Navickienė, Žaneta
Baudžiamosios atsakomybės už neapykantos nusikaltimus ir neapykantą kurstančias kalbas taikymo atvejų analizės ataskaitaItem type:Publication, research report[2019][K4c][S001][42]; Velička, ViliusVilnius: LR Vidaus reikalų ministerija, 2019Ši analizė atlikta vykdant projektą „Atsako į neapykantos nusikaltimus ir neapykantą kurstančias kalbas Lietuvoje stiprinimas“, finansuojamą pagal Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietybės programą (2014–2020). Pagrindiniai šio projekto tikslai orientuoti į veiksmingą atsakomybės už neapykantos nusikaltimus ir neapykantą kurstančias kalbas taikymą užtikrinimą; kompetentingų institucijų supratimą ir žinias apie neapykantos nusikaltimų ir neapykantą kurstančių kalbų poveikį bendruomenėms, taip pat pažeidžiamų bendruomenių poreikius ir lūkesčius stiprinimą; problemų dėl nepranešimo apie neapykantos nusikaltimus ir neapykantą kurstančias kalbas problemą sprendimą ir kitas prevencines veiklos priemones. Analizėje daugiausia dėmesio skiriama šios srities baudžiamosios politikos klausimų sprendimui – taip stiprinant teisėsaugos institucijų ir teismų veiklos gebėjimus. Todėl pagrindinis šios analizės tikslas – analizuojant baudžiamąsias bylas, nustatyti pagrindinius teisėsaugos institucijų ir teismų veiklos trūkumus tiriant neapykantos nusikaltimus ir neapykantą kurstančių kalbų atvejus ir taikant už juos baudžiamąją atsakomybę ir parengti pasiūlymus dėl šios veikos tobulinimo. Įgyvendinant šį tikslą, analizės metu buvo keliami šie uždaviniai: 1. Įvertinti nusikalstamų veikų kvalifikavimo, motyvo tyrimo, bylų nagrinėjimo teisme bei Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (BK) 60 str. 12 p. taikymo praktiką Lietuvoje 2016–2018 m., analizuojant konkrečius atvejus (ne mažiau kaip 25 bylas). 2. Įvertinti Lietuvos praktikos atitiktį Europos žmogaus teisių teismo praktikai. 3. Nustatyti galimas netinkamo nusikalstamų veikų kvalifikavimo, motyvo tyrimo ir bylų nagrinėjimo teisme priežastis. 4. Pateikti rekomendacijas dėl teisėsaugos institucijų ir teismų veiklos tobulinimo, tarp jų konkrečius pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2009 m. gruodžio 23 d. patvirtintų Metodinių rekomendacijų dėl nusikalstamų veikų, padarytų rasiniais, nacionalistiniais, ksenofobiniais, homofobiniais ar kitais diskriminacinio pobūdžio motyvais, ikiteisminio tyrimo organizavimo, vadovavimo jam ir atlikimo ypatumų pakeitimo. Atlikta baudžiamųjų bylų ir jose priimtų teismų sprendimų analizė17 leido išryškinti svarbiausias praktines šių nusikaltimų tyrimo ir teisminės praktikos aktualijas, atkreipiant dėmesį į 15 Plačiau apie projektą „Atsakas į neapykantos nusikaltimus ir neapykantą kurstančias kalbas“ žr. Vidaus reikalų ministerijos pateiktoje informacijoje. [žiūrėta 2018-09-30]. Prieiga internetu: https://vrm.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/viesasissaugumas-1/atsakas-i-neapykantos-nusikaltimus-ir-neapykanta-kurstancias-kalbas 16 Žr. ten pat. 17 Analizės metu, siekiant visapusiškiau išnagrinėti bylas ir jose priimtų sprendimų turinį, tikslinga buvo nagrinėti ir kai kurias ankstesnių metų bylas ir jose priimtus sprendimus. 6 būtinumą ne atskirai, o sistemiškai vertinti surinktų duomenų apie tokio pobūdžio nusikaltimus visumą, taip pat į poreikį sukurti integralią šių nusikaltimų tyrimo metodiką (ar tyrimo algoritmą).
21 Baudžiamosios atsakomybės už neapykantos nusikaltimus ir neapykantą kurstančias kalbas taikymo atvejų analizė. Atlikti darbai ir įžvalgos dėl naujų mokslinių tyrimųItem type:Publication, [Performed activities and insights due to new scholarly researches „Analysis of the cases of applicability of criminal liability for hate crimes and hate speeches“]conference paper[2019][T1e][S001][8]; Velička, ViliusKriminalistika ir teismo ekspertologija : mokslas, studijos, praktika XV = Criminalistics and forensic expertology : science, studies, practice = Криминалистика и судебная экспертология : наука, обучение, практика / Lietuvos kriminalistų draugija, Mykolo Romerio universitetas. Kaunas : Lietuvos teismo ekspertizės centras, 2019, t. 2. ISBN 9789986555476., p. 390-397Dabartiniuose globalizacijos procesuose, kuomet aktyviai sprendžiamos migracijos politikos, saugumo plėtros, kovos su terorizmu ir hibridinėmis grėsmėmis aktualijos, viso pasaulio kontekste aktualus ir kitas klausimas – sąmoningas neapykantos reiškinio suvokimas ir tolerancijos įvairovei užtikrinimas išsaugant bei gerbiant kiekvieno asmens teises ir laisves. Pasireikšdama įvairiose gyvenimo srityse skirtingomis formomis, tarp įvairių, skirtingų žmonių grupių ir įvairiose situacijose, neapykanta vis labiau įgauna globalųjį pobūdį, tačiau išlieka svarbi ir prioritetinė kiekvienos valstybės veiklos realija bei rūpestis, paremtas kompleksinio pobūdžio priemonių taikymu. Lietuvoje ši tema, nors ir labai aktuali, moksliniu lygmeniu nagrinėta labai mažai. Ypač pasigendama giluminės neapykantos reiškinio įvairiais teisiniais „pjūviais" analizės, o būtent, šių nusikaltimų kvalifikavimo, bylų tyrimo ypatumų ir įrodinėjimo proceso, formuojamos teismų praktikos kontekstuose. Todėl šio straipsnio tikslas - pristatyti parengtos ataskaitos „Baudžiamosios atsakomybės už neapykantos nusikaltimus ir neapykantą kurstančias kalbas taikymo atvejų analizė" (toliau - Ataskaita) pagrindines nuostatas dėl praktikos neapykantos nusikaltimų bylose, siekiant išryškinti mokslinių tyrimų šia tema poreikį ateityje. Ataskaita parengta remiantis atliktu moksliniu tyrimu 2018 m. spalio mėn. - 2019 m. sausio mėn. vykdant Vidaus reikalų ministerijos koordinuojamą projektą „Atsako į neapykantos nusikaltimus ir neapykantą kurstančias kalbas Lietuvoje stiprinimas", finansuojamą pagal Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietybės programą (2014-2020)1. Apibendrinus tyrimo metu gautus duomenis šioje ataskaitoje pateikiamos tam tikros išvados ir įžvalgos, kurios leido apibendrinti dabartinę situaciją ir identifikuoti būsimų mokslinių tyrimų poreikį šioje srityje. Pirma, pastaraisiais metais akivaizdus registruotų šių nusikaltimų mažėjimas, tačiau stebimas išaugęs Lietuvos teismuose priimtų išteisinamųjų nuosprendžių skaičius. Antra, nacionaliniai teismai remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) praktika, tačiau būtina nuolat įvertinti naujausią EŽTT praktiką. Trečia, duomenų rinkimo ir įrodymų vertinimo srityje opiausia problema - nevienareikšmiškas, gana skirtingas šių nusikaltimų įrodinėtinų aplinkybių ir įrodymų vertinimas, todėl svarbu formuoti vienodesnę įrodymų vertinimo poziciją vadovaujantis jau esama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šios kategorijos bylose. Ketvirta, būtina neapykantos nusikaltimų tyrimo metodika, leisianti ikiteisminio tyrimo subjektams profesionaliau rinkti duomenis, reikalingus šios kategorijos bylose, todėl reikia suburti mokslininkų ir praktikų komandą, kuri parengtų tokią metodiką. Penkta, būtinos kompleksinės edukacinės priemonės: įvairios švietimo akcijos mokyklose ir bendruomenėse didinant visuomenės supratimą apie neapykantą ir sąmoningumą, ugdant toleranciją įvairovei, bendri tyrėjų, prokurorų ir teisėjų mokymai formuojant bendrą tyrimo ir teisminę praktiką.
39 Formation of values in activities of the future lawyers and law enforcement officers: how to learn ethics while studyingItem type:Publication, conference paper[2019][P1a1][S007][10]; ;Žilys, VaidotasSabiedriba. Integracija. Izglitiba = Society. Integration. Education : Lifelong learning information technologies in education: proceedings of the international scientific conference, May 24-25, 2019. Rēzekne : Rēzeknes Tehnoloģiju akadēmija, 2019, vol. 1., p. 386-395This article presents the relevance of values and steps for the formation of ethical principles for the future legal profession. The aim is focused on analysis of formation process of values for a lawyer and police by analyzing law and police study progra ms. The assessment scale of the public confidence in different law enforcement institutions (courts, the prosecutor's office, police, lawyers) shows that the society is watchful, indifferent and active evaluating the quality of law enforcement institutions as well as behavior of the officials. It means conceptual and consistent formation of values would ensure the efficiency of practical ethical model. Nine law and police study programs of higher schools in Lithuanian and four codes of professional ethics of law enforcement institutions were examined during the research. Also four lecturers were interviewed. The results of the research showed that in Lithuania the provisions of ethics are not taught in all higher schools preparing future lawyers and police officers. The provisions of professional ethics in different areas of lawyer's and police activities are clearly defined in codes of professional ethic s as well as in recommendations applying these ethical provisions. However the pragmatic application of ethical provisions would be strengthened studying particular disciplines.
10 Skaidrumas ir viešumas versus konfidencialumas: praktinės šių etikos principų realizavimo gairės Lietuvos teisėjų veiklojeItem type:Publication, [Publicity and transparency versus confidentiality: guidelines for implementing ethical principles in the activities of Lithuanian judges]research article[2019][S4][S001][15]; Gutauskas, AurelijusSocialinių mokslų studijos. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2019, vol. 11, no. 1., p. 99-113Straipsnio tikslas – analizuojant profesinės etikos principų (viešumo ir skaidrumo, taip pat konfidencialumo) turinį, išnagrinėti šių principų realizavimo ypatumus praktinėje teisėjo veikloje. Teisėjų skaidrumas ir viešumas yra suvokiamas ne tik kaip veiksmų viešinimas pateikiant sprendimų motyvus ir informacijos pateikimas visuomenei, bet ir kaip veiklos aiškumas, apimantis viešųjų ir privačių interesų konflikto vengimą Nagrinėti Lietuvos teisėjų etikos principai – viešumas, skaidrumas ir konfidencialumas – savo turiniu yra iš esmės aiškūs ir konkretūs teisinio reguliavimo kontekste. Nepaisant to, dėl 2014 metais įvykusių teisinio reguliavimo pokyčių teisėjo veiklos viešumas ir skaidrumas užtikrinamas bei toliau stiprinamas ne tik per teisėjo veiksmų ir sprendimų viešumą, bet ir per kiekvieno piliečio teisę dalyvauti teisėjo elgesio vertinime, taigi, ir per atskaitomybę. Be to, šie veiksniai stiprinami per siūlomus naujus pokyčius teismų savivaldos, įvairių komisijų veiklos teisinio reguliavimo srityje, taip pat per teisėjui būtinų asmenybės savybių aktualizavimą. Tai rodo itin ryškią praksiologinę teisėjų etikos nuostatų vystymo kryptį.
45 23 Mykolo Romerio Universiteto studentų požiūris į kriminalistikos didaktikos aktualijasItem type:Publication, [Mykolas Romeris University students attitudes towards the relevant issues of criminalistics didactics]research article[2018][S4][S001,S007][16]; ; Problemy współczesnej kryminalistyki / Uniwersytet Warszawski; Wydział prawa i administracji; Katedra kryminalistyki, Polskie towarzystwo kryminalistyczne; pod redakcją E. Gruzy, T. Tomaszewskiego. M. Goca. Warszawa : Uniwersytet Warszawski, 2018, t. XXII., p. 113-128Kriminalistikos didaktikos klausimų nagrinėjimas Lietuvoje turi ilgametę tradiciją. Nuo Lietuvos nepriklausomybės laikų periodiškai ir integraliai išnagrinėtos svarbiausios su kriminalistikos disciplina susijusios aktualijos leidžia fundamentaliai ir kryptingai formuoti ir atnaujinti kriminalistikos didaktikos platformą, išryškinti esmines konkretaus laikotarpio problemas ir pateikti efektyvius sprendinius pritaikant kriminalistikos didaktikos aktualijas praktinėje teisėsaugos institucijų veikloje. Šiuo tyrimu yra siekiama įvertinti Mykolo Romerio universiteto pasirinktų keturių studijų programų turinį ir analizuoti kriminalistikos disciplinos ypatumus; taip pat koreliuotai ir sąsajingai juos įvertinti ir per empirinio tyrimo rezultatus: studentų, studijuojančiųjų keturiose analizuojamose programose, požiūrį į atskirus kriminalistikos klausimus. Tyrimo rezultatų pagrindu pateikiamos svarbiausios nūdienos kriminalistikos didaktikos aktualijos ir vystymosi tendencijos. Studentų nuomonės tyrimai dar kartą patvirtino mūsų įžvalgas dėl kriminalistikos teorinių žinių ir praktinių įgūdžių balanso ir dermės aktualumo formuojant studijų procesą. Praktinį darbą, susijusį su kriminalistikos žinių jame poreikiu, dirbančių pareigūnų nuomonė neabejotinai parodė jau suvoktą kriminalistikos ir ekspertologijos svarbą, išryškino jų susirūpinimą savo kvalifikacijos ir kompetencijų kokybe.
32 Students' attitude towards their career perspectives in law nad pretrial process programmeItem type:Publication, [Teisės ir ikiteisminio proceso studijų programos studentų požiūris į karjeros perspektyvas]conference paper[2018][T1e][S001,S007][3]; Criminalistics and forensic expertology : science, studies, practice = Криміналістика та судова експертологія: наука, навчання, практика = Kriminalistika ir teismo ekspertologija : mokslas, studijos, praktika : 14 International congress, September 13-15, Odessa, Ukraine, 2018. Oдеса : Гельветика, 2018, Т. 2. ISBN 9789669166111., p. 528-530Every country is involved in professional education and training in ways which benefit society on no matter which economic and technological development stage it is. All professions are important for the social welfare, however public security professionals are those that take care of the security o f the society as a whole and every individual member - be there men, women, those who are rich, poor or persons with disabilities. Thus, public security education issues are important to everyone to some extent. Nowadays crime investigation is a highly complex process. Hence, public security professionals need to obtain skills and knowledge in a number o f disciplines such as material and process law, forensic science and or even finance, knowledge o f which is applied in economic crime investigation. Over years the Faculty o f Public Security, previously the Faculty o f Law, at Mykolas Romeris University has been seeking to offer a degree course where students obtain a broad legal thinking and skills that are necessary in revealing and investigating illegal activities o f all kinds. The very idea o f a BA programme in Law and Pretrial Process was first embodied by the order o f the Senate (No lSN-38) on April 4, 2012. The programme aims to prepare proffesionals of pretrial investigation who have required expertise in their field and meet social needs. Since then the programme o f Law and Pretrial Process has been always in top ten degree programmes among students. The students o f the programme seem to share certain motives to be public security workers. The reseach is the first attempt to reveal these motives and factors which make the professional career in the field of public security attractive. The paper aims to provide a comprehensive picture of students attitude towards their future job and career perspectives as well as some insight into the factors which may effect public security policy.
5 Essential news and insights in the evaluation system of Lithuanian judicial ethicsItem type:Publication, [Naujovės ir įžvalgos Lietuvos teisėjų profesinės etikos vertinimo sistemoje]conference paper[2018][P1d][S001][10]Criminalistics and forensic expertology : science, studies, practice = Криміналістика та судова експертологія: наука, навчання, практика = Kriminalistika ir teismo ekspertologija : mokslas, studijos, praktika : 14 International congress, September 13-15, Odessa, Ukraine, 2018. Одеса : Гельветика, 2018, T. 1. ISBN 9789669166104., p. 231-240The article analyzes the peculiarities of the activities of subjects participating in the evaluation system of professional judicial ethics of Lithuania judges and the latest changes of this system in 2013-2017. The article also provides insights on the improvement of the system in the short term. In this study, the most attention will be paid on those subjects in which mandates the most changes were made in the field of judicial ethics. The analysis shows that in recent years these following fundamental changes were identified in the context of legal regulation in the judicial ethics evaluation system: 1) the right of every citizen to participate in the evaluation of judicial ethics; 2) the complemented content o f the candidate's to judicial office curriculum including the questions of ethics and discipline of judges; 3) the role o f the Judicial Ethics and Discipline Commission in advising judges is expanded. In the perspective of the future, the following tendencies are proposed: 1) to encourage the activity of non-governmental organizations in the evaluation system of judicial ethics; 2) to optimize (reduce) the number of institutions dealing with disciplinary issues of judges.
4 Pagarbos žmogui realizavimo raiška Lietuvos teisėjų veiklojeItem type:Publication, [Expression of implementation of human respect in activities of Lithuanian judges]research article[2018][S4][S001][15]Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka (20) : mokslinių straipsnių rinkinys = Public security and public order : scientific articles (20). Kaunas : Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakultetas, 2018, 20., p. 208-222Straipsnyje išryškinant vertybių integralumą, analizuojamas pagarbos žmogui, kaip vieno svarbiausių Lietuvos teisėjų profesinės etikos principų, turinys, ir šio principo realizavimo praktikoje vektoriai. Profesinės etikos nuostatų realizavimas praktikoje – neatsiejama bendros teisėjo veiklos dalis, teisėjo profesijos įvaizdžio stiprinimo grandis, leidžianti visuomenei įvertinti ne tik kiekybinius teismų veiklos rezultatus, bet ir kokybinius faktorius – asmens lūkesčius, ginant savo teises. Straipsnio tikslas – analizuojant Teisėjų etikos ir drausmės komisijos sprendimus, išnagrinėti pagarbos žmogui principo turinį ir apibrėžti pagrindinius jo realizavimo vektorius praktikoje. Straipsnį sudaro dvi dalys. Pirmojoje dalyje analizuojama pagarbos žmogui principo esmė ir turinys. Antrojoje dalyje per Teisėjų etikos ir drausmės komisijos sprendimų prizmę, analizuojama, kaip šis principas realizuojamas praktikoje. Pagarbos žmogui principo turinio aiškinimas saistomas teisėjo santykiu su kitais asmenimis. Pagarba kitam žmogui integraliai pasireiškia per tokias vertybes kaip pavyzdingumas, dėmesingumas, taktiškumas, sąžiningumas, padorumas. Tyrimo rezultatai parodė, jog nustatinėjant, kaip laikomasi pagarbos žmogui principo įgyvendinimo, dažnai kompleksiškai vertinamos tiek vidinės teisėjo nuostatos, tiek išoriniai veiksmai. Pastebima, jog neretai teisėjo elgesys vertintinas per proceso dalyvių kaip stebėtojų prizmę. Todėl itin pabrėžtinas teisėjo asmenybės parametrų vaidmuo – emocinio intelekto ir etikos reikalavimo teisėjo kalbai ir kultūrai svarba.
47 12 Policijos pareigūnų rengimo vadovėlio recenzija: nauji iššūkiai Lietuvos policijos moksluiItem type:Publication, [Review of the textbook for preparation of Lithuanian police officers: new challenges for police science]review article[2018][C4][S007][10]Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka = Public security of public order : mokslinių straipsnių rinkinys. Kaunas : Mykolo Romerio universitetas. Viešojo saugumo akademija, 2018, [t.] 21., p. 83-92Šioje recenzijoje-apžvalgoje yra vertinamas parengtas Policijos pareigūnų rengimo vadovėlis. Šio vadovėlio išleidimas labai svarbus įvykis Lietuvos teisėsaugos mokslo istorijoje – jame pirmą kartą susisteminta aktualiausia su Lietuvos policijos veikla susijusi mokomoji medžiaga. Šis vadovėlis tinkama didaktinė priemonė ne tik pirminės grandies policijos kursantui, bet ir studentui, studijuojančiam policijos veiklos ypatumus. Dideli teisinio reguliavimo ir taikymo pokyčiai policijos veikloje rodo, kad vadovėlio turinys ateityje turės būti nuolat peržiūrimas. Be to, atsižvelgiant į jau įdiegtą policijos pareigūno universalios veiklos modelį, šią mokomąją medžiagą labai praturtintų kriminalistikos pagrindų skyrius – juk pirminės grandies pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, yra svarbiausi surenkant pirminius duomenis apie įvykį: suteikiant pagalbą nukentėjusiajam, jį apklausiant ir apsaugant įvykio vietą – pėdsakus ir objektus, kurie yra reikšmingi tolimesniam ikiteisminiam tyrimui. Vadovėlyje taip pat būtų svarbu įtvirtinti ir mokomąją medžiagą apie pareigūno profesinę etiką, taip formuojant būsimo pareigūno etiško veiklos modelio konceptą. Būsimų mokslinių tyrimų akiratyje įžvelgiamas poreikis sistemiškai išanalizuoti Lietuvoje įvykdytą policijos reformą ir teisėsaugos institucijų veiklos pokyčių įtaką viduomenės saugumo didinimui.
76 9 Subjektai, dalyvaujantys Lietuvos teisėjų profesinės etikos vertinimeItem type:Publication, [Subjects evaluating Lithuanian judicial ethics]research article[2018][S4][S001][23]Jurisprudencija : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2018, t. 25, Nr. 2., p. 357-379Šis straipsnis yra platesnio tyrimo dalis. Straipsnyje analizuojami subjektų1, vertinančių teisėjų profesinę etiką, įvairovė ir veiklos ypatumai. Teisėjų profesinės etikos aktualijos išryškinamos per platų šiuos klausimus vertinančių subjektų ratą, o vertinimo objektas – žinios apie etiką, asmeninės savybės, elgesys, motyvacija, elgesio atitiktis profesinės etikos normoms – kinta atsižvelgiant į atliekamų procedūrų (egzaminų laikymo, atrankos, nuolatinio veiklos vertinimo, drausminės atsakomybės taikymo ir pan.) ypatumus. Straipsnyje tipologiškai, atsižvelgiant į vertinimo objektą ir procedūras, išskiriamos keturios pagrindinės vertintojų grupės, sudarančios vertinimo sistemą: pirma – visuomenė; antra – teisininkų bendruomenė ir nevyriausybinės organizacijos, kaip teisėjų profesijos prestižo, jų veiklos ir elgesio vertintojos; trečia – komisijos: pretendentų į teisėjus egzaminų ir atrankos komisijos, taip pat nuolatinė teisėjų veiklos vertinimo komisija kaip teisėjų asmeninių savybių, elgesio ir motyvacijos pagrindinės vertintojos; ketvirta – teismų savivaldos – Teisėjų etikos ir drausmės komisija ir Teisėjų garbės teismas, taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas – kaip galutinai teisėjų drausminės atsakomybės klausimus sprendžiančios institucijos. Atlikta analizė rodo, kad teisėjų etikos klausimų sprendimų tendencijose ryški sąveika tarp globalizacijos ir individualizacijos sprendžiant teisėjų etikos klausimus, etikos procedūrų standartizavimas ir teisėjų profesijos prestižo puoselėjimas. Teisės aktų ir dokumentų analizės rezultatai parodė, jog teisėjų profesinės etikos klausimai reikšmingi visuose teisėjo karjeros etapuose, todėl būtinas teisėjų etikos vertinimo sistemos konceptualizavimas.
22 13