Jarašiūnas, Egidijus
Les problémes de L'omission Législative dans la Jurisprudence ConstitutionnelleItem type:Publikacija, [Problems of Legislative Omission in Constitutional Jurisprudence: XIVth Congress of the Conference of European Constitutional Court. Reports I]book[2009][K5][S001][457]Vilnius: Constitutional Court of the Republic of Lithuania, 200911 La question de la nature juridictionnelle de la cour constitutionnelle LituanienneItem type:Publikacija, research article[2009][S5][S001][13]Liber amicorum Antonio La Pergola. Lund : Juristförlaget, 2009. ISBN 97891154401109., P. 171-1833 Problems of Legislative Omission in Constitutional JurisprudenceItem type:Publikacija, research article[2009][S5][S001][33]; Les problémes de L'omission Législative dans la Jurisprudence Constitutionnelle = Problems of Legislative Omission in Constitutional Jurisprudence : XIVth Congress of the Conference of European Constitutional Court. Reports II / Ed. Egidijus Jarašiūnas. Vilnius : Constitutional Court of the Republic of Lithuania, 2009. ISBN 9789955688075., p. 610-64212 Les problémes de L'omission Législative dans la Jurisprudence ConstitutionnelleItem type:Publikacija, [Problems of Legislative Omission in Constitutional Jurisprudence : General Report]research article[2009][S5][S001][175]; ; Les problémes de L'omission Législative dans la Jurisprudence Constitutionnelle = Problems of Legislative Omission in Constitutional Jurisprudence : XIVth Congress of the Conference of European Constitutional Court. Reports I / Ed. Egidijus Jarašiūnas. Vilnius : Constitutional Court of the Republic of Lithuania, 2009. ISBN 9789955688051., p. 31-2056 Oficialios konstitucinės doktrinos koregavimo problemosItem type:Publikacija, [The problems of correction of the official constitutional doctrine]research article[2009][S4][S001][32]Jurisprudencija: mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio Universitetas, 2009, Nr.1(115)., p. 39-70Straipsnyje nagrinėjama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje sukurta konstitucinių nuostatų reinterpretavimo, kai oficiali konstitucinė doktrina yra koreguojama, doktrina. Toks oficialios konstitucinės doktrinos koregavimas būdingas daugelio šalių konstitucinės kontrolės institucijų praktikai. Oficiali konstitucinė doktrina formuojama laipsniškai, nuolatos atskleidžiant naujus jos aspektus, ją papildant. Tam tikromis aplinkybėmis konstitucinės kontrolės institucijos koreguoja ankstesnį konstitucijos nuostatų aiškinimą, jį tikslina. Oficialios konstitucinės doktrinos korekcijos visais atvejais turi būti objektyviai būtinos, konstituciškai pagrindžiamos ir pateisinamos. Jų negali lemti atsitiktiniai veiksniai. Konstitucinis Teismas, siekdamas išvengti savivalės ir užtikrinti nuoseklią konstitucinės sistemos plėtotę, 2006 m. kovo 28 d. nutarime suformulavo aiškius kriterijus, pagal kuriuos galima vertinti oficialios konstitucinės doktrinos koregavimo būtinumą.
28 11 The constitutional model of the Lithuanian state structureItem type:Publikacija, [Lietuvos valstybės sandaros konstitucinis modelis]research article[2009][S4][S001][18]Socialinių mokslų studijos = Social sciences studies : mokslo darbai / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2009, Nr. 3(3)., p. 7-24This article analyzes the peculiarities of the unitary state structure model entrenched in the Constitution of the Republic of Lithuania in 1992. The author first analyzes the features of the unitary state structure and the principle of state unity. The choice of unitary state structure has been determined by the historic experience of the state of Lithuania. According to the nature of territorial structure, two subtypes of the unitary state structure could be distinguished: a. Purely unitary state; and b. Unitary state with certain autonomous features. Lithuania is a pure unitary state in accordance with the Constitution. This is certified by the totality of the following features: in Lithuania, there is one Constitution, one legal system, one state authorities’ scheme, one organisation of courts, one division of the territory into administrative units with equal status, one citizenship, one state language, and one state budget. These features allow identifying the form of pure unitarism. The history of late XX – early XXI centuries confirms that this Lithuania’s choice is justified. The form of the unitary state structure has strengthened integration of the civil society and statehood of Lithuania. The further direction of the model’s development is strengthening of decentralisation.
31 23 Konstitucionalizmo priešistorė: šaltiniai ar pirmavaizdis?Item type:Publikacija, [The Prehistory of constitutionalism : the sources or the archetype?]research article[2009][S4][S001]Jurisprudencija: mokslo darbai = Jurisprudence : Research Papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio Universiteto Leidybos centras, 2009, Nr. 4(118).Analizuojant konstitucionalizmo priešistorę neretai vartojamos „ankstyvojo konstitucionalizmo“, „antikinio konstitucionalizmo“, „viduramžių konstitucionalizmo“, „viduramžių municipalinio ir kanoniškojo konstitucionalizmo“ kategorijos. Nors šias kategorijas galima laikyti savotiškomis metaforomis, jų vartojimas pagrįstai kelia klausimą dėl konstitucionalizmo, kaip valdžios ribojimo konstitucija, siekiant apsaugoti asmens teises, koncepcijos atsiradimo laiko. Ar tikrai ji yra Apšvietos laikų kūrinys, o ne reiškinys, žinomas gerokai senesniais laikais? Kita vertus, galimas ir priešingas požiūris: ar šių kategorijų vartojimas apibūdinant konstitucionalizmo priešistorę nėra anachronizmas, noras „modernizuoti“ praeities reiškinius? Ar taip nebandoma dirbtinai sujungti dabartinei konstitucinei tikrovei būdingų elementų istorinius prototipus, paimtus iš skirtingų kontekstų, į vieną visumą, regint dabartinei teisinei tikrovei būdingas dabartinių elementų jungtis? Toks praeities teisinių reiškinių sujungimas ir „modernizavimas“ yra tarsi teisinės tikrovės „guldymas į Prokrusto lovą“, bandant ją „pritempti“ iki dabartinių konstitucinių standartų. Atskirų konstitucionalizmo elementų istorinių prototipų buvimas leidžia kalbėti apie ištakas, kelio į konstitucinę erą pradžią, bet ne apie konstitucionalizmo reiškinį (tegul ir pirmine forma).
25 19 Žmogaus teisių apsaugos institucijos : kolektyvinė monografijaItem type:Publikacija, [Institutional Protection of Human Rights]book[2009][K1a][S001][448]; ; ; ; Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2009Monografijoje „Žmogaus teisių apsaugos institucijos“ siekiama išnagrinėti žmogaus teisių apsaugos ir gynimo institucines garantijas, atskeisti šių institucijų formavimo, nepriklausomumo, atskaitingumo principus, kompetencijos ribas, priimamų sprendimų galią ir įgyvendinimo galimybes. Monografijoje analizuojamos valstybių vidaus institucijos: nacionalinės žmogaus teisių institucijos, parlamentinių ir specializuotų ombudsmenų institucijos, teismai ir Kostitucinis Teismas bei tarptautinės ir regioninės institucijos. Knyga skirta visiems, kas domisi žmogaus teisėmis ir jų užtikrinimo garantijomis.
156 126 Les grandes décisions des cours constitutionnelles européennesItem type:Publikacija, book[2008][K4b][S001][808] ;Fromont, Michel ;Delpérée, Francis ;Bombois, Thomas ;Moline, Françoise ;Diez-Picazo, Luis Maria ;Fraile, Maria ;Groppi, Tania ;Meoli, Chiara ;Harmathy, Attila; ;Garlicki, Lech ;Safjan, Marek ;Granat, Miroslaw ;Miranda, JorgeAlexandrino, José M.Paris: Dalloz, 20086 Kelios mintys apie Lietuvos dalyvavimo tarptautiniuose santykiuose konstitucinius pagrindusItem type:Publikacija, [Quelques considerations sur les fondements constitutionnels de la participation de la Lituanie dans les relations internationales]research article[2008][S5][S001][32]Teisė besikeičiančioje Europoje = Law in the changing Europe = Le droit dans Une Europe en changement / Mykolo Romerio universitetas. [Vilnius] : Mykolo Romerio universiteo Leidybos centras, 2008. ISBN 9789955190899., p. 613-64423