Grigaitis, Denas

Blokų grandinės platformose saugomos ir vykdomos išmaniosios sutartys pasižymi ne tik joms įprastai būdingomis savybėmis (šalių prievolių vykdymo automatizavimu, išraiška programavimo kalba), bet įgyja ir blokų grandinei būdingų bruožų – decentralizuotą ir paskirstytą pobūdį (prievolių vykdymas yra patikėtas ne centralizuotai veikiančiam tarpininkui, bet globaliai išsiskaidžiusiems blokų grandinės mazgams). Ši sudėtinga, sudėtinė išmaniųjų sutarčių ypatybių visuma, lemianti sąsajų ir geografinį neapibrėžtumą, taikytinos teisės nustatymo srityje kelia nemenkų iššūkių. Šiuo straipsniu siekiama nustatyti, ar Europos Sąjungos lygmeniu įtvirtintas taikytinos teisės sutartiniams santykiams nustatymo reguliavimas yra tinkamas identifikuoti išmaniųjų sutarčių šalių santykiams taikytiną teisę. Tyrime analizuojama, kokioms tipinėms aplinkybėms esant egzistuoja tarptautinis (užsienio) elementas; ar išmaniųjų sutarčių šalys gali pasirinkti jų santykiams taikytiną teisę; kaip turėtų būti taikomos reglamente „Roma I“ įtvirtintos kolizinės taisyklės. Atliktas tyrimas atskleidė, kad reglamente „Roma I“ numatytas reguliavimas geba pateikti atsakymus į daug kylančių probleminių klausimų, o jame įtvirtintos kolizinės taisyklės, nors ir neišvengiamai susiduriant su tam tikrais iššūkiais, leidžia nustatyti išmaniųjų sutarčių šalių santykiams taikytiną teisę.

Vis sparčiau populiarėjančios kriptovaliutų sistemos kuria globalius, išimtinai tik virtualioje erdvėje susiklostančius ir neformalizuotus tokių sistemų da- lyvių santykius. Unikalus santykių pobūdis komplikuoja jiems taikytinos teisės nusta- tymą – apsunkina tiek tokių santykių kvalifikavimą (nuo kurio priklauso taikytinos teisės nustatymo instrumento parinkimas), tiek konkrečių kolizinių taisyklių taikymą. Šiuo straipsniu siekiama nustatyti, ar Europos Sąjungos lygmeniu įtvirtintos kolizinės taisyklės leidžia identifikuoti kriptovaliutų sistemų dalyvių santykiams taikytiną teisę, kurios ir kodėl kolizinės taisyklės yra atmestinos arba gali būti sėkmingai taikomos. At- liktas tyrimas atskleidė, kad kriptovaliutų sistemų dalyvių santykiai Europos Sąjungos tarptautinės privatinės teisės prasme kvalifikuotini kaip sutartiniai ir todėl jų atžvilgiu taikytina teisė nustatoma pagal reglamentą Roma I. Darbe prieita išvada, kad taikytina teisė tokiems santykiams gali būti nustatyta pagal glaudžiausio ryšio testą, atsižvelgiant į tokius objektyvius kriterijus kaip intensyviausiai atliekamos „kasimo“ (angl. mining) funkcijos vieta; didžiausios pilnųjų mazgų koncentracijos vieta; ir pagrindinio (-ių) kriptovaliutos sistemos vystytojo (-ų) įprasta gyvenamoji vieta.