Rynkun, Ana

Pastaraisiais metais daug kalbama apie valstybės tarnybos institutą. Dažnai akcentuojama, kad sparti technologijų plėtra, didėjantis piliečių ir verslo poreikis gauti modernias ir prieinamas viešąsias paslaugas, būtinybė profesionaliai spręsti vis sudėtingesnius iššūkius ir krizines situacijas, inertiškas viešojo sektoriaus veikimas verčia iš esmės apsvarstyti ir pertvarkyti viešojo sektoriaus ekosistemą – paslaugas, institucijas, procesus ir žmones1. Šios diskusijos lėmė būtinumą keisti teisinį reguliavimą ir palaipsniui inicijuoti valstybės tarnybos instituto teisinę reformą. Pažymėtina, kad bandymų atlikti valstybės tarnybos reformą buvo daug, pavyzdžiui, vien Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas2 keistas 135 kartus. Šaržuojant esamą situaciją pabrėžtina tai, kad visai neseniai Lietuvos Respublikos Seime, 2021 m. gruodžio 23 d., buvo priimtas Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymas3, bet jį siūloma reformuoti vėl. Toks itin dažnas tų pačių teisės aktų keitimas lemia teisinio reguliavimo chaotiškumą. Atliepiant pastarųjų metų iššūkius 2022 metais įvyko valstybės tarnybos instituto reformos pradžia: Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektas4. Projektu siūloma Valstybės tarnybos įstatymą išdėstyti nauja redakcija, pakeičiant daugelį valstybės tarnybos santykių teisinio reguliavimo aspektų. Šiuo dokumentu siekiama sukurti lankstesnę ir labiau į rezultatą orientuotą valstybės tarnybą, joje suburti atskirą vadovų korpusą ir stiprinti jo kompetencijas, pertvarkyti biudžetinių įstaigų valdymą pagal naują valdysenos modelį ir kt. Pritartina tam, kad valstybės tarybos institutas turi būti tobulintinas, tačiau reformos sėkmė visada priklauso nuo priimtų teisės aktų kokybiškumo ir tinkamo jų įgyvendinimo. Todėl šiame straipsnyje iš esmės analizuojamas aktualiausias Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo projektas ir jo galima įtaka valstybės tarnybos instituto teisinei reformai.