Co-Creation in Environmental Public Governance: The Case of the National Agreement on Forests
| Author | Affiliation |
|---|---|
Šarkutė, Ligita | Vytauto Didžiojo universitetas |
| Date | Volume | Issue |
|---|---|---|
2024 | 91 | 1 |
Bendrakūra grindžiama valdysena laikytina privalomu gero valdymo elementu, su šiuo principu siejamos Lietuvos viešojo valdymo inovacijos. Savaime bendrakūra nėra nauja viešojo valdymo forma – jos užuomazgos siekia XIX a. Tačiau tokios bendrakūros, kaip ji suprantama šių dienų kontekste, atsiradimas siejamas su XX a. socialinėmis transformacijomis, kurios valdžios plačiąja prasme ir visuomenės tarpusavio santykį iš hierarchinio pavertė lygiaverčiu. Teoriniu lygmeniu bendrakūra turėtų būti suprantama kaip valdžios pastangos įtraukti piliečius arba atskiras suinteresuotas šalis ir pastarųjų noras įsitraukti. Vis dėlto praktiniu lygmeniu šių dviejų sąlygų įgyvendinimas negarantuoja, kad bendrakūra leis pasiekti norimų rezultatų. Šiame straipsnyje nagrinėjami praktiniai bendrakūros principo taikymo aspektai. Tyrimo objektas – bendrakūros principo taikymas viešajai aplinkos valdysenai. Analizuoti pasirinktas Nacionalinis susitarimas dėl miškų. Išsikeltas tikslas – įvertinti įvairių suinteresuotų šalių atstovų patirtį, įgytą įgyvendinant Nacionalinį susitarimą dėl miškų, priimtą taikant bendrakūros principą. Pagrindiniai tyrimo uždaviniai – identifikuoti praktinio bendrakūros principo taikymo probleminius aspektus ir nustatyti galimas tobulinimo gaires, kurios leistų ateityje efektyviau taikyti šį principą. Taikyti šie tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, pusiau struktūruoti interviu ir antrinė duomenų analizė. Interviu paimti iš įvairiuose sektoriuose (ekonominiame, ekologiniame ir visuomeniniame) veikian- čių interesų grupių atstovų ir politikų, kurie padėjo įgyvendinti Nacionalinį susitarimą dėl miškų. Antrinei analizei naudoti Europos socialinio tyrimo (ESS) 10-osios bangos duomenys. Gauti tyrimo rezultatai rodo, kad bendrakūros principo taikymas viešajam valdymui iš esmės vertinamas teigiamai, tačiau jo taikymo praktika skiriasi nuo teoriniu lygmeniu išskiriamų esminių prielaidų. Šios prielaidos yra valdžios pastangos įtraukti visuomenę ir suinteresuotas šalis ir jų noras dalyvauti bendrakūros procese. Tačiau šių sėkmingos bendrakūros prielaidų įvykdymas negarantuoja, kad pavyks pasiekti norimą rezultatą. Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, kurie leido identifikuoti esmines praktinio bendrakūros taikymo problemas, reikėtų įtraukti dvi papildomas sėkmingos bendrakūros sąlygas: 1) proceso fasilitacijos nešališkumą; 2) būtinybę skaidyti procesus, nesiekiant vienu metu spręsti daug įvairių klausimų. Pažymėtina, kad visų tyrimo dalyvių nuomonės šiuo klausimu sutapo. ESS duomenų analizė padėjo nustatyti galimas Nacionalinio susitarimo dėl miškų žlugimo priežastis. Šio tyrimo duomenų analizės rezultatai rodo, kad Lietuvoje socialinio pasitikėjimo lygis yra gana žemas, o žmonių pasitikėjimas savo gebėjimais veikti politiniame procese – kritiškai žemas. Taigi, galima daryti prielaidą, kad Lietuvos viešojo valdymo aplinka nepalanki sėkmingai bendrakūrai. Socialinis pasitikėjimas yra socialinio kapitalo šaltinis, nes skatina ir palengvina piliečių bendradarbiavimą, o kartu ir jų bendradarbiavimą su valdžia tvarkant viešuosius reikalus. Aukštas politinio veiksmingumo lygis taip pat reikšmingai prisideda prie sklandaus viešojo valdymo proceso. Šio tyrimo duomenys bei pasiūlymai gali padėti užtikrinti efektyvesnį bendrakūros principo, kuris formuojant viešąją aplinkos politiką Lietuvoje pasitelktas pirmą kartą, pritaikymą ir sukurti konstruktyvesnį suinteresuotų šalių dialogą, siekiant į(si)traukimo į viešąjį valdymą. Straipsnyje pateikiamos įžvalgos gali būti naudingos ir kitiems viešojo valdymo sektoriams.
Co-creation-based governance is considered to be an element of good governance, and Lithuanian public governance innovations are also linked to this principle. Thus, the aim of the study is to assess the experience of participation of different groups of stakeholders in the National Agreement on Forests, based on the co-creation principle. The main goals of the research are to identify problematic aspects of the application of the co-creation principle, and to provide guidelines for the effective implementation of the co-creation principle in public policy processes. The study explores the practicalities of applying the co-creation principle and presents data of the interviews with representatives of interest groups from different sectors (economic, ecological and social) and politicians involved in the National Agreement on Forests. The study also describes the results of a secondary data analysis, based on the European Social Survey, which has helped to identify possible reasons for the failure of the agreement.