Čekanavičius, Ąžuolas

Šiame magistro baigiamajame darbe analizuojamas galimas debesijos sutarčių priskirtinumas atskiroms sutarčių rūšims; aptariamos debesijos paslaugų lygio susitarimų sąlygos ir dažniausiai praktikoje pastebimos problemos. Siekiant išsiaiškinti tinkamiausią debesijos paslaugų kvalifikavimo variantą išskiriamos ir aptariamos atskiros sutarčių rūšys ir jų skiriamieji požymiai. Vienas iš tyrimo tikslų yra nustatyti, ar debesijos paslaugų sutartys iš tiesų yra panašiausios į atlygintinų paslaugų sutartis, pateikti vertinimą. kodėl šias sutartis tinkamiausia vertinti kaip atlygintinų paslaugų, aptarti teisinį reglamentavimą ir pritaikymo problemas. Išanalizavus teminius šaltinius, prieita prie išvados, kad tinkamiausia debesijos paslaugų sutartis kvalifikuoti kaip atlygintinų paslaugų sutartis. Šios išvados lemia, kad tinkamiausia taikyti dabartinę (esamą) teisinę bazę, ne kurti naują. Magistro baigiamajame darbe apibūdinami duomenų būvimo vietos ir jų apsaugos valdymo, tvarkymo esminiai aspektai, kurie būtini įvertinti prieš sudarant debesijos paslaugų sutartį, dėl taikytinos teisės pasirinkimo bei kitų galimų pasekmių. Aptariama paslaugų lygio susitarimų nauda debesijos teisiniuose santykiuose ir galimybė šiais susitarimais užpildyti nepakankamą teisinį debesijos sutarčių reglamentavimą.

This study represents a comprehensive analysis of the concept of reasonable compensation for employee-made inventions from the point of view of scientific and theoretical approach, its practical enshrinement in the domestic legislation of particular countries, as well as in terms of defining further possibilities of its unification. Based on the analysis of the peculiarities of legal regulation of this issue in the national legislation of Germany, France, Switzerland, the United Kingdom, the USA and Ukraine, the study identifies the positive aspects and problematic practices that require further improvement in order to formulate a complex and unified approach to the regulation of employee inventions.

Europos Parlamentas ir Taryba, siekiant harmonizuoti šalių narių intelektinės nuosa-vybės teisę, o tiksliau, siekiant suvienodinti originalumo kriterijaus taikymą bei interpretavimą, išleido tris direktyvas: Direktyvą dėl kompiuterių programų teisinės apsaugos (91/250/EEB), Direktyvą dėl duomenų bazių teisinės apsaugos (96/9/EB) bei Direktyvą dėl autorių ir tam tikrų gretutinių teisių apsaugos terminų (2006/116/EB). Direktyvomis užsibrėžtas harmonizavimo lygis pasiektas nebuvo. Todėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismas bylose Infopaq, Bezpečnostní softwarová asociace, Premier League, Painer, Football Dataco, World Programming pateikė originalumo kriterijaus išaiš-kinimus. Išaiškinimai turėjo padėti pasiekti užsibrėžtą harmonizavimo lygį šalyse narėse. Darbo tiks-las yra ištirti, ar šis lygis buvo pasiektas, ir nustatyti dažniausiai kylančias problemas, susijusias su originalumo kriterijaus taikymu bei aiškinimu šalių narių teismų praktikoje. Darbe yra išnagrinėtas ir atskleistas doktrininis bei Europos Sąjungos formuojamas origi-nalumo kriterijaus aiškinimas. Analizuojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, buvo nustatytas nepakankamas originalumo kriterijaus harmonizavimo lygis Lietuvoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teis-mas, nagrinėdamas panašias bylas, nesivadovavo ESTT formuojamu originalumo kriterijaus aiški-nimu. Analizuojant Anglijos, kaip šalies narės, kurios tradicinis originalumo kriterijaus aiškinimas yra labiausiai nutolęs nuo Europos Sąjungos formuojamo aiškinimo, teismų sprendimus, buvo nusta-tytos dažniausiai kylančios problemos, susijusios su originalumo kriterijaus taikymu bei aiškinimu. Pateikiami pasiūlymai, susiję su harmonizavimo lygio kėlimu.

Magistro baigiamajame darbe išnagrinėtas asmens duomenų tvarkymo tiesioginės rinkodaros tikslais teisinis reglamentavimas. Šio magistro baigiamojo darbo pagrindinis tikslas buvo išanalizuoti Europos Sąjungos, įskaitant ir Lietuvos Respublikos, asmens duomenų tvarkymo tiesioginės rinkodaros tikslais teisinį reglamentavimą, taip pat nustatyti dažniausiai pasitaikančias problemas, įvertinant teisinio reguliavimo aiškumą ir pritaikomumą praktikoje bei pasiūlyti atitinkamų problemų galimus sprendimo būdus. Atsižvelgiant į tai, kad nurodyta aukščiau, magistro baigiamasis darbas susideda iš trijų skyrių. Pirmajame skyriuje atskleidžiamos asmens duomenų, asmens duomenų tvarkymo ir tiesioginės rinkodaros sampratos bei tiesioginės rinkodaros ypatumai. Antrojo skyriaus pagalba atriboti asmens duomenų tvarkymo tiesioginės rinkodaros tikslais teisiniai pagrindai bei nustatytas jų santykis. Trečiajame skyriuje pateikiama tiesioginės rinkodaros atitikties teisiniam reglamentavimui užtikrinimo būdų ir fundamentalių problemų, pasitaikančių vykdant tiesioginę rinkodarą, analizė, atskleidžiant duomenų valdytojo pareigas prieš tiesioginės rinkodaros vykdymą, reikalavimus asmens duomenų tvarkymui nuo asmens duomenų surinkimo iki sunaikinimo, taip pat duomenų subjekto teisę atšaukti sutikimą bei teisę nesutikti su asmens duomenų tvarkymu.

Šio baigiamojo magistrinio darbo tikslas - Išanalizuoti teisės pakeisti lytį Lietuvos civilinėje teisėje problematiką bei ištirti ar translyčių asmenų teisės yra užtikrinamos veiksmingai ir efektyviai. Šiame darbe konstatuota, jog teisė pasikeisti lytį yra prigimtinė asmens teisė. Ji apima tiek privataus gyvenimo gerbimą, tiek asmens garbę ir orumą. Kad teisė į lytinę tapatybę yra viena iš privataus gyvenimo aspektų, pripažįsta ir EŽTT. Tas pats teismas aiškino, kad asmens lytinės tapatybės pripažinimas turi būti greitas, skaidrus, efektyvus ir veiksmingas. Toks pripažinimas atitiktų translyčių asmenų apsaugos standartus ir užtikrintų jų teises. Taip pat pripažintina, kad teisė į lyties keitimą nėra neribota, taigi vastybės, vadovaudamosis proporcingumo principu gali numatyti tam tikras sąlygas, tačiau negali šios teisės uždrausti. Tarptautiniu mąstu nustatyta, jog Lietuva turi ne tik įteisinti lyties keitimą, tačiau taip pat sureguliuoti įvairias sąlygas tam , kad transseksualūs asmenys jaustųsi teisiškai saugūs bei galėtų įgyvendinti savo turimas teises.

Right to communication to the public is one of the basic exclusive economic rights, provided to the authors under current copyright legislation. Audiovisual content is one of the most developed and impactful part of the creative economy market, especially in the scope of the technological changes and rise of the Internet. The master's thesis examines the correlation of the current concept of the right communication to the public for audiovisual content and rise of the online distribution channels, which changed how the audiovisual works are distributed and consumed worldwide.

Recently, due to the rapid development of the European data protection legislation and approval of the GDPR, the right to be forgotten has become under the spotlight of scholars and public officials especially in Europe as well as a basis for heavy debates in Latin America countries. This paper presents the comprehensive analysis of the nature of the right to be forgotten from both scientific and practical point of view. The first part will be devoted to the theoretical framework including the definition of terms, its correlation as well as balance with other fundamental values and historical development amongst various jurisdictions. The second part focuses on current and planned data protection legislative regime practical applicability of the concept of the right to be forgotten by the CJEU and the ECHR. Finally, third part mainly concentrates on a wide scope of interpretation and description of criteria used by courts to apply the right to be forgotten in different states. As result, the paper concludes by proposing a balanced understanding of the right to be forgotten including its elements, criteria of identification and application by judges and modern challenges on its path.