Terapinė jurisprudencija ir šiuolaikinės teisės humanizacijos problema
Vilniaus universitetas |
Mykolo Romerio universitetas |
Terapinė jurisprudencija (TJ) – tai tarpdisciplininė mokslo šaka, kurios pagrindinis tikslas yra išaiškinti ir sumažinti teisės bei jos taikymo psichotraumuojantį poveikį teisinių procesų dalyviams. TJ pretenduoja į tai, kad iš esmės pakeistų šiuolaikinės teisės pobūdį – iš teisės, tradiciškai šaltos, formalistinės, negailestingos, abejingos joje dalyvaujančių žmonių išgyvenimams, sukurtų naują – humanišką, „žmogišku veidu“, proceso dalyviais besirūpinančią teisę. Per du egzistavimo dešimtmečius TJ sulaukė didelio dėmesio ir padarė didelį poveikį pažangiausių šalių teisėdarai ir teisės taikymui. Nekelia abejonių, kad jos idėjos netrukus įžengs ir į Lietuvą. Straipsnyje pasiūlyta dviejų TJ taikymo krypčių koncepcija, kuri suskirsto visus TJ taikymo teisėje atvejus į dvi grupes, priklausomai nuo teisės ir TJ tikslų santykio konkrečiu atveju. Pirmajai grupei priskiriami atvejai, kai teisės ir TJ tikslai sutampa, antrajai – kai jie prieštarauja.
The paper proposes the general way of solution of this problem. It is done by specifying different situation in which difficulties are met in agreeing requirements of TJ and demands of the law. The paper presents a new “two direction conception” which aims to classify problems that arise from reconciling the aims of law with the demands of TJ. In a situation when demands of law and TJ coincide the main aim is the most consistent implementation of both. In the situation in when both conflict, the aim is the full assessment of both and the accurate weighting of their comparative importance.