Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Researcher: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20135
Now showing1 - 10 of 40
  • Item type:Publication,
    Konstitucinio solidarumo principo reikšmė užtikrinant žmogaus teisių apsaugą
    [The Importance of the Principle of Constitutional Solidarity in Ensuring the Protection of Human Rights.]
    research article[2026][S5][S001][20]
    Constitutiones et libertates: žmogaus teisės XXI amžiuje = Constitutiones et libertates: human rights in the twenty-first century : Liber Amicorum in Honorem professorae Toma Birmontienė : recenzuotų mokslinių straipsnių rinkinys, 2026, p. 296-315

    Straipsnyje atskleidžiama daugiasluoksnio ir daugiaprasmio konstitucinio solidarumo principo raida, jo taikymo subtilybės. Remiantis moksline doktrina, konstitucinėmis nuostatomis, konstitucinės justicijos institucijų ir EŽTT jurisprudencija, solidarumo principo taikymas analizuojamas skirtingose valstybės ir visuomenės gyvenimo srityse: pirmiausia, siejant su socialinės gerovės, t. y. socialinių teisių plačiąja prasme, nuostatomis ir jų įgyvendinimu; antra, siejant su visuomenės solidarumo reikalaujančiais pokyčiais dėl nepaprastosios padėties, ekstremalios situacijos, stichinės nelaimės, galimais žmogaus teisių ribojimais, siekiant apsaugoti konstitucines vertybes kaip nacionalinis saugumas, visuomenės sveikata; trečia, solidarumas siejamas su atsakomybe, įsipareigojimu savai valstybei, visuomenei, interpretuojamas kaip savo valstybei lojalaus piliečio konstitucinių pareigų atlikti karinę tarnybą, mokėti mokesčius, prisidėti prie valstybės gyvenimo kokybės vykdymas. Straipsnyje akcentuojamas konstitucinės justicijos institucijų vaidmuo vertinant valstybės valdžios institucijų veiksmų ir sprendimų būtinumą, teisėtumą, proporcingumą, nustatant konstitucinių vertybių pusiausvyrą, ypač tarp viešojo intereso ir žmogaus teisių užtikrinimo.

      6  16
  • book[2025][K1a][S001][428]
    Limantė, Agnė
    ;
    Vaičiūnienė, Rūta
    ;
    Pūraitė-Andrikienė, Dovilė
    ;
    Pogorelčnik Vogrinc, Neža
    ;
    Žuber, Bruna
    ;
    Đerđa, Dario
    ;
    Mačernytė Panomariovienė, Ingrida
    ;
    Wrocławska, Tatjana
    ;
    Ambrazevičiūtė, Kristina
    ;
    Dupate, Kristīne
    ;
    Erikson, Merle
    ;
    Kavoliūnaitė-Ragauskienė, Eglė
    ;
    Pocienė, Aušra
    ;
    Kalpokas, Vaidas
    ;
    Aleknevičienė, Jolanta
    ;
    Sakalauskas, Gintautas
    ;
    Buzaitytė Kašalynienė, Jolita
    ;
    Švedaitė-Sakalauskė, Birutė
    ;
    Girdauskas, Mindaugas
    ;
    Pranka, Darius
    ;
    Mirosavljević, Anja
    ;
    Lankauskas, Mindaugas
    ;
    Omeljaniuk, Justyna
    ;
    Nikartas, Simonas
    ;
    Durnescu, Ioan
    ;
    Uscila, Rokas
    ;
    Mieńkowska-Norkiene, Renata
    ;
    Milkaitė, Ingrida
    ;
    Mačėnaitė, Milda
    ;
    Lendvai, Gergely Ferenc
    ;
    Beliūnienė, Lina
    ;
    Roszewska, Katarzyna
    ;
    ;
    Kuzborska-Pacha, Elżbieta
    ;
    ;
    Wysocka-Bar, Anna
    Cham : Springer, 2025
      25
  • Item type:Publication,
    Kai kurie pilietybės instituto reglamentavimo aspektai
    [Some Aspects of Regulation of Citizenship.]
    research article[2025][S5][S001][15]
    Lietuvos teisė 2025 : esminiai pokyčiai, p. 71-85

    Straipsnyje atskleidžiama konstitucinės pilietybės instituto doktrinos raida. Nagrinėjamas valstybės siekis apsaugoti ypatingą solidarumo ir lojalumo ryšį tarp valstybės ir piliečių, teisių ir pareigų abipusiškumą, kurie yra pilietybės santykių pagrindas, nepaisant to, kiek asmuo turi pilietybių. Daugybinės pilietybės atveju asmuo saistomas įsipareigojimų ne vienai valstybei, kurių interesai gali nesutapti, todėl straipsnyje analizuojami ne tik Lietuvos įstatymų leidėjo, bet ir kitų valstybių pilietybės reglamentavimo iššūkiai. Nors pilietybės institutas yra valstybės diskrecijos klausimas, Europos Sąjungos (toliau – ES) erdvė grindžiama pasitikėjimo tarp valstybių principu, todėl vienos valstybės priimti sprendimai dėl pilietybės suteikimo arba netekimo gali turėti pasekmių ne tik pačiam asmeniui, bet ir kitai ES valstybei narei. Straipsnyje nagrinėjamas ES Teisingumo Teismo sprendimas byloje Komisija prieš Maltą (2025 m. balandžio 29 d.), kuriame pažymėta, jog pilietybės suteikimas už finansines investicijas nesuderinamas su teisės principais ir pilietybės sąvoka. Straipsnyje taip pat analizuojamas 2025 metų pabaigoje priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl pilietybės, įgytos išimties tvarka už nuopelnus valstybei, netekimo asmenims, savo veiksmais reiškiantiems palaikymą valstybei, keliančiai grėsmę Lietuvos Respublikos ir (ar) kitų ES valstybių narių ir (ar) jų sąjungininkų saugumo interesams, kuriuo pripažinta, jog įstatymo nuostata neprieštarauja Konstitucijai, t. y. teisinės valstybės principui. Asmens reiškiamas viešas kitos valstybės, keliančios grėsmę, palaikymas vertintinas kaip galintis kenkti esminiams valstybės saugumo interesams, o ypač pamatinėms konstitucinėms vertybėms: demokratinei konstitucinei santvarkai, taikai, taip pat tarptautiniams įsipareigojimams.

      16  19
  • book part[2025][Y4][S001][109]; ; ; ;
    Lyginamoji konstitucinė teisė : antras papildytas leidimas : vadovėlis, 2025, p. 281-389
      17
  • research article[2025][S1b][S001][14]
    Šulmane, Dace
    ;
    International comparative jurisprudence., 2025, p. 47-60

    This article analyses the genesis and apparent contradiction between different human rights, specifically, the right to education and national minority rights, through the lens of the best interests of the child. The innovative concept of the protection of the best interests of the child allows for a different approach and a fair balance to be struck between values such as the equality of the individual in society and the need to preserve national identity on one hand and, on the other hand, the extent to which the quality of the right to education affects the balance between these values. The article’s objective is to examine the thesis that the legal framework of the right to education does not include a child’s integral right to basic education in their native language if it is not the official state language. The rights to education in one’s native language in Latvia and Lithuania are not identical concepts, emphasising the role of children’s education in building civic society and ensuring democratic processes. In this article, we distinguish and identify the ‘traditional’ or ‘autochthonous’ national minorities and their rights and legal expectations, at the same time illustrating the legally nuanced collisions regarding the correct use of the term ‘national minority’ and its applicability to a state’s obligations to protect the rights of national minorities.

      15  17
  • research article[2024][S5][S001][19]
    Lietuvos baudžiamosios justicijos teisė: patirtis ir ateitis; Liber amicorum profesoriui Gintarui Švedui : recenzuotų mokslinių straipsnių rinkinys., 2024, p. 291-309

    Vienas iš prioritetinių valstybės uždavinių – užtikrinti kiekvieno žmogaus ir visos visuomenės apsaugą nuo nusikaltimų, nes, pasak Konstitucinio Teismo, nusikaltimai ne tik pažeidžia asmens teises ir laisves, kitas Konstitucijos saugomas ir ginamas vertybes, bet ir daro neigiamą poveikį gyvenimo sąlygoms, žmonių gyvenimo lygiui, jais kėsinamasi į valstybės ir visuomenės gyvenimo pagrindus. Jei valstybė nesiimtų deramų veiksmų užkirsti kelią nusikaltimams, būtų griaunamas pasitikėjimas valstybės valdžia, įstatymais, didėtų nepagarba teisinei tvarkai, įvairiems socialiniams institutams. Valstybės nustatytos ir taikomos priemonės turi būti veiksmingos. Demokratinėje teisinėje valstybėje įstatymų leidėjas turi teisę ir kartu pareigą įstatymais uždrausti veikas, kuriomis daroma esminė žala asmenų, visuomenės ar valstybės interesams, arba keliama grėsmė, kad tokia žala atsiras (Konstitucinis Teismas, 2004 m. nutarimas).

      34
  • Item type:Publication,
    Tautinių mažumų teisinio reguliavimo pokyčiai
    [Developments in the Legal Regulation of National Minorities.]
    research article[2024][S5][S001][14]
    Lietuvos teisė 2024: esminiai pokyčiai., p. 41-54

    2024 m. priimtas Tautinių mažumų įstatymas yra prasmingas ne tik tautinėms mažumoms, bet ir visai visuomenei, pabrėžiant kiekvieno piliečio svarbą, atliepiant teisėtus lūkesčius, vengiant teisinio netikrumo. Įstatymų leidėjas įtvirtino pagrindines sąvokas (tautinės tapatybės, tautinės mažumos, istorinės tautinės mažumos), perkėlė Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatas, naująjį įstatymą derino su visų kitų teisės aktų nuostatomis. Straipsnyje analizuojamas naujasis teisinis reguliavimas, nurodomos ydos ir pateikiamos tam tikros rekomendacijos. Akcentuojama, kad teismų galimybė užpildyti teisės spragas neatleidžia įstatymų leidėjo nuo pareigos per protingą laiką, paisant Konstitucijos, įstatymu nustatyti deramą atitinkamų santykių teisinį reguliavimą.

      19  23
  • Item type:Publication,
    Savivaldybių mokykloms nustatytų kriterijų konstitucinė patikra
    [Constitutional Review of the Criteria for Municipal Schools.]
    research article[2023][S4][S001][11]
    Lietuvos teisė 2023: esminiai pokyčiai., p. 104-114

    Konstituciniam Teismui pripažinus, kad Vyriausybės nutarimais nustatyti bendrieji ir specialieji kriterijai savivaldybių mokykloms bei Švietimo įstatymo nuostatos, suteikian- čios Vyriausybei teisę nustatyti šiuos kriterijus, prieštarauja Konstitucijai, straipsnyje analizuojamos valstybės valdžių galios ir jų santykis, taip pat mokyklų tinklo pertvarkos poreikis ir teisminiai ginčai. Mokyklų tinklo pertvarka yra būtina, tačiau svarbu išsiaiškinti, kaip derėtų užtikrinti, kad ji nebūtų savitikslė ir iš tikrųjų atitiktų geriausius mokinio interesus, kaip rasti tinkamiausią būdą panaudoti turimus finansinius ir žmogiškuosius išteklius, gerinti švietimo kokybę, sudaryti sąlygas veiksmingai ugdyti įvairių gebėjimų ir poreikių turinčius vaikus.

      31  30
  • Item type:Publication,
    Vaiko teisių apsaugos institucijų sistema: raida, vaidmuo ir svarba
    [The system of child’s rights protection institutions: its development, role, and importance]
    research article[2022][S5][S001][28]
    Administracinės teisės novelos. Liber Amicorum Algimantui Urmonui : [straipsnių rinkinys]. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2022. ISBN 9786094880292., p. 208-235

    . Straipsnyje analizuojama vykdomosios valdžios ir savivaldybių lygmenyje veikiančių institucijų, užtikrinančių vaiko teisių apsaugą, sistemos formavimasis, raida ir įgaliojimai, taip pat neatsietai nuo socialinio konteksto, pokyčių visuomenėje ir valstybėje vertinamos ir per tris dešimtmečius įvykusios šios sistemos reformos. Straipsnyje teisės doktrinos, tarptautinių dokumentų ir mokslinių darbų analize pagrindžiama, kodėl tik unifikuota ir centralizuota, vykdomajai valdžiai pavaldi, visas vaiko teisių užtikrinimo funkcijas vienijanti ir vieningus standartus koordinuotai taikanti vaiko teisių apsaugos institucija gali užtikrinti sėkmingą vaiko teisių įgyvendinimą ir tarptautinių įsipareigojimų vykdymą. Straipsnyje nurodoma, kad tik kokybiškai veikiančios institucijos, gebančios tarpusavyje bendradarbiauti, veikdamos savo įgaliojimų ribose tiek priimdamos sprendimus, tiek veikloje teikiančios prioritetą vaiko teisėms ir geriausiems vaiko interesams, gali padėti vaikams ir jų tėvams įgyvendinti teises ir pareigas vaikams. Tačiau šių institucijų stiprinimas, dėmesys jų veiklai jokiu būdu nesusiaurina ir nepaneigia tėvų teisių ar atsakomybės savo vaikams, bet priešingai, akcentuoja valstybės pareigą padėti tėvams įgyvendinti jų teises ir pareigas savo vaikams.

      446  192
  • Item type:Publication,
    Konstitucijos teorijos pagrindai
    book part[2022][Y4][S001][70]; ; ; ;
    Lietuvos konstitucinė teisė : vadovėlis. Trečioji laida. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2022, 1 skyrius. ISBN 9786094880360., p. 13-82
      57  121