Survila, Arvydas

Magistro baigiamajame darbe analizuojami gyventojų poreikiai nepaprastųjų situacijų metu atsako fazėje bei civilinės saugos sistemos (ekstremaliųjų situacijų valdymo) subjektų veiksmai realizuojant šių poreikių užtikrinimą. Darbe sprendžiama problema ir siekiama išsiaiškinti, kaip Radviliškio rajono savivaldybė kartu su kitais civilinės saugos sistemos (ekstremaliųjų situacijų valdymo) subjektais imasi atsako veiksmų ir tinkamo išteklių paskirstymo gyventojams nepaprastosios situacijos metu. Pirmoje magistro darbo dalyje analizuojama nepaprastųjų situacijų valdymo samprata ir valdymo ciklas. Ypatingas dėmesys yra skiriamas atsako fazei ir jos sampratos suvokimui. Taip pat analizuojami civilinės saugos sistemos subjektų veiksmai atsako fazėje. Pateikiama grėsmių klasifikacija bei jų poveikis visuomenėje. Identifikuojami visuomenės poreikiai atsako fazėje. Antrojoje magistro darbo dalyje analizuojama Radviliškio rajono savivaldybė ir jos veikla nepaprastųjų situacijų valdyme. Analizuojami Radviliškio rajono geografiniai, demografiniai ir socialiniai rodikliai. Išskiriama Radviliškio rajono savivaldybės struktūra ir jos veiklos pasiskirstymas, remiantis Radviliškio rajono savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo planu. Trečiojoje magistro darbo dalyje pateikiamas teorinis tyrimo modelis, suformuluojamas tyrimo tikslas, iškeliami uždaviniai. Įvardijami ir aprašomi tyrimo metodai, pagrindžiamas jų pasirinkimas, aprašomas ir pagrindžiamas tyrimo instrumentas. Aprašomas pasirengimas tyrimui, jo atlikimas, tyrimo objektas, pateikiama tiriamųjų charakteristika ir pagrindžiama tyrimo etika. Ketvirtojoje magistro darbo dalyje analizuojami ir lyginami civilinės saugos sistemos subjektų ekspertų pasisakymai apie 2016 m. spalio mėn. ekstremalią situaciją Radviliškyje. Taip pat analizuojami Radviliškio gyventojų poreikiai ir jų užtikrinimas ekstremaliųjų situacijų metu. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados ir rekomendacijos civilinės saugos sistemos subjektams.

Sveikatos priežiūros paslaugų kokybė bei jos valdymas įvardijamas vienas svarbiausių prioritetų ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje, skiriant tam vis didesnį dėmesį. Atsižvelgiant į jaunimo, kaip išskirtinės visuomenės grupės, psichologinę, socialinę bei ekonominę padėtį, PSO inicijavo diskusijas, jungiančias sveikatos ir jaunimo problematiką. Baigiamojo darbo tema - sveikatos priežiūros paslaugų kokybė jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų koncepcijos kontekste. Tema ypač aktuali dėl Lietuvoje 2015 – 2016 metais dešimtyje savivaldybių diegiamo “Jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų modelio”, todėl šio darbo tikslas - ištirti jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų koncepcijos teorinius ir praktinio įgyvendinimo aspektus. Darbo uždaviniai: (1) ištirti sveikatos priežiūros paslaugų kokybės sampratą bei kokybės vertinimo galimybes; (2) išanalizuoti jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų koncepcijos teorinius ir praktinio įgyvendinimo aspektus; (3) sukurti bendrąjį sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų atitikimo koncepcijai vertinimo modelį; (4) nustatyti vertinimo modelio praktinio taikymo galimybes sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje įstaigoje.