Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Researcher: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/21719
Now showing1 - 10 of 13
  • book[2015][K5][H004][613];
    Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2015

    Mokslo straipsnių rinkinys skirtas per šimtmečius susiformavusiam kultūros paveldui – lietuvos ir kitų Europos šalių bei aplink jas esančių regionų tarmėms – saugoti ir tirti. penkiuose leidinio skyriuose nagrinėjamos tiek bendrosios, tiek specifinės baltų, slavų ir kitų indoeuropiečių kalbų istorijos ir dialektologijos problemos, aptariamas tarmių statusas XXi a. pradžioje, geolingvistinė situacija, svarstomi kalbinės ir tautinės savimonės bei kiti klausimai. Nemažai dėmesio skiriama dialektų leksikologijos ir leksikografijos reiškiniams analizuoti. keletas straipsnių yra tarpdisciplininio pobūdžio.

      86  61
  • Item type:Publication,
    Dėmenį bendr- turintys asmenų pavadinimai ir jų darybos ypatumai administracinėje kalboje
    [Formation peculiarities of terms containing component bendr- in administrative language]
    research article[2014][S4][H004][13]
    Socialinių mokslų studijos : mokslo darbai = Societal studies : research papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2014, Nr. 6(3)., p. 648-660

    Straipsnyje analizuojami Lietuvos Respublikos teisės kodeksuose ir kodeksų komentaruose vartojami su dėmeniu bendr- sudaryti asmenų pavadinimai. Šių tekstų analizė leidžia daryti išvadą, kad tokį dėmenį turintys administracinės kalbos terminai yra sudaryti skirtingai ir ne visais atvejais jų daryba atitinka bendrinės kalbos žodžių darybos reikalavimus. Pavyzdžiui, terminai bendraturtis ir bendraskolis sudaryti taisyklingai, o bendrasavininkis ir bendravykdytojas turi bendrinės kalbos dūriniams nebūdingus antruosius dėmenis. Darant sudurtinius asmenų pavadinimus, reikia laikytis bendrinės kalbos dūrinių darybos tradicijos, kuri rodo, kad sudurtinius žodžius lietuvių kalboje kur kas labiau įprasta daryti iš paprastųjų žodžių nei iš vedinių ar dūrinių. Net ir tais atvejais, kai pamatiniai dėmenys turi priesagas, daugeliu atvejų jų nelieka pasidarytame dūrinyje. Taip pat svarbu, kad tam tikros srities kalboje vartojami dūriniai turėtų bendrinės kalbos dūriniams būdingas reikšmes. Daryba ir reikšmė yra glaudžiai tarpusavyje susiję dalykai, todėl vienu ar kitu darybos būdu sudarytas terminas turi būti vertinamas remiantis šiais kriterijais. Apeiti kodifikuotas kalbos normas galima tada, kai naudojantis esamais kalbos ištekliais nepavyksta sudaryti specialybės kalbai reikalingo termino. Vertinant administracinius terminus bendrinės kalbos normos aspektu būtina skirti, kada jų darybos nukrypimai nuo bendrinės kalbos normų yra neišvengiama būtinybė, reikalinga vartojimo srities poreikiams patenkinti, o kada taisyklingos kalbos reikalavimų nesilaikymas yra elementari klaida. Tai reikalinga norint neįsileisti į administracinę kalbą nenorminės darybos žodžių.

      26  11
  • book[2014][K5][H004][135]; ;
    Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2014
      71  81
  • Item type:Publication,
    Administracinės kalbos žodynas
    [Vocabulary of administrative language: rules and usage]
    research article[2013][S4][H004][15]
    Socialinių mokslų studijos : mokslo darbai = Societal studies : research papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2013, Nr. 5(2)., p. 525-539

    Žodžiai ir junginiai administracinėje kalboje turi būti vartojami tokia reikšme, kokią jie turi bendrinėje kalboje. Taisyklingai kalbai keliamus reikalavimus reikia derinti su tos srities, kurioje kalba vartojama, poreikiais. Pasiekti tokią dermę ne visada paprasta. Tais atvejais, kai nepakanka bendrinės kalbos galimybių, administracinė kalba ieško naujų raiškos būdų keisdama esamus kalbos reiškinius ir pritaikydama juos savo poreikiams. Rūpinantis administracinės kalbos taisyklingumu, reikia ieškoti būdų kuo mažiau nusižengti bendrinės kalbos reikalavimams. Ypač tais atvejais, kai savos kalbos galimybės leidžia tai padaryti. Būtina siekti, kad ir Lietuvos Respublikos kodeksuose, ir jų komentaruose būtų kiek galima mažiau lietuvių bendrinei kalbai nebūdingos raiškos. Administracinėje kalboje negali būti į Didžiųjų kalbos klaidų sąrašą įrašytų žodyno klaidų.

      35  11
  • Item type:Publication,
    Priesagos -inis, -ė dėmenį turintys teisės terminai
    [Lithuanian legal terms containing the element of the suffix "-inis", "-ė": their formation and usage]
    research article[2012][S4][H004][12]
    Socialinių mokslų studijos : mokslo darbai = Social sciences studies : research papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2012, Nr. 4(2)., p. 527-538

    Taisyklinga teisės kalba neįsivaizduojama be joje vartojamų terminų taisyklingumo. Būdama bendrinės kalbos sudėtinė dalis, teisės kalba turi laikytis visų taisyklingos kalbos reikalavimų, o kalbant apie jos terminų darybą – bendrinės kalbos žodžių darybos dėsnių. Pasirinkus tinkamą priešdėlį, priesagą, galūnę, sandą, pamatinį žodį neatsiras netaisyklingai sudarytų žodžių. Negalima vartoti tokio sudėtinio termino, kuris turi netaisyklingos darybos dėmenį, išskyrus tokius atvejus, kai be tokio termino išsiversti negalima, o galimybių padaryti jį nepažeidžiant taisyklingos kalbos reikalavimų nėra. Priesagos -inis, -ė vediniai, einantys sudėtinių terminų dėmenimis, daromi iš daiktavardžių, būdvardžių, veiksmažodžių, skaitvardžių, prieveiksmių. Tokių būdvardžių yra sudaroma ir iš prielinksnių konstrukcijų. Straipsnyje analizuojami Lietuvos Respublikos kodeksuose, jų komentaruose, įstatymuose vartojami sudėtiniai terminai, sudaryti su tokiais vediniais. Dalis tokių terminų turi netaisyklingos darybos būdvardžius, todėl svarbu išsiaiškinti priežastis, dėl kurių atsiranda tokių vedinių. Lyginant ankstesnius ir dabar turimus kodeksus matyti, kad kai kurie su ydingos darybos būdvardžiais sudaryti terminai yra pakeisti. Pasitaiko tokių atvejų, kai kodeksuose ir jų komentaruose galima rasti skirtingus to paties termino variantus: ir taisyklingą, ir netinkamai padarytą. Tokia praktika klaidina visus, kas vartoja šią kalbą, ir yra nepriimtina.

      32  7
  • book[2012][K5][H004][172]; ; ;
    Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2012

    Gramatikos ir logikos problemoms skirtame šeštame tęstiniame „Specialybės kalbos“ mokslinių straipsnių rinkinyje daugiausia yra nagrinėjami įvairių specialybių terminų ir kitų žodžių gramatinių formų taisyklingo vartojimo, sinonimijos ir konkurencijos, reikšmių nustatymo, kirčiavimo dalykai. Analizuojamos kalbos loginės struktūros paieškos klasikiniuose filosofijos darbuose. Straipsniuose užsienio kalbomis tiriami efektyvūs gramatikos mokymo(si) būdai. Straipsnių rinkinys skiriamas specialybės kalbos dėstytojams, bet rinkinyje aptariami klausimai bus naudingi ir įvairių specialybių studentams, ir visiems, kas rūpinasi savo profesinės kalbos prestižu.

      45  243
  • book[2009][K2a1][H004][424]; ;
    Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2009
      176  67
  • Leidinyje pateikti Mykolo Romerio universiteto Kalbos kultūros katedros ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos surengtos konferencijos, skirtos specialybės kalbai, darbai. Autoriai nagrinėja tam tikrus terminijos klausimus, specialybės kalbos dėstymo ir mokymosi problemas, kai kuriuos viešojo kalbėjimo dalykus.

      170  40
  • book[2006][K2a1][S007][100];
    Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2006

    „Kalbos patarimai studentams“ skirti Mykolo Romerio universiteto studentams, besimokantiems specialybės kalbos, ir parengti remiantis šio dalyko programa. Rengiant šiuos patarimus atsižvelgta į kalbos normas apskritai, į dažnai pasitaikančias kalbos kultūros ydas, į naujausias Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomendacijas ir nutarimus. Šiais patarimais galėtų pasinaudoti ir kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys teisę, administravimo arba kitas artimesnes specialybes. Knyga galėtų būti naudinga ir įvairių sričių teisininkams, valdymo bei viešojo administravimo specialistams, policijos ir pataisos įstaigų pareigūnams, muitinės darbuotojams.

      111  43