Serapinas, Danielius
Širdies dažnio variabilumo sąsajos su sveikata ir psichologiniais veiksniaisItem type:Publikacija, journal article[2019][S6][M001,S006][5]; ;Malyševas, StanislavasKeršytė, IevaLietuvos bendrosios praktikos gydytojas. Kaunas : Vitae Litera, 2019, t. 23, Nr. 10., p. 700-704Šiuolaikinė gyvensena, kurioje yra nemažai streso, sąlygoja naujų pacientų tyrimo metodų, kurie galėtų rodyti streso įtaką organizmui, įdiegimo į klinikinę praktiką. Streso metu aktyvuojama simpatinė nervų sistema bei skatinama kortizolio gamyba antinksčiuose. Objektyvus streso lygio, esant aktyvuotai simpatinei nervų sistemai, įvertinimo metodas - širdies dažnio variabilumo matavimas. Šis rodiklis yra svarbus bendrojo psichoneuroendokrinologinio (endobiogeninio) įverčio komponentas.
14 Sisteminio uždegimo įtaka psichologijai bei mikrobiotos – žarnyno – smegenų ašiaiItem type:Publikacija, research article[2019][S7][S006][3]; Nervų ir psichikos ligos. [Kaunas] : Medicininės informacijos centas, 2019, Nr. 3-4 (81-82)., p. 8-10Ne paslaptis, kad mūsų tėvai, mes patys stebimės mūsų vaikų dažnomis ligomis, ankstyvu vaikų poreikio psichologinio konsultavimo. Aiškiname, kad visa tai nuo nervų, įtempto gyvenimo. Aiškiname, kad mūsų seneliai nesirgo ir buvo sveiki, nes nuolat buvo gryname ore, valgė sveiką maistą, daug judėjo. Aiškėja, kad iš esmės esame teisūs. Ir vis tik fiziologinių, klinikinių tyrimų rezultatai, rodo kur kas sudėtingesnį vaizdą. Psichikos sveikatos ir neurologinių sutrikimų šuolis yra ne tik iššūkis medicinai, bet ir psichologijai. Vis dažniau imama teigti, kad žmogus yra superorganizmas (Limon et al., 2017; Manrique et al., 2017; Liang, Wu., 2018), kurio sveikatą lemia uždegimą skatinančių ir uždegimą slopinančių veisknių visuma, kurią be galo įtakoja uždegimą skatinanti simpatinė nervų sistema bei žarnyno mikrobiota.
15 Child's respiratory and sleep health following mid-trimester amniocentesis Danielius Serapinas and Daiva Bartkeviciene Special articlesItem type:Publikacija, research article[2019][S1][M001][4]; Bartkevičienė, DaivaArchivos Argentinos de pediatría. Buenos Aires : Sociedad Argentina de Pediatría, 2019, vol. 117, no. 6., p. 401-404OBJECTIVE: The aim was to investigate the rates of respiratory and sleep disturbances in infants whose mothers experienced amniocentesis. MATERIAL AND METHODS: Infants whose mothers have undergone midterm amniocentesis (between 16 and 20 weeks) and no invasive procedure (controls) were enrolled. RESULTS: The study analyzed 50 infants whose mothers have undergone amniocentesis (amniocentesis group) and 47 controls. Amniocentesis group had higher incidence of sleep disturbances: 30 cases (60 %), compared with 11 controls (23.4 %) (P = 0.001). In the amniocentesis group there were 7 children (14 %) with asthma, while in the control group, asthma was confirmed in 1 child (2.1 %) (P = 0.032). CONCLUSION: Our data triggers the hypothesis that associations between midterm amniocentesis, child's asthma and sleep disturbances may exist. These preliminary results reveal the importance of further studies and the need for the analysis of long term effects of invasive testing.
5Scopus© citavimai 2 The Impact of neuroeducational methods on telomere lengthItem type:Publikacija, conference paper[2019][T1a1][M001][1]; ;Serapinienė, Anna ;Šimaitytė, Paulina ;Daugirdaitė, Inga ;Martinsone, KristineLeliugiene, Marija MendelePsychoneuroendocrinology: 49th Annual Conference of the International-Society-of-Psychoneuroendocrinology - 50 Years of Psychoneuroendocrinology - Returning to Where It All Began : Milan, Italy, August 29-31, 2019. Oxford : Pergamon-Elsevier science, 2019, vol. 107, suppl.., p. 33Background: Psychological factors are known to modulate the aging process, and might also act on genetic level. Telomeres and telomerase are basic molecular features of cells genetic senescence that also contributes to various diseases. The aim of this study is to investigate the effect of neuroeducational methods on telomere length shortening. Method: The study was conducted on 20 relatively healthy subjects aged 23–59 years old. Data summarizes the findings on telomere length of neuroeducational group and controls at baseline and after 6 months post-intervention. Ten persons had regular (20 h/month) neuroeducational sessions (stress reduction, mindfulness, art therapy with professional specialists). Control group consisted of 10 individuals, matched by demographic and health history criteria. HT-Q-FISH (LifeLength, Spain) was used to measure the median telomere length (TL). Results: In neuroeducational group individuals, median TL over the 6 months period decreased 100 ± 27 base pairs (bp) – from 10480 bp to 10380 bp, whereas subjects in the control group lost 420 ± 80 bp telomeres – from 10920 bp to 10500 bp. The subjects of control group lost telomeres statistically significantly (p = 0.02). Discussion: The findings of this pilot study show that neuroeducational sessions reflect to slower shortening of telomeres. We hypothesize that neuroeducation can impact some biochemical pathways involved in stress-related mechanisms (cortisol level, autonomous nervous system, etc.) and may contribute to a “decreased aging” phenotype.
15 The effect of neuroeducational methods on leucocyte telomere shortening dynamicsItem type:Publikacija, conference paper[2019][T1a1][S006][1]; ;Mendele, M. ;Tumaitė, J. ;Serapinienė, A.Martinsone, K.European journal of human genetics: Abstracts from the 51st European Society of Human Genetics Conference: Electronic Posters. London : Springer ; Nature Publishing Group, 2019, vol. 27., p. 10413 Individualizuotos medicinos klinikiniai ir psichologiniai aspektaiItem type:Publikacija, [Clinical and psychological aspects of personalized medicine]research article[2019][S4][M001,S006][5]; ;Serapinienė, AnnaSveikatos mokslai = Health sciences in Eastern Europe. Vilnius : Sveikatos mokslai, 2019, t. 29, Nr. 4., p. 5-9Individualizuota medicina yra tartum naujų laikų vaistas, kuris ne tik keičia požiūrį į mediciną; tai perėjimas medicinoje prie autonomijos principo, paciento dalyvavimo priimant sprendimus gydymo procese. Tai yra ir galimybė pereiti prie biologiškai individualizuotos medicinos. Tokią galimybę suteikia iššifruotas žmogaus genetinis kodas. Žmogaus DNR iššifravimas, remiantis mūsų genuose slypinčiais kiekvieno žmogaus duomenimis, lėmė prevencijos, gydymo ir netgi narkotikų atsiradimą. Asmeninė medicina turi neabejotinų pranašumų palyginti su tradicine medicina - ji leidžia greičiau, tiksliau diagnozuoti ir pritaikyti tik asmeninį gydymą. Nagrinėjant citochromo sistemą, kuri skaido, neutralizuoja vaistus kepenyse, galima pasakyti, kokiu greičiu vaistai suskaidomi ir koks gydymas yra tinkamesnis. Jei asmuo yra greitasis skaidytojas, tuomet reikės didesnių vaistų dozių. Jei asmuo yra lėtasis skaidytojas, tada gali būti skiriama pusė vaisto dozės, ir terapinis poveikis bus pakankamas. Remiantis farmakogenetiniu tyrimu (Genotipas.lt), pasirenkami vaistai, kurie labiausiai tinka žmogaus genomui. Asmeninė medicina yra ypač svarbi psichologiniu požiūriu, nes atsižvelgiama ne tik į paciento genetines savybes, bet ir į charakterį.
12 Nėščiųjų, vartojusiųjų antimikrobinius preparatus pirmąjį trimestrą, prenatalinių tyrimų rezultataiItem type:Publikacija, [Prenatal genetic tests of pregnant women who were exposed to anticacterial drugs during pregnancy]research article[2018][S4][M001][5]; ;Mickevičiūtė, Giedrė ;Jokšas, AugustinasLietuvos bendrosios praktikos gydytojas. Kaunas : Vitae Litera, 2018, t. 22, Nr. 10., p. 512-516Pastaraisiais metais daug nerimo kelia antibakterinių vaistų vartojimo poveikis vaisiaus vystymuisi. Viena vertus, neracionalus antibiotikų vartojimas kenksmingas tiek vaisiui, tiek nėščiajai. Kita vertus, jei yra bakterinės infekcijos požymių, antibakterinių vaistų vartojimo nauda žymiai viršija riziką. Metodika. Atrinktos pacienčių kurios nėštumo laikotarpiu (I arba II nėštumo trimestrą) vartojo priešinfekcinius vaistus, kurie priklauso B, C ir D rizikos kategorijoms pagal JAV Maisto ir vaistų administracijos (angį. Food and Drug administration, FDA) klasifikaciją, ligos istorijos (n=39). Atsitiktine tvarka atrinkta kontrolinė nėščiųjų, kurios priešinfekcinių vaistų nevartojo, ligos istorijų grupė (n=30). Iš ligos istorijų surinkti duomenys apie nėščiųjų vartotus medikamentus, prenatalinio ultragarsinio tyrimo duomenys (dideli, nežymūs arba jokių pokyčių), biocheminio prenatalinio tyrimo (trigubo testo, atliekamo 15-20 savaitėmis) duomenys dėl Dauno, Edvardso sindromų ir nervinio vamzdelio defektų). Taip pat rinkti invazinių vaisiaus vandenų citogenetinių tyrimų duomenys (FISH) tų pacienčių, kurių buvo padidėjusi Dauno, Edvardso sindromų ir nervinio vamzdelio defektų rizika. Rezultatai. Tiriamosios grupės amžiaus vidurkis - 32,3±5 metų, kontrolinės grupės amžiaus vidurkis - 34,6±5,52 metų. Nenustatyta statistiškai patikimo ryšio tarp abiejų grupių pagal biocheminę Dauno ir Edvardso sindromo riziką p>0,05. Padidėjusios nervinio vamzdelio defekto biocheminės rizikos kontrolinėje ir tiriamojoje grupėse nebuvo. Iš 39 nėščiųjų, vartojusių priešinfekcinius vaistus, vaisiaus ultragarsiniai pokyčiai aptikti 4 (10,3 proc.) nėščiosioms: trys nežymūs pokyčiai ir vienas didelis. Kontrolinėje grupėje ultragarsinių pokyčių nebuvo. [...].
8 Pagumburio-hipofizės-antinkščių I ašies fiziologija ir vaidmuo ligų I atsiradimuiItem type:Publikacija, journal article[2018][S6][M001][5]; Šukevičienė, JurgitaLietuvos bendrosios praktikos gydytojas. Kaunas : Vitae Litera, 2018, t. 22, Nr. 10., p. 561-565Pagumburio-hipofizės-antinksčių arba kitaip vadinama kortikotropinė ašis užtikrina žmogaus adaptaciją prie naujos situacijos, stresui ir tuo pačiu išlaiko organizmą homeostazės būsenoje. Viena vertus, ašis svarbi tiek cirkadiniuose ritmuose, nes nuo pat ryto kortizolis paruošia organizmą dienos būdravimui ir veiklai, parūpindamas laisvų energinių medžiagų (gliukozės, riebalų rūgščių) patekimą į kraujotaką. Kita vertus, ašies aktyvumas lemia žmogaus adaptaciją keičiantis metų sezonams, ypač pavasario-rudens laikotarpiu. Tiek ašies hiperfunkcija, tiek hipofunkcija nėra palanki organizmui. Esant per daug aktyvuotai antinksčių ašiai, išryškėja streso sąlygoti fiziologiniai pokyčiai (hiperlipidemija, hiperglikemija, osteoporozė ir kt.), jei antinksčių funkcija gamindama kortizolį susilpnėja, tai didėja uždegiminių, autoimuninių ligų rizika bei formuojasi taip vadinamoji lėtinio nuovargio sindromo būsena. Jei antinksčių kortizolio gamybos funkcija silpnesnė, gali išryškėti stipresnė jų hormonų aromatizcijos funkcija, kuri sąlygoja intensyvesnę lytinių hormonų gamybą. Straipsnyje aptariami kortikotropinės ašies fiziologijos savitumai bei aptariamas klinikinis atvejis, rodantis ašies klinikinio įvertinimo ir korekcijos augaliniais preparatais svarbą.
29 Įvadas į psichoneuroendokrinologijąItem type:Publikacija, journal article[2018][S6][M001][5]Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas. Kaunas : Vitae Litera, 2018, t. 22, Nr. 7., p. 485-489Atsiradus molekulinės medicinos, genų analizės ir epigenetikos vertinimo metodams pavyko suprasti mechanizmus kaip autonominės nervų sistemos aktyvumas keičia už emocijas atsakingų smegenų sričių (limbinės sistemos) neuronų genų aktyvumą, kokie asmenybės bruožai ir streso reakcijos keičia pagumburio branduolių aktyvumą, reguliuojantį įvairių organizmo hormonų aktyvumą. Šiuolaikiniai fiziologijos ir genetikos tyrimai rodo, kad pagumburis – tai unikali laboratorija, kurią turime savo galvoje. Gyvensenos medicina papildyta atradimais fiziologijos ir epigenetikos srityje rodo, kaip šią laboratoriją galime valdyti. Tai leido atsirasti tarpdisciplininei mokslo sričiai – psichoneuroendokrinologijai, kuri padeda geriau suprasti kaip konkrečiam pacientui atsirado liga ir kaip individualiai galima pagerinti jo sveikatos būseną.
6 Naujagimių neišnešiotumo priežasčių tyrimasItem type:Publikacija, [The study of risk factors for neonatal prematurity]research article[2018][S4][M001][5] ;Jankus, Martynas ;Jokšas, Augustinas ;Morkūnaitė, DžiugintaLietuvos bendrosios praktikos gydytojas. Kaunas : Vitae Litera, 2018, t. 22, Nr. 9., p. 588-592Tyrimo tikslas. Naujagimių neišnešiotumas - viena pagrindinių perinatalinio sergamumo bei mirtingumo priežasčių. Priežastys, sąlygojančios naujagimių neišnešiotumą, gali būti tiek išorinės, tiek vidinės (motinos sveikatos būklė), netgi genetinės. Neretai individualiu atveju priežasčių išaiškinti nepavyksta. Tyrimo medžiaga ir metodai. Mokslinio darbo metu buvo analizuojami labai mažo svorio (iki 1500 g) neišnešiotų naujagimių duomenys (tiriamoji grupė n=50), galimos neišnešiotumo priežastys. Kontrolinę grupę (n=70) sudarė normalaus svorio (>2500 g ir <4000 g) ir laiku gimę (>36 savaičių ir <42 savaičių) naujagimiai. Įvertinti naujagimių bei jų ligos istorijų duomenys, rinkti duomenys apie motinos lėtines ligas, socialinius veiksnius (amžių, išsilavinimą, šeiminę padėtį, žalingus įpročius) ir reprodukcinius veiksnius (dirbtiniai apvaisinimai). Parengta anketa, kurioje suregistruoti surinkti duomenys. Surinkti duomenys analizuoti „Microsoft Excel" ir „SPSS 14" programiniu paketu (angį. Statistical Package for the Social Sciences). Rezultatai. Tyrimo metu nustatytas statistiškai patikimas ryšys tarp motinos rūkymo nėštumo laikotarpiu ir labai mažo svorio neišnešiotų naujagimių priešlaikinio gimimo. Nustatytas neigiamas ryšys tarp aukštesnįjį ir aukštąjį išsilavinimą turinčių moterų ir labai mažo svorio neišnešiotų naujagimių priešlaikinio gimimo. Rastas skirtumas tarp ištekėjusių, neištekėjusių ir išsituokusių moterų, pagimdžiusių neišnešiotus naujagimius. Išvados. Tyrimas parodė, kad rūkymas nėštumo laikotarpiu bei prastesnės socialinės sąlygos dažniau pasitaiko neišnešiotus labai mažo svorio naujagimius gimdžiusiųjų grupėje.
19