Višinskis, Vigintas

Disertacijoje tiriamos restruktūrizavimo proceso veiksmingumo užtikrinimo problemos Lietuvos nemokumo teisės sistemoje. Tyrime veiksmingas restruktūrizavimas suprantamas kaip priemonių visuma, nukreipta į įmonės finansinio gyvybingumo atkūrimą (išsaugojimą), derinant kreditorių ekonominius interesus ir socialinį interesą išsaugoti veikiantį ūkio subjektą. Darbe analizuojama restruktūrizavimo samprata, jo santykis su bankroto procesu, prevencinio restruktūrizavimo vieta nemokumo teisėje, taip pat teismo, kreditorių ir akcininkų teisinės padėties reikšmė restruktūrizavimo tikslui pasiekti. Atskleidžiama, kad Lietuvoje galiojantis reguliavimas neužtikrina pakankamai ankstyvo, lankstaus ir konfidencialaus mokumo problemų sprendimo, o ikiteisminė restruktūrizavimo inicijavimo tvarka, kuri šiuo metu laikoma privaloma ir reguliuojama imperatyviomis teisės normomis, gali tapti reikšminga kliūtimi, siekiant pasinaudoti įstatymo suteikiamomis apsaugomis, reikalingomis finansiniams sunkumams įveikti. Disertacijoje pagrindžiama, kad restruktūrizavimo procese taikomos priemonės turi būti diferencijuojamos pagal bendrovės finansinę būklę: mokioms, bet finansinių sunkumų patiriančioms įmonėms būtina sudaryti sąlygas naudotis prevencinėmis restruktūrizavimo sistemomis, o nemokių įmonių restruktūrizavimas turi būti vykdomas užtikrinant teisminę kontrolę, restruktūrizavimo bylas nagrinėjant ypatingosios teisenos tvarka. Tiek kreditorių, tiek akcininkų teisinė padėtis restruktūrizavimo procese skiriasi, priklausomai nuo to, kokiai – mokiai ar nemokiai įmonei – restruktūrizavimo procesas inicijuojamas. Disertacijoje pateikiami siūlymai, kuriais siekiama didinti restruktūrizavimo proceso aiškumą, nuoseklumą ir praktinį veiksmingumą.

Baigiamajame darbe kristalizuoti pagrindinius SLAPP požymiai, kurie svarbūs norint atskirti pažeistų teisių gynimo ir piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis institutus. Tyrimo tikslas yra ištirti strateginių ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo (SLAPP) reiškinį. Darbe keliama problema, ar LR CPK 951 str. pakankamai užtikrina apsaugą nuo SLAPP ieškinių, nepažeidžiant konstitucinės žmogaus teisės kreiptis į teismą? Daroma išvada, jog SLAPP ieškiniai nėra skirti realiam pažeistų teisių gynimui, o priešingai - naudojami kaip priemonė daryti spaudimą žiniasklaidai, aktyvistams ar kitiems viešojo intereso dalyviams. Toks SLAPP ieškinių pobūdis iškraipo civilinio proceso paskirtį ir prieštarauja jo tikslui - sąžiningai ir efektyviai spręsti teisinius ginčus. Nors Lietuvos teisėje jau yra įtvirtintos specialios kovos su SLAPP ieškiniais normos, praktinis jų taikymas nėra pakankamai aiškus ir nuoseklus - egzistuoja neapibrėžtumas, vieningos teismų praktikos stoka ir sunkumai ankstyvoje stadijoje identifikuoti SLAPP bylas.

Viešosios tvarkos, kaip teismo sprendimo nepripažinimo pagrindo pagal reglamentą „Briuselis Ia“ taikymas yra vienas iš komplikuočiausių ir sudėtingiausių. Tai lemia ne tik viešosios tvarkos išlygos abstraktumas ir neapibrėžtumas, bet ir vis dar Europos Sąjungoje egzistuojantys teisiniai skirtumai tarp valstybių narių teisės sistemų. Nuo pat Briuselio konvencijos priėmimo viešosios tvarkos išlyga sulaukė daugybės kritikų ir siūlymų jos atsisakyti ar susieti ją tik su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsniu. Taip reglamentuose „Briuselis I“ ir „Briuselis Ia“ įtvirtinant tik procesinį viešosios tvarkos išlygos aspektą. Nors šie siūlymai nesulaukė palaikymo, disertacijoje atliktas tyrimas parodė, kad valstybių narių teismų sprendimų nepripažinimo klausimas viešosios tvarkos kontekste dažniausiai keliamas dėl procesinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimų. Taip pat disertacijoje atliktas tyrimas atskleidžia, kad ne bet kokie teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimai gali būti pagrindu nepripažinti kitoje valstybėje narėje priimtą teismo sprendimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Taip pat reglamente „Briuselis Ia“ nustatytais nepripažinimo pagrindais suteikiama ne pakankama apsauga susitarimams dėl išimtinės jurisdikcijos, kadangi tokių susitarimų nepaisymas nėra pagrindu nepripažinti kitoje valstybėje narėje priimto teismo sprendimo. Tokia situacija sudaro galimybes asmenims ieškoti palankiausios jurisdikcijos ir nėra suderinama su siekiu užkardyti taktinio bylinėjimosi galimybes.

Magistro baigiamajame darbe analizuojamas priverstinis turto realizavimas kaip tam tikras procesas, susidedantis iš būtinų, vienas nuo kito neatsiejamų etapų (turto nustatymo, areštavimo, įkainojimo ir pardavimo įstatyme numatytais būdais). Darbo tyrimo tikslas yra analizuojant kiekvieną turto realizavimo etapą pateikti turto realizavimo kaip svarbiausios vykdymo proceso stadijos reikšmę, teisinio reglamentavimo ypatumus bei praktinius probleminius aspektus, kylančius taikant šiuo metu galiojančias teisės normas. Darbe atskleidžiama vykdymo proceso teisinė prigimtis, pateikiama realizuotino turto samprata bei jo nustatymui taikomos taisyklės, išskiriamos turto areštavimo, įkainojimo ir pardavimo metu kylančios praktinės problemos bei pateikiami galimi jų sprendimo variantai, apžvelgiama pagrindinių turto realizavimo būdų (varžytynių, turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui, perdavimo išieškotojui ar pardavimo per prekybos įmones) specifika.

The system of coercive execution of court decisions is an important link in the protection of rights of citizens and organizations...

The system of coercive execution of court decisions is an important link in the protection of rights of citizens and organizations...