Laursen, Brett Paul

Vaikų ir jaunimo psichinė sveikata ir gerovė yra plačiai pripažinta kaip pagrindinė pozityvaus gyvenimo varomoji jėga, kuriai didelę įtaką daro kasdienis kontekstas, kuriame vaikai auga ir vystosi. Draugystės vaidina svarbų vaidmenį vaiko psichosocialinėje raidoje, ypač pereinant iš pradinės į vidurinę mokyklą, nes vaikai gali remtis draugų palaikymu, draugiškumu ir patarimais. Taigi draugystė yra absoliutus sveiko pažintinio ir socialinio vystymosi bei socializacijos poreikis, kadangi dalyvavimas tokiuose socialiniuose tinkluose, kaip draugystė, stiprina socialines ir emocines kompetencijas bei pažintinius gebėjimus (Ybarre ir kt., 2008). Vis dėlto, literatūroje yra nedaug žinių apie tai, kaip adaptacija vaikystėje ir ankstyvoje paauglystėje yra susijusi su dalyvavimu sėkmingose draugystėse, o dar svarbiau – apie draugystės nutraukimo priežastis ir pasekmes. Todėl mūsų tyrimu siekiama nustatyti moksleivių, perėjusių iš pradinės į vidurinę mokyklą, individualius draugystės nestabilumo rizikos ir pasekmių skirtumus. Tęstinis 7 bangų tyrimas, kuriame dalyvaus apie 700 vaikų ir dalis jų tėvų, atskleis ne tik tęstinį poveikį, bet ir ankstyvųjų bendraamžių santykių bei emocinio ir elgesio prisitaikymo vaikystėje skerspjūvio ryšius. Ypatingas dėmesys bus skiriamas namų aplinkai ir tėvų vaidmeniui draugystės kokybei ir draugystės nutraukimo rezultatams. Siūlomas tyrimas reikšmingai prisidės prie visuomenės sveikatos ir pagerins daugelio vaikų, kenčiančių nuo santykių su bendraamžiais sunkumų, gyvenimą, nes tėvai, mokytojai ir specialistai galės geriau suprasti, kodėl draugystė nutrūksta ir kas labiausiai nukenčia nuo neigiamų draugystės iširimo padarinių.