Bielskis, Andrius
Teisingumo, kaip laisvės ir lygybės principų suderinamumo sampratos analizė ir kritikaItem type:ETD, [Analysis and Critique of the Concept of Justice as a Compatibility of the Principles of Liberty and Equality]master thesis[2020][S002]Marcinkevičius, LeonardasLaisvės ir lygybės vertinimo teisingumo požiūriu ir kartu šio darbo problema kyla dėl liberalizmo politinės filosofijos spragų. Kadangi liberalizmas suvokiamas, kaip prioritetą individo laisvei teikianti politinė sistema, galima kelti klausimą ar ta pati filosofinė tradicija gali pasiūlyti ir laisvės keliamų problemų sprendimo būdus? Liberalizmo teoretikai iki galo nepaaiškino, kaip galima sukurti teisingą visuomenę, neužtikrinant tam tikrų jos pamatinės struktūros lygybės sąlygų. Šiame darbe keliamas tikslas atsakyti į klausimą ar tikrai teisingumas gali būti suprantamas, kaip laisvės ir lygybės principų suderinamumas? Tikslui pasiekti iškelti šie uždaviniai: pirma, politinės filosofijos tekstų analizės būdu išskirti argumentus už laisvės ir lygybės suderinamumą. Antra, išskirti kritinius argumentus laisvės ir lygybės suderinamumo sampratos atžvilgiu. Trečia, palyginti pirmais dviem uždaviniais išskirtus argumentus taip išskiriant teisingumo, kaip laisvės ir lygybės suderinamumo sampratos stipriąsias, bei silpnąsias puses. Tikslas pasiektas teorinės analizės metodu analizuojant politikos filosofų Johno Rawlso ir Roberto Nozicko darbus. Galiausiai prieita išvados, kad Rawlso pasiūlyti du teisingumo principai gali padėti anuliuoti tam tikrą praeities veiksnių lemiamą neteisingą resursų pasiskirstymą užtikrinant, jog visuomenėje funkcionuoja tiek laisvės, tiek lygybės principai. Teigiama, kad lygybės poreikio, suderinant su laisvės principu idėja gali būti atmetama tik suformavus ir pateikus labai aiškią, gerai pagrįstą ir išplėtotą nuosavybės atkūrimo (neteisingumo ištaisymo) moralinę teoriją, kurios Nozickui suformuoti nepavyko.
24 18 Populistinių radikalių dešiniųjų partijų stiprėjimas: Italijos atvejisItem type:ETD, [The Rise of Populist Radical Right-Wing Parties: The Case of Italy]master thesis[2019][S002]Ribokaitė, MiglėRadikalios dešiniosios partijos kaip mokslininkų tyrimų objektas nėra naujas dalykas. Tokių partijų sėkmės ir nesėkmės istorijos per pastarąjį dešimtmetį politikos mokslininkams kelia nemaţai klausimų, iš kurių pagrindinis, kas lemia radikalių dešiniųjų partijų iškilimą, ir kylančią svarbą politinėje arenoje. Atsakymai į tokį klausimą slypi atskirų valstybių atvejų studijose, kadangi bendrai paaiškinti tokį reiškinį, nėra lengva. Paprasti paaiškinimai, tokie kaip nusivylimas esama valdţia, didelės imigrantų bangos, nebūtinai gali būti bendrą prieţastingumą aiškinantys dėmenys net ir labai panašiose valstybėse. Darbe bus analizuojamas Italijos valstybės atvejis, analizuojama, kaip radikalios dešiniosios partijos įgauna svarų vaidmenį ir kaip jų sėkmę remia naudojamas populizmas. Italijos vyriausybė 2018 metais suformuota iš populistinės „Penkių ţvaigţdţių“ (Cinque Stelle) ir antiimigrantiškai nusiteikusios „Šiaurės Lyga“ (Lega Nord) partijų kuria konfrontaciją tarp Europos Sąjungos institucijų ir Italijos valdţios. Tiek radikalių dešiniųjų partijų tematika, tiek populizmo raiška jų retorikoje, yra suvokiami kaip ţalingi reiškiniai tolimesniems demokratijos, partinės sistemos procesams, o taip pat ir Europos Sąjungos stabilumui bei saugumui. Būdama trečia pagal dydį euro zonos ekonomika, Italija, nuklydusi į nestabilumo zoną, išbalansuotų visą Europos Sąjungą. Pagrindinis šio darbo tikslas yra išanalizuoti Italijos atvejį, kokiu keliu ir kokiomis aplinkybėmis kyla radikalus dešinysis flangas Italijoje ir kaip tokiam tikslui pasiekti yra naudojama populistinė retorika. Norint pasiekti šį tikslą, pirmiausia atkreipiamas dėmesys į ekonominės globalizacijos kaip teorinio pagrindo kontekstą, analizuojama kaip per neoliberalizmo erą yra generuojamas nestabilumas ir nesaugumo jausmas. Taip pat aiškinamas išmontuotos gerovės valstybės reiškinys. Toks kontekstas yra suprantamas kaip palankus analizuojamų partijų kilimui. Taip pat atskiriami kairės ir dešinės politiniai spektrai, aiškinamasi, kuo reiškiasi tiek vienas tiek kitas flangas ir kaip radikalių dešiniųjų populistinių partijų kilimui pasitarnauja nykstanti aiški takoskyra tarp politinės kairės ir dešinės. Darbe aiškinama radikalios dešinės samprata, tyrimų raida politikos moksluose. Taip pat išskiriamas dėmesys populizmo fenomenui, apibrėţiama aiški radikalios dešinės ir populizmo prieiga ir samprata, kuri remiasi demokratijos patologijos aiškinimu. Nagrinėjamas sudėtingas ryšys tarp radikalaus dešinės flango, populizmo ir stabilios demokratiškos valstybės. Prieš analizuojant konkretų atvejį, aprašomi kriterijai leidţiantys apibrėţti radikalios dešiniosios partijos charakteristiką ir populizmo sklaidą. Sukuriamas individualus tyrimo modelis, išskiriantis daugiausiai moksliniuose šaltiniuose aptinkamus radikalios dešinės partijos kriterijus, ir analizuojama, kaip tokios partijos naudoja populizmą ir kokios konkrečios sąlygos lemia jų sėkmingumą. Galiausiai įvertinama tokio fenomeno neigiama įtaka. Atvejo analizės tyrime naudojami aprašomasis ir turinio analizės metodai. Išvadose atsakoma į darbo pradţioje išsikeltus uţdavinius. Analizė parodo, kurios pagrindinės radikalios dešinės ideologijos yra reikšmingiausios populistinių radikalių dešiniųjų partijų stiprėjimo procese Italijos atveju. Taip pat išskiriama, kokia jų vartojama populizmo išraiška sustiprina analizuojamų partijų laimėjimus.
15 20