą žalą asmens nuosavybei, grasinimus, užpuolimus, sveikatos sutrikdymą ar net nužudymą bei bet kokią kitą nusikalstamą veiką, kai nukentėjęs asmuo yra pasirenkamas būtent dėl realios ar įsivaizduojamos jo seksualinės orientacijos ar lytinio tapatumo. Nuo homofobinės ir transfobinės neapykantos nukentėję asmenys dažnai išgyvena įvairius sunkumus, jaučia neigiamus padarinius, tačiau šie asmenys vis dar vengia kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl prieš juos įvykdytų neapykanta motyvuotų nusikalstamų veikų. Magistro darbe taip pat aptartos žmogaus teisių užtikrinimo problemos, homofobinės ir transfobinės neapykantos nusikaltimų kontekste. Išanalizavus nacionalinių teismų praktiką, matoma, kad teismai, kvalifikuodami veiką kaip neapykantos nusikaltimą ar kurstymą bei spręsdami dėl baudžiamosios atsakomybės kaip ultima ratio taikymo, atsižvelgia į tokius kriterijus kaip kontekstas, kurstymo realumas, neapykantos motyvas. Visgi, nacionalinių teismų taikomi kriterijai neapykantos kurstymo bylose kelia tam tikrų problemų sprendžiant baudžiamosios atsakomybės taikymo klausimą. Kadangi Lietuvos teismų praktika, nagrinėjant homofobinės ir transfobinės neapykantos nusikaltimus nėra gausi, kyla problemų siekiant atskleisti visų neapykantos nusikaltimų, kaip atskirų nusikalstamų veikų turinį bei jų išaiškinimą.

      28  14