Varkulevičiūtė, Kristina

Virtualus darbo organizavimo būdas tampa vis populiaresnis dėl galimybės sutaupyti kaštus, taip pat tai yra vienas iš būdų organizacijai būti lankstesnei ir greitesnei bei prisitaikyti prie tokių krizinių situacijų kaip pasaulinės pandemijos. Taikant šią naują, pažangią darbo formą organizacijose susiduriama su naujais darbo organizavimo iššūkiais – kyla nemažai sunkumų, susijusių su komunikacija, bendradarbiavimu ir technologijų pritaikymu virtualioje erdvėje, todėl šiame tyrime nagrinėjami pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduria komandų lyderiai ir darbuotojai, dirbdami informacijos ir komunikacijos technologijų aplinkoje. Šiuo tyrimu siekiama nustatyti nuotolinio darbo veiksnius, turinčius įtakos produktyvumui ir lyderystei – išanalizuoti dirbančiųjų Lietuvoje nuotolinio darbo patirtį ir taip prisidėti prie virtualių organizacijų vadovų gilesnio srities išmanymo pateikiant rekomendacijas kaip geriausiai spręsti kylančius iššūkius bei kaip išnaudoti šio darbo būdo teikiamas galimybes. Tyrimo metodai. Tyrimas organizuotas mišrių metodų prieiga – atliktas ekspertinis vadovų, organizuojančių virtualų darbą, interviu ir darbuotojų, dirbančių nuotoliniu būdu, kiekybinė apklausa. Rezultatai. Vieni pagrindinių virtualaus darbo organizavimo sunkumų susiję su tarpasmeninių santykių, pasitikėjimo kūrimu bei komunikaciniais ir neformalios aplinkos sukūrimo iššūkiais. Ekspertų interviu metu atskleista „gyvo“ susitikimo, tikslų ir funkcijų aiškumo, struktūros užtikrinimo, sąžiningo darbo krūvio paskirstymo bei komunikavimo taisyklių įvedimo svarba. Kiekybinės apklausos rezultatai parodė, kad tam tikri nuotolinio darbo privalumai Lietuvos darbuotojams dažnai tampa neigiamai produktyvumą veikiančiais trūkumais.