Valickas, Gintautas
Teisėjo elgesio, priimto sprendimo teisingumo vertinimų ir asmenybės bruožų sąsajosItem type:Publication, research article[2014][S4][S006][20]; ; Socialinių mokslų studijos : mokslo darbai = Social sciences studies : research papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2014, Nr. 6(1)., p. 177-196Straipsnyje analizuojamos teisėjo elgesio atitikties procedūrinio teisingumo reikalavimams, jo elgesio ir priimto sprendimo suvokto teisingumo, taip pat asmenybės bruožų sąsajos. Siekiant nustatyti minėtas sąsajas, taip pat teisėjo elgesio atitikimo procedūrinio teisingumo reikalavimams įtaką jo elgesio ir priimto sprendimo teisingumo vertinimams, buvo atliktas kvazieksperimentas. Tyrime dalyvavo 392 asmenys, kurie buvo suskirstyti į tris grupes. Kiekviena tiriamųjų grupė stebėjo vieną iš trijų specialiai parengtų 20 min. trukmės teismo posėdžių inscenizacijų, kurios skyrėsi tik teisėjo elgesio atitikimu procedūrinio teisingumo reikalavimams. Po to buvo vertinamas tiriamųjų suvoktas teisėjo elgesio ir jo priimto sprendimo teisingumas, taip pat jų asmenybės bruožai (taikėme Neo Pi-R klausimyną). Gauti rezultatai parodė, kad teisėjo elgesio atitikimas procedūrinio teisingumo reikalavimams daro skirtingą įtaką jo elgesio ir priimto sprendimo teisingumo vertinimams, o asmenybės bruožų, suvokto teisėjo elgesio bei jo sprendimo teisingumo vertinimų sąsajos pasireiškia tik kai kuriais atvejais.
32 7 Psichologiniai teisėjo priimamų sprendimų subjektyvumo veiksniaiItem type:Publication, [Psychological factors of subjectivity in judge’s decisions]research article[2013][S4][S001,S006][18]; ; Barysė, DovilėJurisprudencija : mokslo darbai = Jurisprudence : research papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2013, Nr. 20(4)., p. 1492-1509Straipsnyje apibendrinami psichologiniai intuityvaus problemų sprendimo teisėjo darbe tyrimai ir tuo pagrindu aptariamas jų poveikis teisėjo sprendimams pagrindinėse teisminio nagrinėjimo stadijose: teisminio tyrimo, teisminių diskusijų ir galutinio sprendimo priėmimo metu. Apibendrinant atitinkamų tyrimų rezultatus, parodomas įvairių intuityvių sprendimo priėmimo būdų poveikis teisėjo sprendimams kiekvienoje stadijoje. Aptariamos šių intuityvių sprendimo būdų įsisąmoninimo ir kontrolės perspektyvos. Parodoma, kad siekiant šio tikslo nepakanka vien tik informuoti teisėją ir skatinti jį priešintis neigiamam tokių reiškinių poveikiui, bet reikia specialaus psichologinio parengimo. Šiame kontekste parodoma, kad tikslinga ieškoti metodų padėti teisėjams objektyviau priimti sprendimus.
48 20 Terapinė jurisprudencija: naujas požiūris į nusikaltimo aukąItem type:Publication, [Therapeutic jurisprudence: a new approach to crime victims]research article[2012][S4][S006,S001][19]; ;Čunichina, KsenijaSocialinių mokslų studijos. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2012, nr. 4(4)., p. 1645-1663Straipsnyje analizuojamas psichologijos žinių taikymas sprendžiant vieną skaudžiausių teisės problemų – psichotraumuojančio poveikio asmenims, susidūrusiems su teisės sistema, mažinimą. Asmens dalyvavimo teisės procesuose specifika yra susijusi su dviem pamatinėmis teisės savybėmis – neišvengiamu psichologiniu poveikiu ir „anti-psichologiškumu“. Pirmoji savybė atspindi sprendimų justicijos sistemoje svarbą, orientacijos teisinėje terpėje sudėtingumą, o antroji – tradicinį teisės sistemos ir jos atstovų abejingumą asmens psichologinėms problemoms. Terapinė jurisprudencija (toliau − TJ) – tai tikras proveržis sprendžiant šias ilgą laiką egzistavusias problemas. Šio straipsnio tikslas – pristatyti svarbiausias TJ idėjas ir jų taikymo sritis, pagrindinį dėmesį skiriant nusikaltimų aukoms, kurios dėl savo padėties gali labiausiai nukentėti nuo psichotraumuojančio teisės sistemos poveikio. Straipsnyje pristatoma terapinės jurisprudencijos samprata ir taikymo sritys, išskiriami ir nagrinėjami svarbiausi antrinės žalos šaltiniai, su kuriais gali susidurti nusikaltimo aukos, ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu sąveikaudamos su teisėsaugos pareigūnais. Remiantis TJ principais akcentuojama, kad būtina spręsti ne tik teisines, bet ir psichologines nusikaltimo aukų problemas, taip pat mokyti teisėsaugos pareigūnus atsižvelgti į nusikaltimo aukų psichologinius poreikius.
54 15 Inkaro efekto pasireiškimas skiriant laisvės atėmimo bausmęItem type:Publication, [The manifestation of anchoring effect on imprisonment sentence]research article[2012][S4][S006][22] ;Barysė, Dovilė; International journal of psychology : a biopsychosocial approach = Tarptautinis psichologijos žurnalas : biopsichologinis požiūris. Kaunas : VDU, 2012, Nr. 11., p. 133-154Mokslinė problema. Remiantis atliktais inkaro efekto tyrimų rezultatais tvirtinama, kad teisėjų sprendimai, kokios trukmės laisvės atėmimo bausmę skirti, gali būti priimami šališkai dėl visiems žmonėms būdingų mastymo ypatumų, o ne dėl korupcijos ar piktavališkumo. Tačiau per beveik 4 dešimtmečius trukusius inkaro efekto tyrimus, mažai dėmesio kreipta į inkaro poveikį skiriant laisvės atėmimo bausmę. Kadangi laisvės atėmimo bausmės skyrimas reikšmingas tiek kaltinamajam, tiek kitiems asmenims, tiek visai visuomenei, svarstoma apie inkaro efekto tyrimų pritaikomumą realiems bausmės skyrimo sprendimams. Straipsnio tikslas – pristatyti inkaro efektų tyrimų rezultatus, svarbius skiriant laisvės atėmimo bausmę, atskleisti jų privalumus ir trūkumus bei pasiūlyti naujas tyrimų kryptis. Tyrimo metodu pasirinkta mokslinės literatūros apžvalga ir analizė. Rezultatai. Viena vertus, tyrimai rodo galima kelių inkarų tipų (atsitiktinių ir aplinkos pasiūlytų), teisėjų nuotaikos bei jų turimos patirties įtaka inkaro efektui skiriant laisvės atėmimo bausmę. Kita vertus, išryškeja tyrimų ribotumai: keli inkarai, veikiantys tą patį sprendimą, buvo tirti atskirai; nepaisyta su inkaru pateikiamos informacijos (pvz., advokato baigiamosios kalbos); tyrimams naudota tik standartinė inkaro efekto tyrimo procedūra; netirta, kaip išsamiai analizuojamas pateiktas inkaras bei inkarą pateikiančio asmens įtaka. Išvados. Nurodomos tolesnių tyrimų perspektyvos: ištirti kelių inkarų tipų sąveika, prokuroro ir advokato baigiamųjų kalbų ir ju saveikos poveikį, palyginti standartine ir bazine procedura tiriamų atsitiktinių inkarų efektus, ištirti inkaro detalizavimo bei inkarą pateikiančio asmens socialinio statuso įtaką inkaro efekto pasireiškimui skiriant laisvės atėmimo bausmę.
11 17 Terapinė jurisprudencija ir šiuolaikinės teisės humanizacijos problemaItem type:Publication, [Therapeutic Jurisprudence and the humanisation of the modern justice]research article[2011][S4][S001,S006][17]; Socialinių mokslų studijos : mokslo darbai = Social sciences studies : research papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2011, Nr. 3(3)., p. 997-1013Terapinė jurisprudencija (TJ) – tai tarpdisciplininė mokslo šaka, kurios pagrindinis tikslas yra išaiškinti ir sumažinti teisės bei jos taikymo psichotraumuojantį poveikį teisinių procesų dalyviams. TJ pretenduoja į tai, kad iš esmės pakeistų šiuolaikinės teisės pobūdį – iš teisės, tradiciškai šaltos, formalistinės, negailestingos, abejingos joje dalyvaujančių žmonių išgyvenimams, sukurtų naują – humanišką, „žmogišku veidu“, proceso dalyviais besirūpinančią teisę. Per du egzistavimo dešimtmečius TJ sulaukė didelio dėmesio ir padarė didelį poveikį pažangiausių šalių teisėdarai ir teisės taikymui. Nekelia abejonių, kad jos idėjos netrukus įžengs ir į Lietuvą. Straipsnyje pasiūlyta dviejų TJ taikymo krypčių koncepcija, kuri suskirsto visus TJ taikymo teisėje atvejus į dvi grupes, priklausomai nuo teisės ir TJ tikslų santykio konkrečiu atveju. Pirmajai grupei priskiriami atvejai, kai teisės ir TJ tikslai sutampa, antrajai – kai jie prieštarauja.
49 12 Ankstyvosios neadaptyvaus elgesio ištakos: socialinis kognityvinis požiūrisItem type:Publication, [Early sources of misbehaviour: a social cognitive approach]research article[2003][S5][S006][10]Socialinis darbas. Vilnius : LTU Leidybos centras, 2003, Nr. 1., p. 5-14Straipsnyje, remiantis socialine kognityvine prieraišumo teorija, analizuojami įvairūs vidinių „darbo“ modelių aspektai: 1) samprata ir struktūra (pagrindiniai komponentai ir hierarchijos ypatumai); 2) formavimasis bei funkcionavimas (atvirumas pokyčiams ir stabilumas); 3) aktyvacija ir panaudojimas (aktyvaciją lemiantys veiksniai); 4) funkcijos (daromas poveikis tarpasmeninės sąveikos suvokimui ir atkūrimui, emociniams išgyvenimams, asmenybės planams ir konkrečioms reakcijoms); 5) „darbo“ modelių ypatumai bei neadaptyvaus elgesio pasireiškimas (kaip suformuoti „darbo“ modeliai gali paskatinti agresyvų elgesį). Apibendrinant pabrėžiama, kad socialiniu kognityviniu požiūriu neadaptyvų elgesį galima vertinti kaip nesaugaus prieraišumo vidinių „darbo“ modelių funkcionavimo padarinį.
53 14 Psichologinės ekspertizės funkcijosItem type:Publication, [Functions of forensic psychological expertise]research article[2003][S5][S001,S006][9]; Jurisprudencija : mokslo darbai. Vilnius : Lietuvos teisės universiteto Leidybos centras, 2003, t. 43(35)., p. 26-34Straipsnyje analizuojamos pagrindinės psichologinės ekspertizės funkcijos. Jos suprantamos kaip aukštesnio lygio tikslai, kurių siekiama vykdant konkrečius uždavinius. Išskiriamos trys pagrindinės psichologinės ekspertizės funkcijos: asmens sugebėjimų tyrimas, visapusiškas asmenybės pažinimas, būsimo elgesio numatymas. Straipsnyje pagrindžiamas teiginys, kad svarbiausius...
27 12