Mikalauskaitė, Eglė

Profesorius Mykolas Romeris (Römer), garsus teisininkas, pelnytai vadinamas Lietuvos konstitucinės teisės mokslo kūrėju, dažnai pareikšdavo savo svarią nuomonę įvairiais to meto visuomenei aktualiais klausimais. Vienas iš tokių buvo 1936 metų vasaros pradžioje paskelbto naujojo Seimo rinkimo įstatymo konstitucingumas. Iš pradžių M. Romeris buvo nusiteikęs politinėje spaudoje šiuo klausimu nepasisakyti, nes ten viešpatauja politinė aistra, kuri reikalauja, kad kiekvienas pasisakymas už ar prieš ginčo objektą atitiktų iki 100 procentų vienos ar kitos šalies nusistatymą. Pasak profesoriaus, mokslui nedera kištis į ginčo aistrą, juo labiau kad dažniausiai jis nė vienos iš dviejų šalių nepatenkins ir abiejų pats bus pasmerktas. Tačiau dėl neteisingai spaudoje interpretuotų ankstesnių M. Romerio minčių ir pasisakymų, jis vis dėlto nusprendė viešai pakomentuoti situaciją, susidariusią po naujojo Seimo rinkimo įstatymo paskelbimo. Aptardamas šį klausimą profesorius analizuoja rinkimams keliamų sąlygų turinį, t.y. apibūdina, kaip reikėtų suprasti visuotinius, lygius, tiesioginius ir slaptus rinkimus. Taip pat įžvelgia naujojo Seimo rinkimo įstatymo trūkumus, kurie daugiausia susiję su proporciniu atstovavimu, siūlo, kaip tuos trūkumus reikėtų šalinti.