Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Researcher: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20584
Now showing1 - 10 of 15
  • book[2020][K1a][S001][158]; ; ;
    Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2020

    Komercinis arbitražas – tai vienas iš komercinių ginčų sprendimo būdų, alternatyva teisminiam ginčų sprendimui. Šalys turi teisę nuspręsti, ar konkretus ginčas bus nagrinėjamas arbitražo teisme ar valstybės teisme. Lietuvos teisės doktrinoje komercinio arbitražo klausimai nagrinėti Gedimino Domino ir prof. habil. dr. Valentino Mikelėno, prof. habil. dr. Vytauto Nekrošiaus ir dr. Eglės Zemlytės darbuose1. Šio leidinio tikslas yra susisteminti ir apžvelgti Lietuvos Respublikos teismų bei tarptautinių teismų praktiką taikant ir aiškinant arbitražo procesą reglamentuojančius teisės aktus, nacionalinį ir užsienio valstybių teisinį reglamentavimą bei teisės doktriną. Tokiu būdu pateikiama sisteminė arbitražo proceso analizė. Nors šalys komercinį ginčą turi teisę spręsti pasirinktame arbitražo teisme arba ad hoc arbitraže, neretai su arbitražo procesu susiję ginčai pasiekia ir valstybės teismus. Dažniausiai tokie atvejai susiję su teismo pagalba arbitražo procese, prašymų dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio arbitražo teismo sprendimo panaikinimo bei prašymų dėl užsienio valstybėje veikiančio arbitražo teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti nagrinėjimu. Todėl šiame leidinyje daug dėmesio skiriama teismų praktikai, aiškinančiai KAĮ nuostatas. Taip pat analizuojama EŽTT praktika, susijusi su teisės į teisingą teismą užtikrinimu ginčus nagrinėjant arbitražo teismuose. Be to, aptariama UNCITRAL pavyzdinio įstatymo taikymo praktika užsienio ir Lietuvos Respublikos teismuose. Šis leidinys yra sudarytas iš aštuonių dalių: 1) arbitražo principai; 2) teismo pagalba arbitražo procese; 3) arbitražas ir ES teisės taikymas; 4) arbitražas EŽTT praktikoje; 5) arbitruotinumas; 6) arbitražinis susitarimas; 7) arbitražo teismo sprendimo apskundimas ir panaikinimo pagrindai; 8) užsienio arbitražo teismo pripažinimas ir vykdymas. Arbitražo proceso principai yra įtvirtinti KAĮ 8 straipsnyje. Kai kurie šių principų pripažįstami ir EŽTT praktikoje (pavyzdžiui, arbitražo teismo nešališkumas ir nepriklausomumas, proceso teisėtumas). Šių principų visuma užtikrina arbitražo proceso teisėtumą. Arbitražo teismo procesas turi vykti vadovaujantis pagrindiniais ir svarbiausiais proceso principais, o jų pažeidimas gali lemti priimto arbitražo teismo sprendimo panaikinimą. Remiantis formuojama teismų praktika atskleidžiamas šių principų turinys. Taip pat daug dėmesio skiriama arbitražo teismo nepriklausomumo ir nešališkumo problematikai, analizuojama teismų praktika, kurioje suformuoti šių principų taikymo standartai arbitražo procese. Teismo kišimasis (pagalba) į arbitražo procesą yra ribotas ir leidžiamas tik KAĮ nustatytais atvejais. Toks teisinis reglamentavimas atitinka UNCITRAL pavyzdinio įstatymo 5 straipsnį, kuris nustato, kad teismas neturi teisės kištis į arbitražo procesą, nebent tai numato šis įstatymas. KAĮ nustato, kad tik Vilniaus apygardos teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas, priklausomai nuo konkretaus klausimo pobūdžio, turi teisę kištis į arbitražo procesą. Įprastai tokia teismų pagalba yra susijusi su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu ir arbitrų skyrimu.

      236  315
  • book[2020][K1a][S001][368]; ; ;
    Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2020

    Monografijoje apžvelgiama istorinė užsienio teismų sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti raida, šios tarptautinės privatinės teisės sistemos užuomazgos ir pagrindinės idėjos. Užsienio teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo problemos iš esmės siejamos su naujausiais laikais ir valstybės suvereniteto sampratos atsiradimu, kai buvo pripažinta, kad teismo sprendimams nėra būdingas ekstrateritorialumas, t. y. jo sukeliamas teisinis poveikis kitose valstybėse. Tačiau valstybių tarptautiniai santykiai lėmė poreikį „atverti duris“ kitų valstybių teismų sprendimams ir pripažinti jų teisinį poveikį. Tai lėmė pagarbos ir abipusiškumo doktrinų užsienio valstybių teismų sprendimams susiformavimą, kurios vėliau tapo tarptautinio ir vidaus teisinio reguliavimo šioje srityje pagrindu. Monografijoje analizuojami užsienio teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo klausimai civilinėse bylose trijose teisės sistemose: Lietuvos Respublikos teisėje, Europos Sąjungos teisėje ir tarptautinėje teisėje. Taip pateikiama sisteminė šios temos analizė skirtingose teisės sistemose. Taip pat monografijoje nagrinėjama ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika taikant Konvencijos nuostatas užsienio teismų sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti procese. Nors Konvencija nenustato konkrečių reikalavimų šioje srityje, praktikoje neretai kyla problemų dėl teisės į teisingą teismą, teisės į privatų gyvenimą ir nuosavybės teisės apsaugos užsienio teismų sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti procese.

      183  548
  • conference paper[2015][P2a][S001][8];
    Materiały z międzynarodowej konferencji sędziów w Krakowie 15-16 czerwca 2015 roku / pod redakcją Pawła Cyrana. Kraków, 2015. ISBN 9788392986751., p. 121-128
      6
  • conference paper[2015][P2a][S001][8];
    Materiały z międzynarodowej konferencji sędziów w Krakowie 15-16 czerwca 2015 roku / pod redakcją Pawła Cyrana. Kraków, 2015. ISBN 9788392986751., p. 85-92
      5
  • research article[2013][S5][S001][31];
    Viešojo intereso gynimas : subalansuoto požiūrio link : mokslinių straipsnių rinkinys. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2013. ISBN 9786094592645., P. 36-66

    Straipsnyje analizuojama viešojo intereso samprata, atskleidžiami viešojo intereso gynimo civilinio proceso tvarka ypatumai. Taip pat aptariama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika dėl subjektų, kurie turi teisę ginti viešąjį interesą teisme. Be to, nagrinėjami klausimai, susiję su teismo nešališkumu ir teismo pareiga ginti viešąjį interesą bei viešo intereso gynimo ypatumai nagrinėjant civilines bylas, kylančias iš šeimos ir bankroto teisinių santykių.

      36
  • research article[2013][S4][S001][5]; ; ;
    Веснiк БДУ : навуковы часопiс Беларускага дзяржаўнага ўнiверсiтета. Серыя 3. Мiнск : Беларускі дзяржаўны ўніверсітэт, 2013, № 1., p. 79-83
      4
  • book[2012][K1b][S001][792]
    Piličiauskas, Ričardas
    ;
    Jočienė, Danutė
    ;
    José, Rosendo
    ;
    Žalimas, Dainius
    ;
    ; ;
    Jarukaitis, Irmantas
    ;
    Bergmann, Jan
    ;
    Jablonskaitė-Martinaitienė, Inga
    ;
    ; ; ;
    Vinciūnas, Karolis
    ;
    Von Danwitz, Thomas
    ;
    Žalimienė, Skirgailė
    ;
    Mestmäcker, Ernst-Joachim
    ;
    Ravarani, Georges
    ;
    Wattier, Stéphani
    ;
    Hüffer, Rolf
    ;
    ;
    Šileikis, Egidijus
    ;
    ;
    Žvaigždinienė, Indrė
    ;
    ; ; ;
    Sauvé, Jean-Marc
    ;
    Carnwath, Lord
    ;
    Jabloner, Clemens
    ;
    Reimers, Wolfgang
    ;
    Eckertz-Höfer, Marion
    ;
    ; ; ; ;
    Paužaitė-Kulvinskienė, Jurgita
    ;
    ;
    Keturakienė, Airė
    ;
    Danėlienė, Ingrida
    ;
    Butkevičius, Lauras
    ;
    Medelienė, Aistė
    ;
    Vasiliauskas, Vitas
    ;
    Brazdeikis, Aurimas
    ;
    ;
    Vilnius: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2012
      62
  • research article[2010][S5][S001][11];
    Teisė į teisminę gynybą civilinio proceso reformos kontekste : mokslinių straipsnių rinkinys [Elektroninis išteklius] / Mykolo Romerio universitetas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. - 1 elektron. opt. diskas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2010. ISBN 9789955192275., P. 28-38

    2003 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujajam Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksui iš esmės tikėtasi įtvirtinti efektyvią pažeistų subjektinių teisių ir įstatymų saugomų interesų gynimo mechanizmą. Tačiau daugiau kaip septynerių metų teismų praktika išryškino kai kurias teisinio reguliavimo problemas, kurios gali būti pašalintos pakeičiant, papildant ar modernizuojant atskiras civilinio proceso kodekso nuostatas, siekiant teisę į teisminę gynybą padaryti prieinamesnę ir efektyvesnę. Tuo tikslu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 1R-237 sudaryta darbo grupė, kuriai pavesta parengti patobulintą CPK pakeitimų projektą. Šiame straipsnyje autoriai analizuoja proceso pagreitinimo priemones, numatytas CPK projekte. Analogiškų priemonių proceso pagreitinimui paieškos vyksta ir užsienio valstybėse (Austrija, Vokietija, Lenkija ir kt.), kurios savo procesiniuose įstatymuose jau įtvirtino arba ketina įtvirtina preventyvias ir kompensacines priemones proceso trukmės problemos spręsti.

      20
  • Item type:Publication,
    Resolution to impose an administrative fine as executive document
    [Nutarimas skirti baudą kaip vykdomasis dokumentas]
    research article[2010][S4][S001][9];
    Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka (4) : mokslinių straipsnių rinkinys = Security of society and public order : proceedings of scientific articles (4) [Elektroninis išteklius] / Mykolo Romerio universitetas. Viešojo saugumo fakultetas. - 1 elektron. opt. diskas. Kaunas : Mykolo Romerio universitetas, 2010, [Nr.] (4)., p. 276-284

    Administrative penalties forced the recovery process begins with the decision of an administrative penalty of recovery transferred to the bailiff. A requirement for the resolution of administrative penalty as an enforceable title, and the transfer of decision comes into forced recovery procedure the Administrative Violations Code. However, enforcement document, making the conditions for recovery and a forced regime regulated by the Civil Procedure Code (hereafter - CCP). Therefore, more attention is paid to the regulation of CAO set the resolution to impose an administrative fine, as the executive regulation of this document and the relationship with the CCP provisions posed by non-judicial documents issued by the executive, as well as the Code of Civil Procedure Execution rules whose application is causing problems forced the recovery of administrative penalties.

      26  24