Trumpulis, Ugnius

Šiame straipsnyje nagrinėjamos teorinės bei praktinės mediacijos taikymo prielaidos sprendžiant administracinius ginčus Lietuvoje. Remiantis mokslininkų darbais, teisės aktuose įtvirtintomis nuostatomis, administracinių teismų praktika vertinama, ar Lietuvoje galėtų būti taikoma mediacija, sprendžiant administracinius ginčus, ar šiuo metu egzistuojančiame teisiniame reguliavime galima pastebėti taikaus administracinių ginčų sprendimo galimybes. Straipsnyje pirmiausia akcentuojama galimybė kilusį administracinį ginčą išspręsti taikiai taikant mediaciją, t. y. suderinant skirtingus, konkuruojančius interesus, todėl būtent taikaus administracinių ginčų išsprendimo prielaidų ir buvo ieškoma analizuojant mokslininkų darbus, teisės aktus bei teismų praktiką. Šiame darbe remiantis atliktu tyrimu vertinama, kokie administraciniai ginčai ir tarp kokių subjektų galėtų būti sprendžiami taikant mediaciją.

Šiame straipsnyje, remiantis mokslininkų darbais, teisės aktų nuostatomis bei Lietuvos Respublikos teismų praktika, analizuojama viešojo intereso samprata, šio intereso subjektų bei objektų, į kuriuos nukreiptas šis interesas, aspektu. Nagrinėjant intereso bei poreikio kaip glaudžiai tarpusavyje susijusių kategorijų santykį, atskleidžiamas intereso kaip žmogų socializuojančio reiškinio, prasiskverbiančio į visas žmogaus gyvenimo sritis, pobūdis, taip pat intereso kaip pirminės kategorijos viešojo intereso atžvilgiu reikšmė, išskiriami du pagrindiniai elementai, t. y. intereso subjektas bei intereso objektas, be kurių apskritai negalima kalbėti apie intereso egzistavimą. Remiantis mokslininkų darbų, teisės aktų nuostatų bei Lietuvos Respublikos teismų praktikos analize straipsnyje pagrindžiama, kodėl visuomenė bei valstybė laikytini viešojo intereso subjektais. Analizuojama individo, visuomenės ir valstybės kaip tarpusavyje susijusių, viena kitos egzistavimą bei nuoseklų vystymąsi užtikrinančių vertybių, interesų koreliacija. Straipsnyje viešasis interesas analizuojamas ne vien kaip kiekybinė, bet ir kaip kokybinė kategorija. Aptariama žmogaus ir jo teisių kaip didžiausios socialinės vertybės įtaka bendrosios gerovės siekiui.

Šiame straipsnyje remiantis užsienio bei Lietuvos mokslininkų darbais pateikiamos skirtingos viešojo intereso koncepcijų klasifikacijos. Straipsnyje išskiriamos keturios pagrindinės viešojo intereso koncepcijos (procedūrinė, daugumos nuomonės, bendrųjų vertybių ir bendrojo intereso), atliekama pagrindinių jų tezių analizė bei teisinis vertinimas. Vadovaujantis atlikta viešojo intereso koncepcijų analize straipsnyje nustatoma, kokios viešojo intereso koncepcijos vyrauja Lietuvoje. Konkrečių koncepcijų įsigalėjimas nustatomas remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, nes būtent teismai daugiausia prisideda prie viešojo intereso sampratos konkretizacijos.

The first part of the article shortly introduces the concept of the principle of legality. Legality demands that all state institutions, officials, enterprises, organizations and citizens should strictly follow orders of the Constitution and laws, all decisions must be based on laws. The laws of the Republic of Lithuania indicate only an abstract demand that all subjects should follow the orders of the principle of legality. So in our opinion the best way to find out how this principle influences the implementation of justice is by analyzing the practice of the Supreme administrative court of Lithuania. The principle of legality in this court practice reveals itself in three aspects: 1) When the Supreme administrative court of Lithuania hears cases under its competence; 2) When the court hears the appeals and checks decisions of lower courts; 3) During the renewal of process. Further on, article deals with practice of Supreme administrative court of Lithuania. The Supreme administrative court of Lithuania noted that, if a decision is illegal and unfounded, the court that passed a decision had violated Constitution and court's main function (implementation of justice). By analyzing different administrative cases which were examined by the Supreme administrative court of Lithuania the author marked out the requirements that rise from the principle of legality and the influence of these requirements to just decision, also the connection of principle of legality and other legal principals. Principle of legality requires that all court decisions should be based with proper process and material legal norms. Only motivated and well-founded decisions can be held just.