Griškonytė-Jasinskė, Aistė
Transformation of Values in Public Environmental Governance: Challenges in the Dialogue Between Society and Decision-makersItem type:Publication, conference paper[2026][T1e][S003][2]20th Prof. Vladas Gronskas International Scientific Conference : Abstract Book, May 8, 2026., p. 48-49Today's world is undergoing major social changes, driven by globalization and climate change, which are leading to a transformation in values, with a fundamental change in the way nature is viewed and valued. This increases the pressure on the government to listen to the needs of organizations representing a wide range of public interests when making decisions. NGOs that share these values are today seeking dialogue with the government. NGOs of all kinds are involved in public governance through co-creation. The aim of this presentation is to analyse the use of co-creation in public environmental governance from a value-based perspective. In the Anthropocene epoch co-creation requires a new evaluation. Such an approach can also lead to changes in public environmental governance. Changes have already taken place, or at least are taking place, in society. Has there already been an institutional transformation that can accommodate this dialogue?
3 Fenomenologijos pritaikymas viešajame aplinkosaugos valdyme: iššūkiai ir galimybėsItem type:Publication, conference paper[2025][T1e][S003][2]Tarptautinė mokslinė - praktinė 12-oji viešojo valdymo pokyčių konferencija: Demokratinis valdymas geopolitinių iššūkių kontekste: 2025 m. gegužės 14 d. Vilnius, Lietuva = The 12th international scientific-practical conference on changes in public governance: Democratic governance in the context of geopolitical challenges: 14 May 2025 Vilnius, Lithuania., p. 71-72Šiandieninis pasaulis išgyvena svarbius socialinius pokyčius, kylančius dėl globalizacijos, klimato kaitos, kas lemia vertybinę transformaciją, kai požiūris į gamtą iš esmės keičiasi ir ji pradedama daug labiau vertinti. Paradoksas, kad pasiekus materialinio gyvenimo ir technologijų aukštumas, žmoniją kamuoja nerimas dėl ateities (Sacksas, 2021). Atitinkamai didėja spaudimas valdžiai priimant sprendimus įsiklausyti į įvairiems visuomenės interesams atstovaujančių organizacijų poreikius.
2 Co-Creation in Environmental Public Governance: The Case of the National Agreement on ForestsItem type:Publication, [Bendrakūra viešojoje aplinkos valdysenoje: nacionalinio susitarimo dėl miškų atvejis.]research article[2024][S4][S003,S002][19]; Šarkutė, LigitaOrganizacijų vadyba : sisteminiai tyrimai., 2024, p. 53-71Co-creation-based governance is considered to be an element of good governance, and Lithuanian public governance innovations are also linked to this principle. Thus, the aim of the study is to assess the experience of participation of different groups of stakeholders in the National Agreement on Forests, based on the co-creation principle. The main goals of the research are to identify problematic aspects of the application of the co-creation principle, and to provide guidelines for the effective implementation of the co-creation principle in public policy processes. The study explores the practicalities of applying the co-creation principle and presents data of the interviews with representatives of interest groups from different sectors (economic, ecological and social) and politicians involved in the National Agreement on Forests. The study also describes the results of a secondary data analysis, based on the European Social Survey, which has helped to identify possible reasons for the failure of the agreement.
11 20 Partnership Between Society, Government and Business: a case of Lithuanian‘s National Agreement On ForestsItem type:Publication, conference paper[2024][T1e][S003][1]6th International Congress ISFT “Forest and Its Potential For Health” Proceedings : 18th to 20th September 2024, Druskininkai, Lithuania., p. 25Today's society wants to be involved in decisions about its future, especially on important issues such as forest governance. Governance therefore needs to change fundamentally and be based on co-creation, allowing for partnerships between society, government and business. Co-creation is not new, both at the theoretical and practical level. However, in today's context, it requires new forms and approaches, particularly in the context of building partnerships based on trust, where different interest groups - economic, ecological and societal, as well as political institutions, intersect. The aim of the study is therefore to assess the experience of the first attempt to apply co-creation in Lithuanian forest policy (the case of the National Agreement on Forests) and to identify the problematic aspects of the involvement of different stakeholder groups. The study examines the practical aspects of the application of the co-creation principle, based on interviews with representatives of various sectoral interest groups and politicians involved in the process. This will provide guidance on how to implement the co-creation principle more effectively in the future.
11 29 Valstybinio komunalinių atliekų tvarkymo reguliavimo Lietuvoje perspektyvosItem type:Publication, [Perspectives of state regulation of municipal waste management in Lithuania.]research article[2023][S4][S001][16]; Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka = Public security of public order : mokslinis žurnalas., 2023, p. 2-17.Straipsnyje analizuojami buitinių vartotojų komunalinių atliekų tvarkymo reguliavimo Lietuvoje pokyčiai ir pateikiamos naujo modelio privalumų ir trūkumų prognozės. Nuo 2023 m. sausio 1 d. modifikuojama buitinių vartotojų komunalinių atliekų tvarkymo sistema Lietuvoje, įtvirtinamas valstybinis reguliavimas. Valstybinio reguliavimo modelio esmė yra ta, kad dalį kainos už komunalinių atliekų tvarkymą nustato valstybinis reguliuotojas, o kitą dalį – savivaldybė. Tiriama, ar tokio komunalinių atliekų tvarkymo reguliavimo modelis turi tik teigiamų ar ir prieštaringų bruožų. Šio straipsnio tikslas – atskleisti buitinių vartotojų komunalinių atliekų tvarkymo reguliavimo ypatumus Lietuvoje ir pateikti prognozes, ar naujasis modelis turės įtakos efektyvesnei komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų apmokestinimo sistemai. Tyrimo dalyką sudaro du aspektai: a) valstybinio reguliavimo, kaip tarifų (rinkliavų) nustatymo metodo buitiniams vartotojams už komunalinių atliekų tvarkymą, turinio analizė; b) komunalinių atliekų tvarkymo reguliavimo teisinio reglamentavimo ypatumai dviejose jurisdikcijose: Lietuvoje ir Latvijoje. Daroma išvada, kad valstybinio reguliuotojo įtraukimas į komunalinių atliekų tvarkymo reguliavimą ir regioninės kainos, kaip dalies kainos už komunalinių atliekų tvarkymą, nustatymo mechanizmas vertintinas ir kaip teigiamas pasirinkimas: mažinamas kainų skirtumas tarp atskirų savivaldybių, kainodaros skaidrumo tikimybė ir kt., ir kaip neigiamas faktorius: savivaldos autonomijos ribojimas, papildomas subjektas (valstybinis reguliuotojas) sąlygoja papildomą administravimo išlaidų poreikį. Lietuvos, kaip ir Latvijos, teisės aktai, reglamentuojantys komunalinių atliekų tvarkymą, komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimą, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimą, sąvartynų įrengimą ir eksploatavimą priskiria savivaldybių kompetencijai. Latvijoje ir Lietuvoje taikomas valstybinio komunalinių atliekų tvarkymo kainų reguliavimo modelis iš esmės nesiskiria, t. y. valstybinis reguliuotojas nustato būtinąsias sąnaudas, kurios reikalingos atliekoms tvarkyti sąvartyne, tačiau nereguliuoja atliekų surinkimo / vežimo bei sistemos / rinkliavos (ar įmokų) administravimo sąnaudų. Galutinę kainą vartotojams už komunalinių atliekų tvarkymą (įmoką / rinkliavą) nustato savivaldybės. Pažymima, kad optimistinis siekis – naujai įtvirtintu valstybinio reguliavimo modeliu pasiekti komunalinių atliekų susidarymo ir šalinimo sąvartynuose kiekio mažinimo gali būti nepasiektas, nes Latvijoje šį modelį taikant jau daugiau nei dešimt metų, faktiškai minėti rodikliai yra analogiški Lietuvos rodikliams.
33 12