Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Researcher: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20123
Now showing1 - 5 of 5
  • Item type:ETD,
    Uncovering Online Commenting Culture: X Case Study
    [Interneto komentavimo kultūra: X atvejo tyrimas]
    master thesis[2024][S008,S003]
    Mukanoheli, Peace Esperance

    The way people comment online is really important because it can shape what others think influence the decision-making of comments. It affects how people interact on the internet, and comments can be either helpful or harmful. Understanding online commenting helps individuals and institutions engage with online communities in a positive way. A case analysis was done at a Lithuanian university, but the University's name is kept confidential for ethical reasons. To implement the research design two data collection methods were selected such as observation and interview. First theoretical methods, document analysis was used to explore and define the factors related to the channel of communication tool which was included with document analysis to review of existing primary literature and analysis of the existing posts records from the Facebook page and Facebook private group by looking at existing documents and posts to understand communication tools. Combining quantitative data and interview findings gives a complete view of online commenting culture from perspective of (Snelson, 2016), it helps answering questions like the role of comments in shaping discourse and why people engage in online commenting. Ethical considerations were carefully addressed, including privacy and consent, ensuring the University's reputation is protected while gaining valuable insights. People mostly leave comments to seek information, express opinions, and share thoughts and positive and constructive comments, like feedback and suggestions, are common and contribute to a positive environment. Factors like content and context influence commenting, and fostering a sense of community and using visuals are effective strategies to increase comment activity and Visual formats on the analyzed channels attract users to comment. This study provides that uncovering Online commenting is important for building communities, promoting social interaction, sharing information and encouraging civic engagement.

      25  21
  • Item type:ETD,
    Darbdavio prekės ženklo kūrimas: atvejų, kai absolventas tampa darbuotoju, tyrimas
    [Employer branding: research on case when graduate becomes employee]
    master thesis[2024][S008]
    Staliūnaitė, Ramunė

    Atsižvelgiant į tai, kad Lietuva yra priskiriama aukštam „ilgalaikės orientacijos” rodikliui, galima teigti, jog lietuviams yra itin svarbi darbo pozicija ir kylimo aspektas bei ilgalaikis karjeros kūrimas. Dažnu atveju baigę studijas studentai yra pasirengę dalyvauti darbo rinkoje ir palikdami universitetą renkasi potencialų darbdavį. Nieko nelaukdami universitetai taip pat sparčiai tobulina savo veiksmų planą ir stengiasi tapti potencialiais darbdaviais jų ugdomiems studentams. Dėl šios priežasties buvo iškelta pagrindinė šio tyrimo problema – universitetų konkurencija nacionalinėse ir pasaulio rinkose dėl geriausių darbuotojų - specialistų, akademinio ir administracinio personalo. Tyrimo objektas – universiteto, kaip darbdavio prekės ženklo kūrimas. Pagrindinis tyrimo tikslas yra ištirti kas nulemia studentų pasirinkimą rinktis studijų vietą savo darboviete ir remiantis išvadomis sudaryti darbdavio ženklo kūrimui universitetui palankias gaires. Atsižvelgiant į išsikeltą tikslą buvo suformuoti tyrimo uždaviniai: taikant dokumentų analizės metodą, apžvelgti, palyginti ir apibendrinti darbdavio prekės ženklo raidą, jo reikšmę, esminius kūrimo aspektus, išsiaiškinti darbdavio ženklo kūrimo ypatumus universiteto aplinkoje, suprasti darbdavio ženklo kūrimo ypatumus universiteto aplinkoje, išsiaiškinti absolventų, kaip darbuotojų įtraukimą skatinančius aukštojo mokslo institucijų bruožus ir veiksmus bei apžvelgti atlikto tyrimo rezultatus ir remiantis kitų autorių įžvalgomis, sudaryti darbdavio prekės ženklo kūrimo gaires, skirtas aukštojo mokslo įstaigoms. Empirinio tyrimo metu buvo iškelta pagrindinė hipotezė: vykdomi universiteto, kaip darbdavio ženklo kūrimo veiksmai skatina baigusius universitetą studentus pasirinkti dirbti toje pačioje įstaigoje. Ekspertinio tyrimo metu išaiškėjo, jog aukštojo mokslo institucijos skirdamos dėmesio studentų ir bendruomenės ryšio stiprinimui tuo pačiu puoselėja palankesnį potencialaus darbuotojo (alumno) supratimą apie universiteto vidinę kultūrą, tikslą ir viziją bei didina tikimybę, jog studentui prioritetu taps galimybė įsidarbinti gerai pažįstamoje, vertybiškai jam svarbioje institucijoje. Taip pat, stiprus studentų įsitraukimas į bendruomeniškas veiklas bei palaikomi artimi santykiai su akademiniais darbuotojais, didina tikimybę, jog apie darbo poziciją studentas sužinos iš jam svarbaus, autoritetingo bendruomenės nario. Ši aplinkybė stiprina studento suinteresuotumą apsvarstyti darbo pasiūlymą bei galimybę likti dirbti toje pačioje įstaigoje, kadangi jie jaučiasi pažįstantys aplinką, bendruomenės narius ir jaučiantys išskirtinį jų suinteresuotumą padėti integruotis. Aukštojo mokslo institucijoms yra svarbu darbuotojo paieškos procese komunikuoti apie siekį prisidėti prie švietimo ir mokslo gerinimo, intelektinės kultūros puoselėjimo, galimybę būti žingeidžių, akademinės bendruomenės narių apsuptyje. Visgi vertėtų universitetams atsižvelgti ir į informantų išreikštą tobulėjimo bei išsilavinimo siekimą, kas reiškia, jog aukštojo mokslo siūlomos nuolaidos darbuotojų studijoms, mokymams ir pan. didina darbuotojų paieškos efektyvumą. Magistro baigiamojo darbo pabaigoje pateikiamos išvados bei siūlymai dėl atvejų, kai absolventas tampa darbuotoju didinimui.

      19  16
  • Item type:ETD,
    Pasitikėjimo mokslu didinimas per mokslo komunikaciją
    [Science Communication as a Basis for Increased Confidence in Science]
    master thesis[2024][S008]
    Andrukonis, Saulius
      58  17
  • Item type:ETD,
    Neapykantos kalba, kurią patiria grįžę emigrantai, Lietuvos darbo rinkoje
    [Hate Speech Experienced by Reemigrants in Lithuanian Labor Market]
    master thesis[2024][S008]
    Luomonienė, Dovilė

    Magistro baigiamajame darbe buvo analizuojamas neapykantos kalbos konceptas, tyrinėta su kokiomis baimėmis susiduria į Lietuvą planuojantys grįžti emigrantai ir su kokiais realiais iššūkiais susiduria jau grįžę. Pagrindinis nagrinėjamas aspektas buvo darbdavių komunikacija su grįžusiais emigrantais įsidarbinimo kontekste. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad darbdaviai skleidžia neapykantos kalbą komunikuodami su reemigrantais ir dėl šios priežasties pastarieji traktuojami kaip subjektai prieš kuriuos yra naudojama neapykantos kalba, dėl jų turimos emigracijos patirties. Baigiamojo darbo tikslas - ištirti neapykantos kalbą, kurią patiria grįžę emigrantai, Lietuvos darbo rinkoje. Tikslui pasiekti iškelti uždaviniai - dokumentų analizės metodu atlikti akademinės literatūros analizę tam, kad būtų galima apibrėžti komunikacijos ir neapykantos kalbos sąvokas bei neapykantos kalbos poveiki ir žalą visuomenei; dokumentų analizės metodu, remiantis antriniais šaltiniais, išsiaiškinti pagrindinius sunkumus, su kuriais susiduria grįžę emigrantai, resocializacijos proceso Lietuvoje metu; taikant kokybinį tyrimo metodą – iš dalies struktūruotą interviu raštu bei atlikus jo tematinę analizę, identifikuoti dėl kokių priežasčių reemigrantai patiria neapykantos kalbą Lietuvos darbo rinkoje ir kokia yra jų emocinė būsena. Tyrimo objektas - neapykantos kalba. Duomenų rinkimas buvo įgyvendintas dviem kokybiniais duomenų rinkimo metodais: iš dalies struktūruotas interviu raštu bei nacionalinio transliuotojo laidos „(Ne)emigrantai“, rubrikos „Sveiki sugrįžę“, epizodų analizė. Kokybinio tyrimo duomenų analizei naudota kokybinė tematinė duomenų analizė. Tyrimo rezultatai parodė, kad neapykantos kalbą grįžę emigrantai iš darbdavių patiria dažniausiai dėl dviejų priežasčių: nevertinama jų darbo patirtis emigracijoje bei manoma, jog jie nori didesnių atlyginimų negu Lietuvos rinka gali pasiūlyti. Ši patirtis atsiliepė ir jų emocinei būsenai, kuri prieš grįžtant į Lietuvą buvo pakili, o sugrįžus suprastėjo dėl patirtos neapykantos kalbos. Optimistinis aspektas yra tas, kad grįžę emigrantai geba identifikuoti neapykantos kalbą ir emociškai greitai atsitiesti, o saugodami save renkasi atsiriboti nuo tokių darbdavių. Darbo struktūra: įvadas, dvi teorinės dalys ir viena tiriamoji empirinė darbo dalis. Visos trys dalys siekia įgyvendinti iškeltą darbo tikslą, remiantis išsikeltais uždaviniais. Darbo apimtis: 65 puslapiai (be priedų); pateikiamos 5 lentelės, 8 paveikslai, 17 priedų; darbe panaudoti 54 šaltiniai.

      30  9
  • Item type:ETD,
    Vidinės komunikacijos strategijos rengimas neapibrėžtumo sąlygomis: X organizacijos atvejis
    [Development of Internal Communication Strategy During Times of Uncertainty: Case Study of Organization X]
    master thesis[2023][S008]

    Technologijų amžiuje bei įsivyravus stipriam neapibrėžtumo jausmui pasaulyje ir nuotoliniam darbui, darbuotojai vis dar išlieka pagrindinis išteklius siekiant organizacijos tikslų. Vidinė komunikacija tapo gyvybiškai svarbi ne tik informaciniams mainams, bet ir siekiant verslo tikslų, kuriant prasmę, emocinį lauką, empatiją ir kuriant organizacinį atsparumą. Todėl labai svarbu sukurti vidinės komunikacijos strategijos gaires atitinkančias tiek organizacijos x tikslus, tiek ir atspindinčias laikmečio aktualijas. Šiame darbe analizuojamas konkretus atvejis – vidinės komunikacijos strategijos gairių rengimas organizacijoje x neapibrėžtumo metu. Mokslinio tyrimo tikslas: nustatyti organizacijos x vidinės komunikacijos priemonių poreikius, pagal kuriuos bus kuriamos vidinės komunikacijos strategijos gairės. Tyrimo uždaviniai - dokumentų analizės metodu pateikti neapibrėžtumo laikmečio ir vidinės komunikacijos sampratas, aprašyti ir susisteminti komunikacijos funkcijas, pateikti apibendrintą sampratą kas yra laikoma veiksminga vidine komunikacija, išskirti galimus vidinės komunikacijos tipus, procesus bei komunikacijos kanalus, apibūdinti kaip keičiasi organizacijų vidinė komunikacija neapibrėžtumo sąlygomis bei sukurti organizacijos vidinės komunikacijos strategijos gaires remiantis interviu metu surinktais duomenimis ir refleksijomis. Šio darbo tikslui pasiekti buvo pasirinkta kokybinių tyrimų strategija – atvejo analizė. Baigiamąjį magistro darbą sudaro: įvadas, teorinė ir empirinė dalys, išvados ir siūlymai. Pirmojoje dalyje yra analizuojama ketvirtoji pramonės revoliucija, VUCA ir BANI realijos, aprašoma, išanalizuojama ir susisteminamos vidinės komunikacijos funkcijos, pateikta jos apibendrinta samprata, aprašyta, kas yra laikoma veiksminga vidine komunikacija, išskirti galimi vidinės komunikacijos tipai, procesai bei komunikacijos kanalai ir sugretinamas skirtingų autorių pateikiamas komunikacijos funkcijos priskyrimas organizacijoje. Antroje dalyje apžvelgiamas komunikacijos pasidalinimas į reali ir virtualią erdvę, bei vidinės komunikacijos pasikeitimas kaip neapibrėžtumo pasaulio išdava. Trečiojoje dalyje yra parenkama ir pateikiama empirinio tyrimo metodologija bei analizuojami organizacijos x vidinės komunikacijos poreikiai ir siekiai, gauti iš 39-nių vadovų struktūruoto interviu metu. Taip pat pateikiamos 4-ių aukščiausio lygio vadovų pusiau struktūruoto interviu metu išsakytos patirtys, refleksijos bei jų apibendrinimai. Remiantis tyrimo rezultatais yra pateikiami siūlymai vidinės komunikacijos strategijos gairėms organizacijoje x.

      152  19