Tartilaitė-Paulauskienė, Aušra

Beprasmė žūtis, sunkus sužalojimas darbe – skaudus įvykis ne tik darbuotojo artimiesiems, kolegoms, bet ir visai šaliai. Dar skaudžiau, kai toks nelaimingas atsitikimas įvyksta dėl darbuotojo neblaivumo. Lietuvoje ši problema itin aktuali; apie tai byloja nelaimingų atsitikimų darbe statistikos duomenys. Siekiant išvengti skaudžių padarinių, būtina imtis visų įmanomų priemonių – pradedant nuo apeliavimo į darbo sutarties šalių sąmoningumą, bendradarbiavimą, baigiant baudomis ir kitomis sankcijomis. Straipsnyje nagrinėjama neblaivaus darbuotojo samprata, problemos, kylančios dėl šios sampratos neapibrėžtumo teisės aktuose, atkreipiamas dėmesys į nustatytus reikalavimus vairuotojams, vairuojantiems tam tikras transporto priemones bei turintiems mažą vairavimo stažą, peržvelgiami teisės aktai, reglamentuojantys neblaivumo darbe keliamos rizikos prevencijos priemones. Ilgą laiką Lietuvos teisiniuose dokumentuose nebuvo nustatytos konkrečios neblaivaus darbuotojo nušalinimo nuo darbo tvarkos. Ši spraga panaikinta Lietuvos Respublikos vyriausiajam darbo inspektoriui įsakymu patvirtinus atitinkamas rekomendacijas.

Demokratinėje valstybėje žmogus turi prigimtinę ir konstitucinę teisę laisvai pasirinkti darbą ir verslą, turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas. Darbuotojo gyvybei ir sveikatai apsaugoti teikiamas išskirtinis dėmesys, kurį garantuoja pagrindinis teisinis dokumentas - Lietuvos Respublikos Konstitucija, saugos darbe reguliavimą detalizuoja išjos išplaukiantys teisės aktai. Šių darbo santykių srities svarba pabrėžiama daugelyje tarptautinių dokumentų. Straipsnyje atskleidžiama darbų saugos reikšmė, jos teisinė prigimtis, analizuojama problema, ar siekis saugių darbo sąlygų - tik valstybės pareiga. Atkreipiamas dėmesys į skaudžius statistikos duomenis, kai nelaimingi atsitikimai darbe įvyksta dėl darbų organizavimo nesilaikant saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų, neprofesionalaus darbuotojų instruktavimo, neapmokymo saugiai dirbti, pačių darbuotojų atsainaus požiūrio į saugą darbe. Straipsnio tikslas - atskleisti normų, saugančių darbuotojo gyvybę ir sveikatą tiek Lietuvos teisiniuose dokumentuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose, svarbą. Šiam tikslui pasiekti laikomas loginės analizės, sisteminės analizės ir analitinis-kritinis metodai.

Bendrą darbo ir poilsio laiko trukmę nustato Lietuvos Respublikos darbo kodeksas. Tačiau darbo teisės požiūriu sveikatos prieþiûros specialistai ėël savo darbo pobūdžio ir sąlygų priskiriami ypatingai darbuotojų kategorijai. Straipsnyje apžvelgiamos LR norminiuose teisės aktuose numatytos išimtys koreguoti šių darbuotojų darbo ir poilsio trukmę.

Bendrą darbo ir poilsio laiko trukmę nustato Lietuvos Respublikos darbo kodeksas. Tačiau darbo teisės požiūriu sveikatos priežiūros specialistai dėl savo darbo pobūdžio ir sąlygų priskiriami ypatingai darbuotojų kategorijai. Straipsnyje apžvelgiamos LR norminiuose teisės aktuose numatytos išimtys koreguoti šių darbuotojų darbo ir poilsio trukmę.

Norint apsaugoti žmogaus sveikatą nuo kenksmingų darbinių faktorių įtakos, užtikrinti efektyvų medicininį darbą, esant tų veiksnių poveikiui, tam tikrų kategorijų dirbantiesiems nustatyti privalomi periodiniai sveikatos patikrinimai. Nereti atvejai, kai darbuotojai dėl aplaidumo ar nenorėdami prarasti darbą, kai jų sveikata neleidžia toliau dirbti jiems priimtiną darbą pagal jų pasirinktą profesiją, vengia atlikti tuos sveikatos patikrinimus. Straipsnyje nagrinėjamos teisinės pasekmės, kai dirbantysis, net esant rizikai susirgti profesine liga, dël savanaudiškų išskaičiavimų ar aplaidumo vengia atlikti sveikatos patikrinimus.