Klimas, Evaldas
The implementation of the sustainable development principle in zoning and planning regulations: The Lithuanian caseItem type:Publication, book part[2023][Y1][S001][13]Law and sustainability: Perspectives for Lithuania and Beyond / editors: Alessio Bartolacelli, Dovilė Sagatienė ; Mykolas Romeris University., 2023, p. 367-379.14 17Scopus© Citations 1 Statybos teisės kodifikavimas: projektavimo ir statybos proceso dalyvių atsakomybėItem type:Publication, [The codification of construction law: the allocation of liability between participants of the design and construction process.]research article[2023][S5][S001][17]; Balsytė, GuodaVilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2023Straipsnyje nagrinėjamos galimybės paskatinti Europos Sąjungos senose valstybėse narėse taikomo atsakomybės paskirstymo modelio įdiegimą Lietuvos teisinėje sistemoje, konkrečiai – perskirstant projektavimo ir statybos proceso dalyvių veikimo lauką ir atsakomybę. Pastaruoju metu vis dažniau diskutuojama, kad galiojanti teisinė sistema neužtikrina veiksmingo projektavimo ir statybos proceso dalyvių atsakomybės paskirstymo. Taip pat proceso dalyviai nėra skatinami įgyvendinti savo pareigas vadovaujantis aukščiausiais kokybės ir profesionalumo standartais. Akcentuojama, kad kitose veiklos srityse, kuriose veikia savivaldos subjektai, teisinis reguliavimas yra aiškus, taip motyvuojant juos veikti griežtai laikantis norminio reguliavimo, kuris neatliepia itin sparčiai besikeičiančių visuomeninių santykių, technologinio proceso. Todėl dabartinis norminis reguliavimas yra užkoduotas nuolat keistis. Taip pat natūraliai akcentuojama, kad savivalda negali efektyviai funkcionuoti, jei nebus iš naujo įvertinta jos veikimo apimtis, perskirstyta atsakomybės našta tarp viešojo administravimo subjektų ir privačių subjektų. Šiame straipsnyje išskiriami du pagrindiniai Europoje taikomi projektavimo ir statybos proceso dalyvių veikimo ir atsakomybės paskirstymo modeliai: Europos Sąjungos naujose valstybėse narėse ir Europos Sąjungos senose valstybėse narėse. Daroma išvada, kad asmeninės atsakomybės prisiėmimas skatina atsakingesnį požiūrį į teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Esminis šiame straipsnyje keliamas klausimas – ar viešojo administravimo subjektų veikimo lauko sumažinimas atsisakant visuotinės kontrolės, ir atsakomybės perkėlimas privatiems rinkos dalyviams yra tinkama skatinamoji priemonė laikytis norminių reikalavimų. Siekiant atsakyti į pateiktą klausimą straipsnyje analizuojama aktuali teismų praktika, atskleidžianti pernelyg didelę viešojo administravimo subjektams tenkan- čią naštą už privačių subjektų veiksmus, implikuojant poreikį atsisakyti Europos Sąjungos naujosioms valstybėms narėms būdingo reliktinio reguliavimo, kuriuo siekiama visuotinės kontrolės, ir perkelti didesnę atsakomybės dalį projektavimo ir statybos proceso privatiems subjektams. Straipsnis parengtas remiantis tarptautinėje mokslinėje-praktinėje konferencijoje išsakytomis teisės mokslininkų ir praktikų nuomonėmis.
22 26 Czy przepisy dotyczące sektora budowlanego powinny zostać skodyfikowane? Sytuacja na LitwieItem type:Publication, [Should regulations governing the construction sector be codified? The situation in Lithuania]research article[2022][S5][S001][10]; Balsytė, GuodaCo do zasady. Studia i analizy prawne. Warszawa : WIW Services, 2022, vol. 1., p. 7-16Artykuł omawia zalety kodyfikacji stosunków prawnych w sektorze budowlanym. Przedstawia przygotowany na Litwie oficjalny projekt koncepcji Kodeksu budowlanego. Wskazuje główne cele Kodeksu budowlanego, sformułowane na podstawie doświadczeń innych krajów Unii Europejskiej dotyczących kodyfikacji prawa budowlanego.
19 Statybą reglamentuojančių teisės aktų kodifikavimas: krypties pasirinkimasItem type:Publication, [Codification of construction legislation: choice of direction]research article[2022][S4][S001][18]; Balsytė, GuodaJurisprudencija. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2022, vol. 29, Nr. 2., p. 265-282Straipsnyje nagrinėjamas poreikis kodifikuoti statybą reglamentuojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus. Pastebima, kad šiuo metu galiojantys teisės aktai neužtikrina statybos proceso stabilumo ir efektyvumo. Statybos procesui keliami pertekliniai procedūriniai ir biurokratiniai reikalavimai, susiduriama su skirtingo lygmens teisės aktų normų tarpusavio prieštaravimu. Todėl rinkoje vis dažniau keliamas teisės aktų reformos klausimas. Lietuvos teisinėje literatūroje statybos teisė iki šiol nėra plačiai nagrinėta moksliniu aspektu. Todėl egzistuoja poreikis išanalizuoti statybos teisinį reglamentavimą ir apžvelgti reformos poreikį remiantis gerąja užsienio šalių praktika. Šiame straipsnyje aptariami esminiai principai ir vertybės, kurie turi būti užtikrinti statybos teisinių santykių reglamentavimu. Vertinama, kaip šiuo metu galiojantys teisės aktai užtikrina šių principų įgyvendinimą. Straipsnyje pateikiami kodifikavimui keliami uždaviniai, kurių įgyvendinimas padėtų teisinį reguliavimą padaryti vientisesnį ir aiškesnį, operatyviau reaguoti į vykstančius pokyčius ir mažinti finansines, žmogiškųjų išteklių ir laiko sąnaudas. Taip pat išskiriami ir analizuojami dažniausiai pasitaikantys statybos teisinio reguliavimo iššūkiai skirtinguose Europos Sąjungos regionuose. Apibendrinus pagrindinius teisiniam reglamentavimui keliamus tikslus, pateikiamos trys kodifikavimo alternatyvos, numatančios skirtingą kodekso apimtį ir struktūrą. Straipsnyje pateikiama analizė atlikta įvertinus šiuo metu galiojančios teisinės sistemos veikimo ypatumus ir išnagrinėjus gerąją užsienio šalių praktiką. Straipsnis parengtas remiantis mokslinių-praktinių konferencijų (tarptautinės ir nacionalinės) metu išsakytomis teisės mokslininkų ir praktikų pozicijomis.
19 11 Kaip daiktinės teisės virsta pareigomis – teritorijų planavimo ir statybos teisinio reguliavimo raidos aspektuItem type:Publication, research article[2020][S5][S001][25]Daiktinė teisė: Ar privatinės teisės pamatai atlaikys XXI a. iššūkius? : mokslinių straipsnių ir konferencijos pranešimų medžiaga. Vilnius : Žuvėdra, 2020. ISBN 9786098219449., p. 72-96Straipsnyje analizuojamos teritorijų planavimo ir statybos teisės srities tendencijos per ko gero svarbiausią daiktinės teisės instituto – nuosavybės teisės apsaugos – aspektą. Atlikta analizė atskleidžia bauginančias tendencijas – norminis reguliavimas tampa vis labiau neapibrėžtas, tuo pačiu gausėja kazuistinės teisėkūros, stiprėja viešosios teisės kišimasis į privatinius teisinius santykius, didėja teisėjų kaip teisės kūrėjų vaidmuo, o asmens teisių realizavimas tampa priklausomas nuo ilgėjančio pareigų sąrašo įgyvendinimo. Visa tai verčia iš naujo įvertinti, ar nuosavybės turėjimas ir atitinkamos daiktinės teisės netampa labiau pareigomis, nei teisėmis, teritorijų planavimo ir statybos teisinio reguliavimo plotmėje.
35 Sustainable development and urban planning regulations in the context of climate change management measuresItem type:Publication, research article[2020][S1][S001][14]Entrepreneurship and sustainability issues. Vilnius : Entrepreneurship and Sustainability Center, 2020, vol. 8, no. 1., p. 24-37The purpose of this paper is to evaluate recent and upcoming changes in urban planning legislation in the Republic of Lithuania, which acknowledge the necessity of introducing climate change management tools. Sustainable development is a core principle of the Spatial Planning Law of the Republic of Lithuania since 2014. Special attention to the management of climate change is given at the national and municipal levels, and recent legislative initiatives are proof of this. Methodology – this analysis is based on evaluating the main applicable documents and introduced amendments. The theoretical publications, statistical data, and judicial practice are also observed while interpreting the given normative rules. This paper specifically analyses the legal requirements enshrined in Lithuanian law that are intended to foster sustainable development. New amendments to manage climate change are also analysed. In addition, the solutions of the Vilnius Master Plan are presented, as they introduced the principle of sustainable development before it became a national rule, as well as climate change management measures. Findings – the analysis reveals that national regulation only sets out the principles for spatial planners, and it is left to local governments to make final decisions on what exact measures may be introduced for the purpose of ensuring sustainable development and climate change management via spatial planning. This is a cause for concern and should lead to renewed calls for a coherent and ambitious approach to introduce the specific measures at the national level – at least in the by – laws to ensure consistent and unified application. Despite the vague wording employed by the regulations, the Vilnius Master Plan actively encourages the introduction of measures which could help in ensuring sustainable development and climate change management via spatial planning. Originality/value – this article is the first to analyse the newly adopted principle of sustainable development in the light of climate change management via spatial planning regulations in the Republic of Lithuania. In addition, the present analysis contributes to worldwide studies on sustainable development and climate change measures by filling a gap from Lithuania’s side, showing recent regulatory changes as a good practice to other jurisdictions.
72 12Scopus© Citations 10 Valstybinės žemės nuomos sutartys: teisinio reguliavimo esmė ir praktinės problemosItem type:Publication, [State land lease contracts: the essence of legal regulation and practical problems]research article[2020][S4][S001][20]; Jurisprudencija : mokslo darbai = Jurisprudence : research papers. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2020, t. 27, Nr. 1., p. 75-942019 m. spalio 18 d. Lietuvos Respublikos Seime buvo organizuota konferencija „Netikrumas ir teisėti NT vystytojų lūkesčiai ilgalaikiuose santykiuose su valstybe: ko tikėtis rytoj, kokius sprendimus priimti šiandien?“. Konferencijoje daugiausia buvo kelti valstybinės žemės nuomos sutarčių tvarumo, šių sutarčių nutraukimo teisėtumo ir su tuo susijusių teisėtų lūkesčių klausimai. Paskatinti diskusijų, kilusių minėtos konferencijos metu, straipsnio autoriai analizuoja valstybinės žemės nuomos sutarčių, sudarytų išimties tvarka, vykdymo ir nutraukimo teisinio reguliavimo ir teismų praktikos probleminius aspektus. Valstybinės žemės naudojimas yra griežtai reglamentuojamas Žemės įstatymu. Jei valstybinės žemės nuomininkas naudoja valstybinę žemę, pažeisdamas nustatyto imperatyvaus reguliavimo reikalavimus ir iš esmės pažeidžia sudarytą nuomos sutartį bei nepašalina tokio pažeidimo, valstybinės žemės patikėtinis įgyja ne tik teisę, bet ir pareigą inicijuoti tokios valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą. Jei valstybinės žemės nuomininkas pašalina nustatytus trūkumus, nuomos sutartis turi išlikti galioti.
35 16 Naujasis reguliavimas dėl žemės naudojimo specialiųjų sąlygų – aiškesnio nuosavybės suvaržymų ir kompensavimo už jį reguliavimo linkItem type:Publication, research article[2019][S5][S001][5]Lietuvos teisė 2019 : esminiai pokyčiai. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2019., p. 59-632019 m. buvo priimtas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas, kartu papildomai pakeičiant ir kitus susijusius teisės aktus. Nauju teisiniu reguliavimu buvo konsoliduotas specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reglamentavimas įvairiuose teisės aktuose, įtvirtinta vientisa ir aiški specialiųjų sąlygų nustatymo, kompensavimo už nuosavybės suvaržymo specialiosiomis sąlygomis, sistema, išskirti suvaržymai, kurie laikyti viešuoju interesu, sudarytos prielaidos nuo 2023 m. pradėti veikti vientisam žemės ir jos suvaržymų registrui. Straipsnio tikslas – išanalizuoti šios reformos esminius genezės momentus, tikslus ir naujojo teisinio reguliavimo kertinius principus.
72 29 Sustainable development: greening and urban agriculture in LithuaniaItem type:Publication, research article[2018][S1][S001][15]; Lideika, MantasJournal of property planning and environmental law. Bingley : Emerald Publishing Limited, 2018, vol. 10, iss. 3., p. 240-254The purpose of this paper is to discuss the measures implemented under the spatial planning law of the Republic of Lithuania, along with various initiatives, to identify whether Lithuania is following the international trend of greening cities. Design/methodology/approach The authors’ analysis is based on an evaluation of the urban theory-based approach towards greening cities and adopting urban agriculture in Lithuania and legal regulations introduced by the Lithuanian government. The paper specifically analyses the legal requirements enshrined in Lithuanian law that are intended to encourage green infrastructure and urban agriculture in cities as part of the adoption of the principles of sustainable development. The paper focuses on Vilnius, the capital city of Lithuania, to gauge the extent to which the new regulations encourage urban greening and agriculture. Findings The authors’ reveals that Vilnius is lacking initiatives with regard to urban agriculture, while existing areas for urban agriculture are disappearing. This is happening despite the promising spatial planning reform in Lithuania, which introduced the principle of sustainable development into spatial planning regulations. This is a cause for concern and should lead to renewed calls for a coherent and ambitious approach to the greening of Vilnius and other cities in Lithuania. Furthermore, the lack of action shows that the vague wording used by the regulations does not actively encourage urban agriculture and even results in ignorance of its virtues. Therefore, more precise regulations on encouraging urban agriculture and greening of the cities should be introduced. Originality/value This paper is the first to analyse the extent to which the newly adopted principle of sustainable development in spatial planning could affect the greening of Lithuanian cities and encourage urban agriculture. The paper identifies the sequence of opening the meaning of the sustainable development principle in regular legal norms which encouraging the greening and indicates the lack of imperative norms to ensure the due implementation of sustainable development principle.
16Scopus© Citations 7 Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo komentarasItem type:Publication, Teritorijų planavimo įstatymo komentaras yra mokslinis leidinys, paremtas doktrina, teismų praktika, komentuojamo įstatymo parengiamaisiais dokumentais. Leidinys yra skirtas visiems besidomintiems teritorijų planavimu, orientuojantis į tuos asmenis, kurie dažniausiai taiko Teritorijų planavimo įstatymą – teisininkus ir teritorijų planavimo dokumentų rengėjus. Komentare yra gausiai aptariama teismų praktika, suformuota iki 2017 m. sausio 1 d., taip pat pateikiamos nuorodos į poįstatyminius teisės aktus, pateikiami lyginamieji aspektai su JAV ir kitų valstybių teisiniu reguliavimu.
172