Mykolo Romerio universiteto mokslo valdymo sistema (CRIS)





Mokslininko profilio nuoroda: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20194
Rodoma1 - 10 iš 12
  • book part[2023][Y1][S001][19]
    Pereira Lucas, Eugénio
    ;
    ;
    Višinskytė, Dalia
    ;
    ;
    Diversity of Enforcement Titles in the EU / editors: Vesna Rijavec, Wendy Kennett, Tomaž Keresteš, Tjaša Ivanc, 2023, p. 365-383.

    The chapter deals with the issues related to cross-border enforcement and due process in Lithuania and Portugal. It analyses how the concept of due process is defined by the national courts in both countries in cross-border civil cases and whether this interpretation is compatible with the case law of the European Court on Human Rights and Article 6 of the European Convention of Human Rights with establishes the general requirements of the right to a fair trial. Particularly the authors focus on the common problems of due process which arise in cross-border situation, such as service of documents, proper notification (summoning) of court hearings and equality of arms. The problems of service of documents arise when the national courts use methods of service of documents which results not in the direct service of documents to the addressee, but other persons. The authors found that pursuant to the national case law when assessing the appropriateness of service of documents in such cases, it must be determined whether the addressee was actually aware of the court proceeding initiated in a foreign country. Furthermore, the author analyze the application of public policy clause as the ground for non-recognition of judgments. The interpretation of the public policy clause by the national courts in Lithuania and Portugal is narrow. Lithuanian and Portuguese case law distinguish between proce- dural and substantive public policy. In practice procedural public policy is of great importance while substantive public policy does not play any considerable role. The authors found that the content of public policy is interpreted in accordance with the international principles of due process set out in the case law of the European Court on Human Rights and the case law of the Court of Justice of the European Union.

      39
  • Item type:Publikacija,
    Teisė ir COVID-19 pandemija: [mokslo studija]
    [Law and COVID-19 Pandemic]

    Krizinėje situacijoje rasti visuomenės ir individo interesų pusiausvyrą, suvaldyti ilgalaikes pasekmes visuomenei ir valstybei – paskesnį teisminį bylinėjimąsi, ekonominę krizę, neefektyvų finansų valdymą ir pan. – didelis iššūkis. Esant krizei, sprendimus visuomet tenka priimti operatyviai. Kaip rodo COVID-19 pandemijos valdymo patirtis, jai suvaldyti reikėjo ir neordinarinių teisinių priemonių, kurios kėlė daug klausimų dėl teisės viršenybės, institucijų įgaliojimų, žmogaus teisių užtikrinimo. Kartu pandemija parodė valstybių ir suinteresuotų subjektų reaguojant į pandemijos iššūkius planavimo, koordinavimo ir bendradarbiavimo stoką ir atskleidė sisteminius trūkumus. Taigi būtina įvertinti ne tik teisinių priemonių taikymo poveikį pandemijos valdymui, bet ir galimą pandemijos poveikį teisei, siekiant pasirengti ateities krizėms. Šios mokslo studijos tikslas – remiantis COVID-19 pandemijos patirtimis Lietuvoje ir užsienio valstybėse, išanalizuoti teisės poveikį pandemijos valdymui bei pandemijos ir jos metu priimtų sprendimų poveikį tolimesnei teisės raidai. Šiam tikslui pasiekti keliami šie mokslo studijos uždaviniai: 1. Išanalizuoti teisines priemones, kurios buvo taikomos pandemijai valdyti Lietuvoje, ir įvertinti jų poveikį platesniame moksliniame ir užsienio valstybių bei tarptautinių teismų sprendimų kontekste; 2. Išnagrinėti, kokius teisinio reguliavimo iššūkius lėmė COVID-19 pandemija nacionalinėje ir tarptautinėje teisėje ir kaip į juos reaguota teismų praktikoje Lietuvoje ir užsienio valstybėse; 3. Įvertinti, kokį poveikį COVID-19 pandemija ir jai suvaldyti priimti sprendimai turėjo teisės raidai (analizuojant šių pasekmių aspektus pagal atskiras sritis); 4. Įvertinti pandemijos poveikį Lietuvos teismų sistemai, teisingumo vykdymui ir teisinei atsakomybei. Tyrimui atlikti pasitelkta gausi Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos įvairių teisės sričių mokslininkų komanda. Mokslo studijoje – ne tik grynai teorinės- mokslinės įžvalgos, bet atspindėta ir pandemijos metu teismuose sukaupta praktikų mokslininkų patirtis. Tyrimas apima laikotarpį nuo 2020 m. kovo 14 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Tam tikrais atvejais lyginamuoju aspektu analizuojama ir padėtis iki pandemijos. Kadangi tyrimo baigimo metu pandemija dar nebuvo pasibaigusi, daromos išvados, ypač dėl pandemijos ilgalaikio poveikio teisei, dar gali būti koreguojamos, nes yra praėję per mažai laiko nuo atsiradusių aplinkybių ir valstybių taikytų priemonių. Pirmajame mokslo studijos skyriuje analizuota, kokių teisinių iššūkių pandemijos valdymo metu kilo siekiant užtikrinti teisės viršenybę ir kaip jie buvo sprendžiami. Svarstyta, kaip pandemija paveikė teisinių režimų taikymą ir kokį poveikį turėjo esminių konstitucinių ir tarptautinių reikalavimų taikymui, ypač dėl žmogaus teisių ribojimo. Konstitucinių teismų, vykdančių įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios teisės aktų konstitucingumo kontrolę, vaidmuo pandemijos metu itin reikšmingas. Galimybė konstituciniame teisme patikrinti, ar pandemijai suvaldyti skirtos priemonės yra teisėtos, užtikrina demokratinių teisinės valstybės ir žmogaus teisių apsaugos imperatyvų laikymąsi. Studijoje analizuota Austrijos, Italijos, Ispanijos, Vokietijos, Prancūzijos, Slovėnijos, Slovakijos ir kitų valstybių konstitucinė jurisprudencija, susijusi su įvairiais pandemijos valdymo aspektais. Europinė konstitucinė jurisprudencija ir joje pateikta argumentacija yra itin svarbi, vertinant Lietuvoje priimto pandemijos teisinio reguliavimo konstitucingumą. Tyrimo metu Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat buvo gavęs keletą prašymų ištirti pandemijos teisinio reguliavimo atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kurie 2021 m. gruodžio 31 d. dar laukė nagrinėjimo. Europos konstituciniai teismai vieningai sutaria, jog net ir pandemijos sąlygomis šiam reiškiniui suvaldyti priimtam teisiniam reguliavimui, kuriuo buvo ribojamos kai kurios žmogaus teisės ir laisvės, taikomi konstituciniai teisėtumo reikalavimai, valstybės valdžios institucijos nėra atleistos nuo pareigos jų laikytis. Kartu pažymėtina ir tai, kad, europinėje konstitucinių teismų jurisprudencijoje sprendžiant dėl su pandemija susijusio teisinio reguliavimo atitikties konstitucinėms normoms, išryškėjo nauji konstituciniai reikalavimai ir (arba) vertinimo kriterijai, kurių privaloma laikytis, nustatant žmogaus teises ir laisves ribojančias priemones. Antai kai kuriose analizuotose konstitucinės justicijos bylose įprasta visuomenės ir individo interesų pusiausvyra buvo pakoreguota, pirmenybę teikiant viešajam visuomenės sveikatos ir gyvybės apsaugos interesui ir pateisinant griežtesnius nei įprasta žmogaus teisių ir laisvių ribojimus. Be to, pandemijos teisinio reguliavimo pagrįstumui paaiškinti konstitucinėje jurisprudencijoje pradėtas naudoti gana naujas atsargumo principas, kuris krizių akivaizdoje įpareigoja imtis išankstinių ir prevencinių veiksmų, kad būtų išvengta plataus masto neigiamų padarinių. Konstituciniai teismai taip pat suformulavo reikalavimą pandemijos teisinį reguliavimą grįsti mokslu paremtomis prognozėmis bei nuolat jį peržiūrėti, kad būtų įsitikinta, jog nustatytas teisinis reguliavimas vis dar atitinka esamą situaciją. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo ir jo suponuojamų teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo imperatyvų kyla reikalavimas nustatyti, kad pandemijos teisinis reguliavimas gali būti taikomas tik laikinai, o nustatytoji taikymo data neatleidžia nuo pareigos pakeisti reguliavimą, atitinkamai pasikeitus situacijai. Galiausiai pabrėžtina ir tai, kad net ir konstatuotas atitinkamo teisinio reguliavimo prieštaravimas konstitucinėms normoms dažniausiai nelemia tokio teisinio reguliavimo panaikinimo iškart, o teisėkūros subjektui paliekamas tam tikras laiko tarpas priderinti pandemijai valdyti skirtą teisinį reguliavimą prie konstitucinių reikalavimų, taip sudarant prielaidas išvengti nesibaigiančio ieškinių srauto teismuose. Studijoje nagrinėtos atskirų administracinių teisinių režimų – nepaprastosios padėties ir karantino – įvedimo (paskelbimo) prielaidos pandemijos metu. Apibrėžtos nepaprastosios padėties ir karantino režimo sampratos, atskleistos prielaidos ir režimų įvedimo (paskelbimo) sąlygos, taip pat analizuoti šiuose režimuose įtvirtinti asmens teisių ir laisvių apribojimo mastai. Studijoje dėmesys skirtas atskirų režimų transformavimosi prielaidų analizei. Atsižvelgiant į užsienio šalių patirtį, mokslinius ir teisinius šaltinius pagrindžiama, kodėl Lietuvos Respublikoje COVID-19 pandemijos situacijoje buvo įvestas karantino, o ne nepaprastosios padėties režimas. Studijoje analizuotas pandemijos poveikis COVID-19 pandemijos situaciją valdančių subjektų sistemos transformacijai ir viešojo administravimo subjektų įgaliojimų kaitai COVID-19 pandemijos metu. Tirta ir įvertinta subjektų, užtikrinančių COVID- 19 pandemijos situacijos valdymą, sistema, jiems suteiktų įgaliojimų transformacija, siekiama pagrįsti, kodėl visuomenė ar atskiri asmenys turėtų būti priskirti prie minėtų subjektų sistemos, kodėl jiems turėtų būti suteikti tam tikri įgaliojimai siekiant suvaldyti COVID-19 pandemijos situaciją. Be to, studijoje analizuota, kaip atskirų nusižengimų, numatytų Administracinių nusižengimų kodekse, kvalifikavimo pokyčiai COVID-19 pandemijos metu prisidėjo prie pandemijos suvaldymo teisinėmis priemonėmis. Ištirtos naujų teisės normų įtvirtinimo ANK sąlygos ir priežastys. Analizuota teismų praktika ir situacijos, traukiant asmenis administracinėn atsakomybėn už naujų teisinių reikalavimų, susijusių su pandemijos situacijos suvaldymu, nesilaikymą ir pažeidimus. Atlikus tyrimą nustatyta, kad aiškaus teisinio atskyrimo, kada būtų galima tvirtinti, kad konkrečioje situacijoje turi būti skelbiamas karantinas ar nepaprastoji padėtis, nėra. Atskiro režimo pasirinkimą lemia didelė valdžios institucijų diskrecija. Taip pat nustatyta, kad pandemijos metu atitinkamu laikotarpiu negalėjo būti ribojamos kai kurios asmenų teisės ir laisvės, įtvirtintos Konstitucijoje ir įstatymuose. Be to, studijoje argumentuojama, kodėl turi būti plečiamas subjektų, dalyvaujančių suvaldant pandemijos situaciją, ratas, į jį įtraukiant visuomenės narius. Administracinės atsakomybės taikymo kontekste COVID-19 pandemijos metu buvo išplėstas teisinis reguliavimas dėl tiesiogiai su pandemija susijusių veikų, už kurias taikoma administracinė atsakomybė. Pastebėta, kad, įvedus naują teisinį reguliavimą, ne tik atsakomybėn traukiami asmenys tyčia ar dėl neatsargumo darė nusižengimus, bet ir pareigūnai neteisingai kvalifikuodavo atskiras asmenų veikas. [...]

      30
  • book part[2018][Y1][S001][24]; ; ;
    Remedies Concerning Enforcement of Foreign Judgements: Brussels I Recast : [monograph] / Edited by Vesna Rijavec, Wendy Kennett, Tomaž Keresteš, Tjaša Ivanc. [Alphen aan den Rijn] : Wolters Kluwer, 2018. ISBN 9789041194169., p. 113-136
      4
  • Item type:Publikacija,
    Evidence in civil law - Lithuania
    book[2017][K1b][S001][45]; ;
    Maribor: Institute for Local Self-Government and Public Procurement Maribor, 2017

    The report aims first to present the main keys of the Lithuanian evidence law on the frame of research and to reveal peculiarities of taking evidence. Analysing various questions of taking evidence were used relevant examples from Lithuanian courts practice. Although there were just few cases in higher courts (appeal and cassation) regarding to application norms of Regulation No. 1206/2001 the main arguments provided in the case based part of the questionnaire.

      10
  • Item type:Publikacija,
    Witness testimony
    book part[2016][Y1][S001][28];
    Dimensions of evidence in European civil procedure : [monograph] / Edited by Vesna Rijavec, Tomaž Keresteš, Tjaša Ivanc. Alphen aan den Rijn : Kluwer Law International, 2016. ISBN 9789041166623., p. 151-178
      11
  • conference paper[2016][P1g][S001][15]; ;
    24th conference corporate entities at the market and European dimensions, May 19-21 2016, Portorož, Slovenia : conference proceedings / editor Vesna Rijavec. Maribor : University of Maribor Press, 2016. ISBN 9789612860042., p. 13-27

    The article analyses different aspects of enforcement procedure in Lithuania and gives general overview of the recent situation. Legal regulation of the enforcement, enforcement titles, means of enforcement, order of proceedings, division between enforcement and security measures – those questions are explored jointly with others in the light of experience of the Republic of Lithuanian. Authors show several moments of recent reforms that took place in Lithuania.

      6
  • research article[2014][S5][S001][13]
    Privatinės teisės doktrina ir praktika : Liber Amicorum Vytautui Pakalniškiui : mokslinių straipsnių rinkinys / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2014. ISBN 9789955196518., P. 389-401
      17
  • research article[2013][S4][S001][13]; ;
    European scientific journal. Kočani : European Scientific Institute, 2013, Vol. 9, no. 22., p. 74-86

    This article deals with the issues related to the implementation of the Law on the Bankruptcy of Natural Persons which came into force in Lithuania on 1 March 2013. The authors briefly discuss the nature and essence of bankruptcy of natural persons as a social phenomenon, and explore the problematic issues that are likely to come up in the practice of Lithuanian courts when applying the provisions of the Law on Bankruptcy of Natural Persons in specific stages of these proceedings.

      15
  • research article[2013][S7][S001][7]
    Notariatas. Vilnius : Lietuvos notarų rūmai, 2013, Nr. 15., p. 31-37
      4
  • research article[2010][S5][S001][12]
    Teisė į teisminę gynybą civilinio proceso reformos kontekste : mokslinių straipsnių rinkinys [Elektroninis išteklius] / Mykolo Romerio universitetas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. - 1 elektron. opt. diskas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2010. ISBN 9789955192275., P. 137-148

    Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) pakeitimų svarstymo įkarštyje kyla nemažai neaiškumų, klausimų bei siūlymų. Atskleidus proceso atnaujinimo santykį su teise į teisminę gynybą, straipsnyje nagrinėjami kai kurie su proceso atnaujinimo civilinėse bylose teisiniu reglamentavimu susiję klausimai, daugiausiai tie, kuriuos civilinio proceso įstatyme vienaip ar kitaip siūlo išdėstyti CPK projekto rengimo darbo grupės nariai. Autorius aptaria Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro galimybes ginti viešąjį interesą proceso atnaujinimo forma, kritiškai įvertina teisės normos aiškios taikymo klaidos priskyrimą prie proceso atnaujinimo pagrindų civilinio proceso įstatyme, taip pat pasisako dėl pareiškėjo paduodamų procesinių dokumentų proceso atnaujinimo forma pavadinimo pakeitimo, analizuoja, ar būtų pagrindas keisti žyminio mokesčio dydžio nustatymą už tokių dokumentų nagrinėjimą.

      27