Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Researcher: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20205
Now showing1 - 10 of 19
  • conference paper[2026][T2][S006][1]
    7th PSPRS Conference, September 24-26, Ignatianum university in Cracow, 2026, p. 1
  • conference poster[2024][T2][S005][1]
    Fourth ERUA Annual Summit 2024 : Social Innovations for Transformative Society, 25th-27th June 2024, [Mykolas Romeris university] : Abstracts, Day 2 – 26 June 2024, p. 21
      14
  • conference paper[2024][T1e][S006][2];
    Psichologijos idėjų uostas : Lietuvos psichologų kongresas, Klaipėda 2024., p. 101-102

    Pastaruosius dvidešimt metų atsparumo tema tampa vis aktualesnė šiuolaikinei visuomenei ir senėjimui, pateikdama įrodymų, kad tai reikšminga sėkmingo senėjimo ir bendros gerovės sąlyga. Tyrimai atskleidė ryšį tarp psichologinio atsparumo ir teigiamo funkcionavimo, ilgaamžiškumo bei sumažėjusios depresijos bei mirtingumo rizikos. Nepaisant tarptautinių tyrimų, rodančių, lyginant su populiacija, panašius ar net aukštesnius vyresnio amžiaus žmonių atsparumo įvertinimus, mūsų reprezentacinis tyrimas su Lietuvos suaugusiųjų imtimi nustatė mažesnį vyresnio amžiaus žmonių psichologinį atsparumą. Atsižvelgiant į kultūrinius, kontekstinius ir etninius veiksnius, lemiančius atsparumą bei norint pasiūlyti tikslinę psichologinę pagalbą, būtina giliau įsigilinti į vyresnio amžiaus žmonių psichologinį atsparumą Lietuvos kontekste. Šiame kokybiniame tyrime pagrindinis dėmesys skiriamas 65 metų amžiaus moters patirčių ir perspektyvų supratimui. Šio tyrimo tikslas – atskleisti, kaip vyresnio amžiaus moteris susiduria ir įveikia įvairius iššūkius savo gyvenime. Pusiau struktūruoto interviu ir klasikinės grindžiamosios teorijos paremtos analizės pagalba nustatomos pagrindinės temos, kurios atskleidžia vyresnio amžiaus moters psichologinį atsparumą: tapatybė ir savęs suvokimas, dvasingumas ir tikėjimas, egzistencinė refleksija, moralinė atsakomybė, šeima ir santykiai, psichinė gerovė, socialinė parama, prisitaikymas ir priėmimas. Šie rezultatai pabrėžia daugialypį atsparumo pobūdį, pabrėžiant tapatybės, dvasingumo, santykių ir prisitaikymo reikšmę kaip kritinius veiksnius. Šių aspektų supratimas ne tik praturtina mūsų supratimą apie atsparumą, bet ir suteikia žinių apie strategijas, skatinančias gerovę ir vystymąsi vėlesniais gyvenimo etapais. Ši atvejo analizė prisideda prie tebevykstančio diskurso apie psichologinį vyresnio amžiaus asmenims būdingą atsparumą. Vienas iš šio tyrimo apribojimų yra maža imtis, kuri riboja išvadų apibendrinimą. Rekomenduojama atlikti tyrimus, apimančius didesnę ir įvairesnę vyresnio amžiaus žmonių grupę. Tai padės išryškinti specifinius individualius ir kultūrinius niuansus, formuojančius vyresnio amžiaus lietuvių atsparumą. Šiuo moksliniu pagrindu bus galima kurti kultūriškai jautrias intervencijas, kuriomis siekiama stiprinti psichologinį atsparumą ir gerovę vyresniame amžiuje.

      24
  • conference poster[2023][T2][S006][2]
    #RESILIENCE 2023. 9th international symposium on resilience research, 27-29 September 2023, Mainz, Germany / International Resilience Alliance (intresa), the EU Horizon project DynaMORE, Leibniz Institute for Resilience Research., p. 9-10

    Interestingly, there is a paradox between psychological resilience and happiness. The problem is that psychological well-being and resilience are often equated. Psychological resilience is an individual's ability to positively cope with stress and adapt to challenges in life. Meanwhile, subjective well-being captures a person's psychological state at a given moment that varies from context to context and from person to person. Although, these are two different constructs that are interconnected, resilience is not about a specific moment, it is a dynamic process of coping with stress or daily challenges. The purpose of the study is to determine and compare the relationships between psychological resilience and subjective well-being in adults with demographic, social and psychological factors. Methodology. A representative survey of the population of Lithuania, which includes 1003 respondents aged 18-96, selected according to multistage probability sampling (representative sample according to the criteria of age, gender, and place of residence). The survey method is a personal interview at the respondent's home, conducted in 2023. Scales used: Connor-Davidson Resilience Scale (CD-RISC-10) (Connor and Davidson, 2003), World Health Organization Well-Being Index (WHO-5), and a single-item measure of stress (Salminen et al., 2014). Questions included: sociodemographic (age, gender, nationality, education, main occupation, place of residence, marital status, household size, financial income, Lithuanian counties), self-satisfaction, satisfaction with one's health, satisfaction with personal relationships, satisfaction with life, sense of safety in everyday life and the importance of a personal relationship with God. The results of the study allow usto make assumptions about the importance of predicting and intervening in the psychological resilience and subjective well-being of adults. Results: primary data are in the process of collection and analysis.

      25
  • journal article[2023][S6][S006][3]
    Ateitis, 2023, p. 1-3.

    Sode pasodinome graikišką riešutą šiaurinėje namo pusėje, kur mažiausiai patenka saulės. Per paskutinius dvidešimt metų stebėjau, kaip šis medis ne vieną kartą buvo nušalęs, iš pradžių lėtai stiebėsi, kol pagaliau ištvermingai pasiekė namo stogą ir praaugo jį. Stebiuosi jo vidine ištverme nepasiduoti aplinkos poveikiui ir toliau augti. Žmogaus gyvenime yra panašiai. Pažvelgus plačiau, atrodo, vieni pakankamai lengvai įveikia savo iššūkius, o kiti greitai palūžta. Šiais metais mūsų atliktas tyrimas apie suaugusiųjų psichologinį atsparumą Lietuvoje parodė, kad mūsų visuomenėje atspariausios grupės yra šios: vyrai, jauni suaugusieji (18–34 metų amžiaus), turintys aukštąjį išsilavinimą, nesusituokę ir susituokę, verslininkai ir vadovai, keturiese ar daugiau gyvenantys kartu ir vedantys namų ūkį, gaunantys daugiau nei 700 Eur mėnesinių pajamų vienam šeimos nariui. O mažiausiai atspariausios grupės – moterys, vyresnio amžiaus asmenys (nuo 65 metų), turintys vidurinį ir žemesnį išsilavinimą, našliai ir išsiskyrę, pensininkai ir bedarbiai, vieni ar dviese gyvenantys ir vedantys namų ūkį, gaunantys mažiau nei 500 Eur mėnesinių pajamų vienam šeimos nariui. Tyrimas atskleidė, psichologiškai atsparūs asmenys yra laimingesni, saugesni kasdieniniame gyvenime, labiau patenkinti savimi, savo sveikata, asmeniniais santykiais, gyvenimu su patirtais džiaugsmais ir sunkumais bei patiria mažiau streso.

      31
  • research article[2023][S4][S006][22]
    Medical Research Archives., 2023, p. 1-22.

    For older people, religious faith is a significant part of their identity. There is a lack of research that reveals the faith of practicing Roman Catholics as a multi-component phenomenon that can develop, through an internal perspective in personal and social contexts. Aim: to explore how religious faith is experienced in the life of an older practicing Roman Catholic. Methods: A qualitative approach was selected for this case study. Data was gathered through faith development interviews, and it was analysed using these methods: thematic narrative analysis, structural and content analysis. The faith of an older practicing Roman Catholic (woman, 84 years old) is analysed. Results: The case study revealed that religious faith is meaningful to the practicing older Roman Catholic woman as a multi-component faith construct, consisting of internal and external aspects, the essential of which is the internal relationship with God, which forms an integral spiritual, moral and social identity of a person; through the course of life it becomes a continuously nurtured value at each stage of life; through faith development as a conscious, social and integrated faith in her life; through an internal psychosocial perspective providing internal psychological resources that help her overcome difficulties, maintain well-being in her life and give the meaning to her life. Conclusion: The potential of religious faith in counselling the older practicing Roman Catholic lies in the awareness of personal feelings, beliefs, behaviours, the image of God, self-worth, early experiences, and the relationships related to religious faith in the context of a person’s life.

      12
  • other periodical[2020][S10][S006][3]
    bernardinai.lt, 2020, p. 1-3

    Romos katalikų tikėjimas suteikia šiuos psichologinio atsparumo išteklius: saugumą, pasitenkinimą, bendrumą, mirtingumo pripažinimą ir atvirumą patirčiai“, – savo disertacijoje „Vyresnio amžiaus Romos katalikų tikėjimas: tipai, raiška gyvenimo eigoje ir jo reikšmė psichologiniam atsparumui“ teigia psichologė dr. JOANA BUTĖNAITĖ.

      19
  • Item type:Publication,
    Maldos portretas senatvėje
    conference paper[2018][T1e][S006][1]
    Jaunasis mokslininkas tarp tradicijų ir naujovių : XV-oji jaunųjų mokslininkų psichologų konferencija, 2018 m. balandžio 27 d. : pranešimų santraukų leidinys. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2018. ISBN 9786094599293., p. 23
      9
  • Item type:Publication,
    Praktikuojančių vyresnio amžiaus katalikų tikėjimo tipai
    [Faith types among practicing elderly catholics]
    research article[2018][S4][S006][12]
    Gerontologija. Vilnius : Lietuvos gerontologų ir geriatrų draugija, 2018, t. 17, Nr. 4., p. 189-200

    Šio tyrimo tikslas yra atskleisti vyresnio amžiaus asmenų, praktikuojančių katalikų, tikėjimo tipus. Tyrimo objektas – vyresnio amžiaus asmenų tikėjimo tipai. Metodai. Tyrimo dalyviai buvo atrinkti tikslinės atrankos būdu. Pusiau struktūruotu interviu Apklausti septyni vyresnio amžiaus asmenys: (63–88 metų amžiaus penkios moterys ir du vyrai). Struktūrinė duomenų analizė buvo atlikta pagal Tikėjimo raidos tyrimų vadovus [1, 2]. Rezultatai ir išvados. Struktūrinės analizės metu buvo atskleisti trys tikėjimo tipai, būdingi vyresnio amžiaus asmenims, praktikuojantiems katalikams: konkretusis ir perimtas iš tėvų tikėjimas; tradicinis ir tarpasmeniniais santykiais paremtas tikėjimas; asmeninis, apmąstomas ir gyvenime realizuojamas tikėjimas.

      12