Klimas, Evaldas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos tendencijos bylose dėl sklypų ribų tikslinimoItem type:ETD, [The Tendencies of the Judicial Practice of the Supreme Court of Lithuania in the Cases on Land Plots Boundaries Revision]magister thesis[2026][S001]Kuniauskė, IrenaMagistro baigiamajame darbe analizuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos tendencijos bylose dėl žemės sklypų ribų nustatymo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.45 straipsnį. Tiriami pagrindiniai kriterijai, kuriais vadovaujamasi sprendžiant žemės sklypų ribų ginčus: dokumentinių duomenų, faktinio naudojimo, proporcingumo, istorinio ribų susiformavimo, įrodymų visumos vertinimo bei ultima ratio principo. Vertinamas šių kriterijų taikymo nuoseklumas, teismo diskrecijos ribos ir motyvavimo pareiga. Taip pat atliekama lyginamoji analizė su kitų kontinentinės Europos valstybių teismų praktika. Tyrimas parodė, kad CK 4.45 straipsnis taikomas kaip subsidiari priemonė, skirta ne naujai ribai sukurti, bet istoriškai ir teisiškai egzistuojančiai ribai nustatyti.
13 20 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos tendencijos bylose dėl atsidalinimo iš bendrosios nuosavybėsItem type:ETD, [The Tendencies of the Judicial Practice of the Supreme Court of Lithuania in the Cases on Separation from Joint Ownership]Šis baigiamasis darbas buvo skirtas ištirti LAT praktikos tendencijas bylose dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Buvo tiriama, kaip LAT bylose sprendžia bendraturčių interesų derinimo pricipo įgyvendinimą, ypatingai tais atvejais, kai bent vienas iš bendraturčių nesutinka su atidalijimo faktu ir siūlomu būdu. Išanalizavus gausią LAT praktiką bylose dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, buvo pastabėta, kad nors atidalijimas išmokant kompensaciją pinigais yra subsidiarus atidalijimo būdas, praktikoje jis taikomas žymiai dažniau negu prioritetinis atidalijimo būdas – natūra. LAT praktika šios kategorijos bylose yra stabili ir teismas taiko suformuotas taisykles atsižvelgiant į ginčo objekto specifiką ir kitas aplinkybes.
36 60 European Union Law Influence for the Legal Regulation Measures of Climate Change Implemented in LithuaniaItem type:ETD, [Europos Sąjungos teisės įtaka Lietuvoje diegiamoms klimato kaitos teisinio reguliavimo priemonėms]magister thesis[2025][S001]Baranauskaitė, MedaTo investigate the impact of the EU climate policy on Lithuania’s national legal framework, its background, foundation, objectives, and main principles is primarily analysed. The following part of the thesis accordingly includes an examination of Lithuania’s legal framework by particularly focusing on the main measures, implemented to decarbonise its energy, transport, agriculture, and industry sectors, as well as on identifying the main challenges to be resolved on the national level. In this context, the development of climate policies in other States, and the main drivers aiming to fill implementation gaps are assessed by highlighting outcomes of non-compliance with positive obligations assumed by the supranational legislation on climate change mitigation. Even though the research has confirmed the first defended statement that supranational legislation has a significant impact on the EU climate policy, the study revealed that current Lithuanian legal framework on climate change mitigation is insufficient to comply with ambitious targets and objectives assumed by the supranational legislation due to essential implementation gaps within the national legal system. Although during the research successful approaches of the EU climate policy implementation were identified, there are significant challenges to timely achieve climate neutrality on both the EU and international level, which necessitates being urgently addressed to avoid the climate crisis. Nevertheless, it has been confirmed that both climate litigation and international organisations may significantly contribute to the implementation of an effective climate change policy.
52 3 Viešojo intereso apsauga ir naujasis Lietuvos Respublikos architektūros įstatymasItem type:ETD, [Protection of Public Interest and New Law on Architecture of the Republic of Lithuania]master thesis[2024][S001]Breimelis, VytautasAtliktas tyrimas parodė, kad dėl teisinio reglamentavimo netobulumo ir skirtingų požiūrių į problemos sprendimą, viešojo intereso sąvokos identifikavimo ir jo apsaugos architektūros srityje klausimai vis dar kelia daug problemų. Bandymas Architektūros įstatyme įtvirtinti viešojo intereso sąvoką nebuvo sėkmingas, kadangi pateiktas apibrėžimas yra labai abstraktus, o pati viešojo intereso sąvoka yra susieta su architektūros kokybės kriterijais, kurių įvardijimui reikalingas papildomas reglamentavimas. Tą pripažįsta ir pats įstatymų leidėjas, kuris su Architektūros įstatymo pakeitimais kartu rengiasi priimti ir poįstatyminius teisės aktus – Architektūros kokybės vertinimo metodiką ir Metodikos taikymo gaires. Be to, kadangi viešojo intereso buvimą patvirtinančių atvejų sąrašas yra nebaigtinis, todėl teismas kiekvienu konkrečiu atveju vis tiek turės viešojo intereso egzistavimą nustatinėti pats, remdamasis savo vidiniu įsitikinimu, ką ir iki šiol darydavo. Įgaliojimų ginti viešąjį interesą suteikimas Lietuvos Respublikos architektų rūmams, kai iki tol architektūros srityje tą sėkmingai darė prokuratūra, kelia pagrįstų abejonių. Per visą įstatymo galiojimo laikotarpį Architektūros rūmai vos du kartus kreipėsi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, o vieną kartą atsisakė tą daryti dėl lėšų stygiaus. Todėl galima daryti išvadą, jog tokios teisės įgyvendinamas vykdomas labai vangiai ir pasyviai, be to, tik iš dalies sėkmingai. Regioninės architektūros tarybų, kaip vieno iš viešojo intereso apsaugos funkcijų – prevencijos ir monitoringo vykdančių organų, įsteigimas yra racionalus, teisingas bei pripažintas architektūros visuomenėje, tačiau, kad jis taptų pačiu efektyviausiu viešojo intereso vykdant architektų veiklą apsaugos modeliu, jam trūksta teisinio imperatyvo. Tarybų ekspertų kvalifikuotas, profesionalus ir argumentuotas vertinimas, kuris pagrįstai pripažintinas visuomenės interesus išreiškiančiais architektūros kokybės kriterijais, yra tik rekomendacinio pobūdžio, todėl nei savivaldybės, nei architektai praktikai, nei kiti subjektai juo neprivalo vadovautis. Be to, tik labai retais atvejais jo privalomąjį atlikimą numato teisės aktai. Taigi, sveikintinas įstatymo leidėjo siekis įsteigti regioniniu pagrindu veikiančius viešojo intereso apsaugos organus – Regionines architektūros tarybas lieka neefektyvus ir praktiškai retai panaudojamas, kas leidžia daryti išvadas apie viešojo intereso apsaugos spragas. Empirinio tyrimo duomenys visiškai atliepė viešojo intereso apsaugos vykdant architektų veiklą problemas, kadangi architektams praktikams vis dar kyla sunkumų pasinaudoti pagrindiniais šio įstatymo gėriais, kurie buvo viešai deklaruojami ir įvardinami kaip įstatymo priėmimo tikslai.
29 10 Klimato kaitos nulemti teisinio reguliavimo instrumentai ir šių instrumentų vieta teisės sistemojeItem type:ETD, [Legal Regulation Instruments Determined by Climate Change and the Place of these Instruments in the Legal System]master thesis[2023][S001]Gaižauskas, ŽilvinasŠio magistro baigiamojo darbo tyrimo tikslas - apibūdinti klimato kaitos nulemtus teisinio reguliavimo instrumentus ir jų svarbą teisės sistemai. Šiame darbe nagrinėjama, ar teisė geba atliepti klimato kaitos sukeltų procesų reguliavimo poreikį. Išsikelto tikslo siekiama analizuojant teisinio reguliavimo sampratos ir klimato kaitos santykį, „žaliąsias“ rinkų savireguliacijos priemones bei jau egzistuojantį „žaliąjį“ teisinį reguliavimą. Atlikus tyrimą, nustatyta, kad klimato kaitos sukeltas teisinio reguliavimo poreikis rinkose užpildomas pačių įmonių sukurtomis tvariomis savireguliacijos priemonėmis, kurios gali tapti/tampa valstybinio valdymo dalimi.
18 12 Valstybinės žemės nuomos perleidimo teisinio reglamentavimo problemosItem type:ETD, [Problems of Legal Regulation of Transfer of State Land Lease]master thesis[2023][S001]Venckevičiūtė, SantaŠiuo magistro baigiamuoju darbu siekiama išanalizuoti kitos paskirties valstybinės žemės nuomos perleidimo teisinį reglamentavimą, nustatyti kylančias teorines bei praktines problemas ir pasiūlyti šių problemų sprendimo būdus. Įgyvendinant šį tikslą pateikiama valstybinės žemės nuomos perleidimo samprata, atkleidžiama šio instituto paskirtis, nagrinėjami kitos paskirties valstybinės žemės nuomos perleidimą reglamentuojantys teisės aktai, tiriami valstybinės žemės patikėtinės sutikimų perleisti nuomos teisę į valstybinę žemę išdavimų tvarkos ypatumai ir probleminiai aspektai. Nustatyta, kad esamas teisinis reglamentavimas dėl kitos paskirties valstybinės žemės patikėtinės sutikimų išdavimo valstybinės žemės nuomos teisei perleisti apriboja statinių savininko teisę disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiais statiniais, bei ne visuomet užtikrina veiksmingą ir sklandų šių sutikimų gavimo procesą. Statinių ar įrenginių, stovinčių valstybinėje žemėje, nuosavybės teisė disponuoti savo turtu yra ribojama ne įstatymu, o poįstatyminiais teisės aktais. Remiantis tyrimo rezultatais teikiami pasiūlymai įstatymų leidėjui kaip būtų galima efektyviau užtikrinti statinių ar įrenginių, stovinčių ant nuomojamos valstybinės žemės sklypo, savininkų interesus, ginti jų nuosavybės teises.
30 23 Protection of the Property Rights Under Practice of the European Court of Human Rights and Regulation Problems in Lithuania and UkraineItem type:ETD, [Nuosavybės teisių apsauga Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ir reguliavimo problemos Lietuvoje bei Ukrainoje]The Master`s thesis is aimed to disclose the concept and approach to property rights and their protection in Republic of Lithuania and Ukraine. A special place in the work is dedicated to the case law of the European Court of Human Rights, in relation to these countries, precisely in the context of the applications under Article 1 of the Protocol 1 (protection of property). The author directly focuses on the level of disclosure of the concept of "property" in the jurisdictions under study, on the application and relevance of the "triad" of property rights, research on national means of guaranteeing and protecting property rights, and the impact of ECtHR practice on Lithuanian and Ukrainian legal systems. A special place is given to the acute problem of protection of property rights in the occupied territories of Ukraine, in the anti- terrorist operation zone and in the territories affected by the full-scale invasion of the Russian Federation on February 24, 2022. The author examines national law of Lithuania and Ukraine, practices of national courts and practice of the Constitutional Courts, pays attention to the opinions of legal scholars and positions and standards expressed by the European Court of Human Rights in its judicial activity. Among the ECtHR decisions mentioned are the following: Fedorenko v. Ukraine, Daktaras v. Lithuania, Valiuliene v. Lithuania Lithuania, Pyrantienė v. Lithuania, Batrak v. Ukraine, Biletskaya v. Ukraine, Bochan v. Ukraine and other cases. The approach of the European Court of Human Rights to the right guaranteed by Article 1 to Protocol 1 is explained, along the concept of "autonomous interpretation". The structure of Article 1 Protocol No 1 is considered.
7 22 Nuosavybės teisės ribojimai dėl viešojo interesoItem type:ETD, [Limitations of Ownership in Favour of Public Interest]master thesis[2020][S001]Nausėdaitė, IngridaŠiame magistro darbe yra nagrinėjama viešojo intereso samprata, jos įtvirtinimas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ir Architektūros įstatyme bei šiuose įstatymuose viešojo intereso pagrindu nustatomi nuosavybės teisės ribojimai. Darbe keliamas tikslas išanalizavus išvardintus teisės aktus įvertinti, ar juose numatytas kompensavimas už viešojo intereso pagrindu nustatytus nuosavybės teisės suvaržymus. Pirmojoje darbo dalyje nagrinėjamos nuosavybės teisės ir viešojo intereso sampratos, turinys, ribojimai. Antrojoje dalyje analizuojamos Žemės įstatymo bei Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatos, o trečiojoje didžiausias dėmesys skiriamas architektūros bei teritorijų planavimo sričių įstatyminiam reglamentavimui. Darbe nagrinėjamas santykis tarp nuosavybės teisės kaip konstitucinės vertybės ir galimybių ją riboti gana abstrakčiais viešojo intereso pagrindais.
25 11 - master thesis[2017][S001]Taunytė-Burkauskienė, Aurelija
Magistro baigiamojo darbo tyrimo esmė – išsiaiškinti, kaip ir kokiais kriterijais remiantis paskirstoma atsakomybė už statinio sugriuvimą statybos dalyviams, nes šie kriterijai nėra nustatyti teisės aktuose, juos išskiria tik teismas, analizuodamas tokio pobūdžio bylas. Bylose dėl atsakomybės už statinio sugriuvimą priežasčių nustatymui pasitelkiami ekspertai, kurių išvados būna esminiu įrodymu. Statytojas turi įrodyti statinio sugriuvimo faktą, o statybos dalyvis – įrodyti, kad statinys sugriuvimo ne dėl jo veiksmų. Kaltės klausimas tokio pobūdžio bylose nėra sprendžiamas, nes statybos dalyviai statybos teisiniuose santykiuose veikia kaip verslininkai, todėl jiems taikoma griežtoji atsakomybė. Teismų praktikoje išskiriami kriterijai, didinantys atsaomybs už statinio sugriuvimą statybos dalyviui, nurodytam Civilinio kodekso 6.696 straipsnyje, laipsnį: neteisėtų veiksmų atlikimas, dažniausiai pasireiškiantis kaip netinkamas pareigų, nurodytų teisės aktuose ir sutartiniuose santykiuose, vykdymas arba visiškas nevykdymas, kaip antai, savavališkos statybos vykdymas, darbų saugos reikalavimų nesilaikymas, statybos produktų, neatitinkančių kokybės reikalavimų, naudojimas, aplaidus projektinės dokumentacijos parengimas, kitų statybos dalyvių vykdomų veiksmų nekontroliavimas. Kriterijai, mažinantys statybos dalyvių atsakomybę už statinio sugriuvimą: nenugalimos jėgos egzistavimas, statinio sugriuvimas dėl normalaus pastato nusidėvėjimo, statinio naudojimo, kitų statybos dalyvių atlikti neteisėti veiksmai, formalus statybos dalyvio pareigų vykdymas.
38 22 Informavimo pareigos reikšmė statybos rangos teisiniuose santykiuoseItem type:ETD, [Importance of the obligation to notify in construction contract legal relations]Magistro baigiamajame darbe išanalizuoti ir apibrėžti informavimo pareigos kiekybiniai ir kokybiniai kriterijai bei pateiktos jų įgyvendinimo gairės, atsakant į esminius šiame darbe nurodytus klausimus. Šiame darbe taip pat įvertinta informavimo pareiga civilinės atsakomybės kontekste ir apibrėžta šios pareigos įtaka sprendžiant bylas dėl nuostolių atlyginimo. Darbe taip pat aptariamos informavimo pareigos tendencijos ateityje, konkrečiai kalbant apie pastato informacinį modeliavimą bei jungtinį projektų įgyvendinimą, kurie apskritai pakeis suvokimą apie visą statybų procesą. Atlikus tyrimą nustatytas poreikis šiame darbe išsikeltam tikslui. Apklausos metu statybos rinkos dalyvės patvirtino esant neapibrėžtumą dėl informavimo pareigos bei pabrėžė tiek šios pareigos, tiek bendradarbiavimo svarbą sėkmingai įgyvendinant statinio projektą. Magistro baigiamiajame darbe pateikiami informavimo pareigos kriterijai bei teismų pozicija dėl šios pareigos pažeidimo padės tiek statybos rangos šalims praktikoje įgyvendinti analizuojamą pareigą, tiek teismams sprendžiant dėl šios pareigos pažeidimo sukeltų nuostolių atlyginimo.
11 13