Zubrė, Ieva
- master thesis[2024][S001]Gaidamavičiūtė, Laura
Magistro darbe analizuojama viešojo administravimo funkcinė reikšmė. Darbas aktualus todėl, kad viešajame administravime vyksta reikšmingi pokyčiai, kuriuos lemia siekis padidinti viešojo administravimo paslaugų kokybę ir efektyvumą. Viešajame administravime ypač reikšminga atliekamų funkcijų kokybė – vertinama, ar funkcijos atliekamos sklandžiai bei ar jos yra reikalingos. Šio darbo problema – vykstant pokyčiams ir nesant pakankamo mokslinio viešojo administravimo funkcijų ištirtumo, nėra aišku, kokios funkcijos yra reikalingiausios, kokia šių funkcijų praktinė reikšmė. Darbo tikslas - atskleisti viešojo administravimo funkcinę reikšmę. Darbo uždaviniai: 1) atskleisti viešojo administravimo sampratą; 2) identifikuoti viešojo administravimo sritis ir principus; 3) paaiškinti viešojo administravimo modelius užsienio šalyse. Magistro darbas buvo rengiamas naudojant mokslinės literatūros analizės, dokumentų analizės, lyginamąjį, lingvistinį, lyginamąjį istorinį, apibendrinimo metodus. Tyrimu buvo nustatyta, kad nors Lietuvoje teisės aktų pakeitimais buvo praplėstos viešojo administravimo subjektų kompetencijas viešųjų paslaugų administravimo srityje, tačiau pats viešasis administravimas Lietuvoje išliko itin siauras, apimantis tik administracinį reglamentavimą ir jurisdikcinės funkcijos vykdymą, bet neapimantis viešųjų paslaugų teikimo. Lietuvoje taikomas modelis, turintis įvairių modelių bruožų: Lietuvoje, palyginus su anglosaksų modeliu, yra išvystyta administracinių teismų sistema (nors administracinių teismų kompetencija nėra plati), tačiau palyginus su kontinentinės Europos modeliais, Lietuvoje yra žymiai siauresnės viešojo administravimo funkcijos ir pats viešojo administravimo supratimas yra siauras. Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnyje viešųjų paslaugų teikimas Lietuvos viešajame administravime nenumatytas. Tačiau daugelyje Europos valstybių, taikančių kontinentinį viešojo administravimo modelį, viešųjų paslaugų teikimas yra viena iš viešojo administravimo sričių. Atsižvelgiant į šį aspektą bei į tai, kad pačių viešųjų paslaugų pavadinimas suponuoja, kad ir šių paslaugų teikimas, ne tik administravimas, būtų priskirtas viešojo administravimo sričiai, rekomenduojama VAĮ 5 str. papildyti ir įtraukti dar vieną viešojo administravimo sritį – viešųjų paslaugų teikimą. Tokiu būdu tiek viešųjų paslaugų teikimo organizavimas, tiek ir jų teikimas bus reglamentuojamas administracinės teisės normomis. Šis pakeitimas leis praplėsti viešojo administravimo sampratą ir administracinės teisės ribas, neapribojant jų tik viešųjų paslaugų teikimo organizavimu, juolab, kad Lietuvoje puikiai veikia administracinių teismų sistema. Darbą sudaro įvadas, kuriame pagrindžiamas temos aktualumas, ištirtumas, išsikeliamas darbo tikslas bei uždaviniai; trys dalys (Viešojo administravimo samprata; Viešojo administravimo sritys ir principai; Viešojo administravimo samprata užsienio šalyse), suskirstytos į poskyrius ir skyrelius; išvados, pasiūlymai, literatūros šaltiniai, kurios sudaro 194 pozicijų sąrašas, santraukos lietuvių ir užsienio kalbomis, 2 priedai.
76 17 Administracinių procedūrų teisinis reguliavimas Lietuvoje ir kitose valstybėseItem type:ETD, [Legal Regulation of Administrative Procedures in Lithuania and Other Countries]master thesis[2023][S001]Kolodejeva, SvetlanaŠiandien visuotinai pripažįstama, kad viešasis administravimas yra sėkmingas, jei užtikrina piliečiams patogias sąlygas naudotis savo teisėmis ir laisvėmis. Veiksmingas viešasis administravimas – tai racionali pusiausvyra tarp valstybinio ir teisinio reguliavimo ir kasdieninės visuomeninės veiklos. Viešasis administravimo veikla yra realus valstybės bendravimo ir bendradarbiavimo su jos gyventojais atspindis. Viešąjį administravimą įgyvendina įvairių lygių viešosios institucijos, vykdančios planavimą, organizavimą, vadovavimą, koordinavimą bei veiklos kontrolę. Administravimas yra efektyvus, kai kiekviena valstybės valdžios institucija, įstaiga ar kitas viešojo administravimo subjektas savo įgaliojimus vykdo pagal įstatymuose nustatytas tikslus ir standartus, ekonomiškai ir efektyviai. Administravimas - tai yra tam tikras procesas, kurio pabaigoje priimamas sprendimas. Procedūros metu nagrinėtinas klausimas išsprendžiamas iš esmės. Administracinė procedūra negalima be administracinio proceso. Daugelis pasaulio valstybės turi įstatymą, reglamentuojantį bendrąją administracinę procedūrą. Darbe išanalizuotų šalių teisės aktai, reglamentuojanti bendrąją administracinę procedūrą, pasižymi bendru bruožu – tai yra procedūros viešumas, skaidrumas, prieinamumas gyventojams, bei priimtų sprendimų apskundimas. Lietuvos Respublikoje tokio teisės akto, reglamentuojančio bendrą administracinę procedūrą, nuo juos iškėlimo iki sprendimo apskundimo, ar pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu nėra. Ir tai yra neigiamas šiuolaikinės Lietuvos Respublikos administracinės teisės sistemos rodiklis.
55 13