Čekanavičius, Ąžuolas

Atsižvelgiant į technologijų plėtrą ir pokyčius, Europos Sąjungos (ES) lygmeniu atnaujintos autorių teisių ir gretutinių teisių taisyklės, siekiant sukurti išsamią aiškesnių ir skaitmeniniam amžiui pritaikytų taisyklių sistemą, kuri padėtų ginti autorių teisių saugomą medžiagą ir būtų naudinga teisių turėtojams, leidėjams, paslaugų teikėjams ir naudotojams. ES autorių teisės reforma bendrojoje skaitmeninėje rinkoje įvyko priimant direktyvos lygmens teisinio reguliavimo pakeitimus, kurie 2022 m. buvo perkelti į Lietuvos nacionalinę teisę. Įgyvendinant Direktyvą 2019/790 buvo priimti Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimai, kuriais įvykdyta Lietuvos autorių teisės reforma bendrojoje skaitmeninėje rinkoje. Lietuvos įstatymų leidėjas iš esmės pažodžiui perkėlė direktyvos nuostatas, todėl bet kurie aštriausi ar daug diskusijų susilaukę probleminiai klausimai gali būti ir toliau adresuoti ES teisėkūros subjektams. Lietuvos įstatymų leidėjas kūrybingai ir plečiamai į nacionalinę teisę perkėlė tik tinkamo ir proporcingo atlygio principą. Taigi Lietuvos įstatymų leidėjas nesiryžo imtis drąsių sprendimų, kuriais būtų pasirinkta ryški pozicija iki galo neapibrėžtais ar probleminiais klausimais. Direktyvos 2019/790 perkėlimo procese buvo priimti ir tokie pakeitimai, kurie nesusiję su ES antrinių teisės aktų perkėlimu: grąžintas autorių teisių ribojimas, numatantis kūrinio panaudojimą karikatūrai, parodijai ar pastišui, naujai sureguliuotas fonogramų, įtrauktų į kitas laikmenas ar kūrinius, teisinės apsaugos klausimas, reglamentuotos retransliavimą papildančios internetinės paslaugos.

Issues in copyright law such as the appropriate term of protection, the ability of copyright regimes to embrace (or at least adjust to) new modes of production and new concepts of authorship, and the proper allocation of benefits to authors and the public have generated intense and highly visible debates on both sides of the Atlantic Ocean. It may therefore be helpful to take a different perspective and examine a less strident issue like originality to see how it is applied to newer uses like digital media, photographs, news footage, and TV formats. Such was the inspiration for this chapter: to examine the foundational concept of originality in the copyright schemes of Lithuania, the EU, and the United States in order to make some observations about the similarities and differences in statutes and case law in each jurisdiction. The hope is to provide some guideposts for how the respective courts understand the concept of originality and look at how such concepts have been applied in practice when determining whether or not a work is deserving of copyright protection in the first instance. What follows does not claim to be an exhaustive treatment of the subject of comparative concepts of originality. Rather, it is the authors’ attempt to select illustrative and engaging cases (and doctrines) to extract the principles – sometimes clearly articulated, at times less so – that inform views in these respective legal systems, and that may also be common across borders. As practitioners, we also have the modest ambition of providing an analytical frame of reference that may prove useful to fellow lawyers who find themselves tackling questions of whether new types of works or new uses of works are in fact original enough to merit copyright protection.

Mokslo straipsnių rinkinys „Privatinės teisės doktrina ir praktika. Liber Amicorum Vytautui Pakalniškiui“ skiriamas pažymėti žymaus Lietuvos teisininko ir visuomenės veikėjo, Mykolo Romerio universiteto profesoriaus dr. Vytauto Pakalniškio septyniasdešimties metų jubiliejų. Atsižvelgiant į profesoriaus V. Pakalniškio mokslinių interesų sritį, rinkinį sudaro septyniolika straipsnių, nagrinėjančių aktualius doktrinos bei praktikos klausimus ir apimančių įvairias privatinės teisės sritis: civilinės teisės bendrąsias nuostatas, fizinius ir juridinius asmenis, atstovavimą, daiktinę teisę, sutarčių teisę, autorių teisę, civilinio proceso teisę bei bankroto teisę, taip pat įžanginiame straipsnyje pateikiama išsami nuosavybės santykių reguliavimo kaitos ir šios kaitos politinių bei teisinių prielaidų apžvalga pereinamuoju laikotarpiu iki Nepriklausomybės atkūrimo ir pirmaisiais Nepriklausomos Lietuvos Respublikos metais. Leidinys skirtas, visų pirma, teisininkams – tiek teisės mokslininkams, tiek praktikams, tiek studentams, besidomintiems civilinės teisės ir civilinio proceso teisės problemomis. Tačiau rinkinyje esantys straipsniai gali būti vertingas informacijos šaltinis ir kitų socialinių bei humanitarinių mokslų atstovams

Private copying exception is an exception to copyright which is present both in Lithuanian national law and law of the European Union. Recent jurisprudence of Court of Justice of the European Union interpreted legal regulation of private copying exception in the laws of the European Union. The mentioned jurisprudence raised concern whether Lithuanian copyright laws on private copying exception and their interpretation in case law of Supreme Court of Lithuania are compatible with the European Union law. This paper analyses the nature and intention of private copying exception, its reflection in Lithuanian and European copyright law and evaluates Lithuanian laws and case law in the light of recent jurisprudence of the Court of Justice of the European Union. The authors conclude that recent jurisprudence of the Court of Justice of the European Union on private copying exception shall not lead to any dramatic or substantial changes of Lithuanian national copyright laws.

Egzistuojanti tarptautinė autorių ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo sistema yra paremta kolektyvinio administravimo asociacijų sudaromais tarpusavio atstovavimo susitarimais, kurie įtvirtina šiems subjektams teritorinius veiklos ribojimus. Straipsnyje, taikant mokslinius teorinius ir empirinius metodus, tiriamas šių teritorinių veiklos ribojimų galimas konfliktas su Europos Sąjungos teise. Straipsnyje identifikuojama Europos Bendrijų Teisingumo Teismo, Europos Parlamento ir Europos Komisijos pozicija šiuo klausimu, pateikiamos išvados dėl potencialių pasekmių, teisinį reguliavimą grindžiant šių institucijų siūlomais modeliais.

Nors Lietuvos Respublikos teisėje autorių ir gretutinių teisių teisinis reguliavimas grįstas išimtinumu, įtvirtintas ir privalomo autorių ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo institutas. Straipsnyje taikant mokslinius teorinius ir empirinius metodus tiriamas privalomo autorių ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo institutas, sisteminami ir aptariami egzistuojantys ir potencialiai galimi instituto modeliai, instituto teisinė prigimtis, egzistavimo tikslas ir taikymo sritis. Išnagrinėjus šį nacionalinėje teisėje įtvirtintą institutą tarptautinės teisės ir Europos Sąjungos teisės kontekste, pateikiamos šio instituto tobulinimo ir plėtros rekomendacijos.