Bolzanas, Darius

Magistro baigiamajame darbe „Ginčų tarp vartotojo ir elektros energijos tiekėjo (operatoriaus) išsprendimo ypatumai“ analizuojami buitinių vartotojų ir elektros energijos tiekėjų ginčai, jų sprendimas alternatyviomis ginčų sprendimo priemonėmis ir bendrosios kompetencijos teismuose. Darbo tikslas – atskleisti šių ginčų teisinio reguliavimo, neteisinimo ir teisminio nagrinėjimo ypatumus, įvertinti jų veiksmingumą bei suformuluoti pagrįstus tobulinimo pasiūlymus. Pirmojoje darbo dalyje nagrinėjama vartojimo santykių ir elektros tiekimo sutarties teisinė prigimtis ES ir Lietuvos teisėje, antrojoje – vartojimo ginčų neteisminis sprendimas, specializuotų institucijų kompetencija ir praktiniai ADR mechanizmų veikimo aspektai energetikos sektoriuje. Trečiojoje dalyje atskleidžiami teisminių ginčų ypatumai: teismingumas, perėjimas nuo neteisminės prie teisminės tvarkos, įrodinėjimo specifika, teismo vaidmuo ginant vartotoją ir sprendimų vykdymo problemos. Tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvos modelis iš esmės atitinka ES standartus ir sudaro daugiasluoksnę vartotojo teisių gynybos sistemą, tačiau jos praktinį efektyvumą riboja vartotojų informuotumo stoka, procedūrinis sudėtingumas, informacijos asimetrija ir nepakankamai užtikrinamas ADR sprendimų vykdymas. Darbe pateikiami konkretūs siūlymai tikslinti Energetikos įstatymo, Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nuostatas, sustiprinant vartotojų apsaugą ginčuose su elektros tiekėjais.

Magistro baigiamuoju darbu siekiama išanalizuoti fizinių asmenų bankroto (mokumo atkūrimo) teisinį modelį ir su juo susijusius proceso ypatumus iki fizinių asmenų mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo etapo. Siekiant įgyvendinti šį tikslą, analizuotos dispozityvumo ir rungimosi principų taikymo ribos fizinių asmenų mokumo atkūrimo procese, fizinių asmenų mokumo atkūrimo proceso dalyvių ir dalyvaujančių asmenų teisinės padėties ypatumai bei proceso aspektai ikiteisminėje ir teisminėje stadijose. Nustatyta, kad mokumo atkūrimo procesas yra itin specifiškas: mokumo atkūrimo proceso etapuose, ypač iškėlimo stadijoje, vyrauja viešojo intereso elementas, lemiantis aktyvų teismo vaidmenį, mokumo atkūrimo procese dalyvaujantys asmenys per se pripažįstami kaip mokumo atkūrimo proceso ypatybe, o pats mokumo atkūrimo procesas yra mišraus pobūdžio, turintis tiek ypatingosios, tiek ginčo teisenos požymių.

Magistro baigiamajame darbe „Grupės ieškinio reglamentavimo ypatumai Lietuvos teisinėje sistemoje“ remiantis 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimais yra nagrinėjamas grupės ieškinio institutas. Atsižvelgiant į tai, kad ankstesnis grupės ieškinio reglamentavimas buvo gana lakoniškas ir praktikoje apskritai nepritaikomas, dabartinis grupės ieškinio institutas yra daug išsamesnis. Darbe siekiama kuo išsamiau išnagrinėti Lietuvos grupės ieškinio institutą, nustatyti pagrindines problemas, kurios gali kilti praktikoje taikant šio instituto teisės normas. Darbe išdėstytos įžvalgos bei pastebėjimai leis labiau suprasti Lietuvos grupės ieškinio reguliavimą bei bus tvirtas pagrindas ateityje atlikti tolimesnius grupės ieškinio instituto tyrimus.