Arimavičiūtė, Malvina

Magistro baigiamajame darbe nagrinėjamas strateginis valdymas Sveikatos apsaugos ministerijoje. Darbo metu išanalizuoti strateginio valdymo teoriniai aspektai bei pagrindiniai strateginiai dokumentai, reglamentuojantys sveikatos sistemos strateginį valdymą, atliktas empirinis tyrimas ir pateiktos išvados bei rekomendacijos strateginio valdymo veiksmingumui didinti. Pirmojoje darbo dalyje „Strateginio valdymo teoriniai aspektai ir savitumas sveikatos apsaugos srityje“ aptarta strateginio planavimo teoriniai aspektai ir pristatoma Sveikatos sistemos strateginio planavimo sistema. Antrojoje dalyje „Strateginis valdymas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijoje“ pateikta strateginio valdymo Sveikatos apsaugos sistemoje analizė. Trečiojoje dalyje „Sveikatos apsaugos ministerijos strateginio valdymo empirinis tyrimas“ pristatoma tyrimo metodika, atlikto tyrimo duomenų analizė bei išvados.

Magistro baigiamojo darbo tema yra aktuali tuo, kad remiantis strateginio valdymo koncepcijomis, definicijomis bei modeliais ir jų pritaikymo farmacinių produktų logistiniuose procesuose pagrindimu, atlikto kokybinio tyrimo rėmuose buvo suformuluotos strateginio valdymo tobulinimo galimybės UAB „LIMEDIKA“ bei suformuluotos rekomendacijos, galinčios sumažinti nustatytas tiek vidines, tiek ir išorines verslo rizikas. Pagrindinis darbo tikslas: įvertinti UAB „LIMEDIKA“ strateginio valdymo tobulinimo galimybes. Minėtajam tikslui pasiekti buvo iškelti šie uždaviniai: apibrėžti pagrindines strateginio valdymo koncepcijas ir definicijas; apibūdinti strateginio valdymo principų taikymo galimybes farmacijos produktų logistikos veikloje; ištirti farmacijos produktų logistikos rinką Lietuvoje; remiantis tyrimo rezultatais įvertinti UAB „LIMEDIKA“ išorinės ir vidinės aplinkos veiksnius; įvertinti strateginio valdymo principų taikymą UAB „LIMEDIKA“. Darbe naudojami šie tyrimo metodai: mokslinės literatūros šaltinių analizė kokybinio tyrimo metodas - interviu, statistinės analizės metodai. Darbo struktūra: bendra darbo apimtis - 81 p., darbą sudaro įvadas, keturios dalys, išvados, rekomendacijos, literatūros sąrašas, priedai. Darbe pateikta 20 lentelių, 22 paveikslai ir 2 priedai. Pirmoje darbo dalyje teoriniu aspektu apžvelgiama strateginio valdymo samprata, strateginio valdymo modeliai bei strateginio valdymo ypatumai farmacijos institucijose. Antra dalis- įmonės apibūdinimas. Trečioje dalyje pateikiama tyrimo atlikimo metodika. Ketvirtoje dalyje įvertinama farmacinių produktų logistikos rinka Lietuvoje ir analizuojami gauto tyrimo rezultatai: įvertinama vidinė ir išorinė aplinka, įvertinamos funkcinės strategijos bei strateginio valdymo problemos ir tobulinimo perspektyvos. Darbo tyrimas atskleidė, kad įmonės veikla yra labai priklausoma nuo išorinės teisinio reguliavimo sistemos, dėl nesubalansuoto skirtingų veiklos sričių teisinio reguliavimo priemonių taikymo, kas įmonei sąlygoja augančius logistikos kaštus bei didėjančias žaliavų tiekimo kainas. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad reikia didinti konkurencingumą, o galimos tobulinimo kryptys yra derybos su ligonių kasomis, specialios kortelėmis pagrįstos saugumo sistemos, lojalumo programų taikymas, akcijinių prekių taikymas, asortimento plėtra, o verslo plėtrą įgyvendinti įsigyjant konkuruojančių tinklų vaistines strategiškai patogiose vietose.

Šiame darbe analizuojama Lietuvos savivaldybių strateginių plėtros planų rengimo, įgyvendinimo ir stebėsenos tema. Šio darbo tikslas – išanalizavus strateginių plėtros planų savivaldybėse ypatumus, nustatyti jų privalumus, trūkumus bei atitiktį Strateginio planavimo savivaldybėse rekomendacijoms. Siekiant šio tikslo, numatyta išanalizuoti strateginio planavimo Lietuvos savivaldybėse ypatumus, atskleisti savivaldybių strateginių plėtros planų rengimo, įgyvendinimo ir stebėsenos praktikos ypatumus, nustatyti jų klaidas ir kliūtis; įvertinti kaip jie dera su Rekomendacijų nuostatomis ir pateikti pasiūlymus savivaldybių strateginių plėtros planų rengimui, įgyvendinimui ir stebėsenai. Atliekant darbą, atliktas empirinis tyrimas, taikant kiekybinį ir kokybinį tyrimo metodus: atlikta lyginamoji dokumentų analizė ir anketinis tyrimas. Darbo eigoje nepasitvirtino hipotezė, kad savivaldybių strateginių plėtros planų rengimo, įgyvendinimo ir stebėsenos praktika nedera su Rekomendacijų nuostatomis. Kita vertus, nustatyta, kad savivaldybių strateginiai plėtros planai varijuoja tiek savo struktūra, tiek taikytais metodais. Taip pat nustatyta, kad savivaldybės į strateginio plėtros plano procesą per mažai įtraukia suinteresuotas šalis, per didelį dėmesį skiria statistinei aplinkos analizei, ne visada teisingai formuojamos vizijos, rengiami detalūs priemonių planai, tačiau neišryškinami svarbiausi veiksmai ir prioritetiniai projektai, nesuformuotos arba suformuotos neefektyvios stebėsenos sistemos. Dažniausios sėkmingo savivaldybių strateginių plėtros planų rengimo, įgyvendinimui ir stebėsenos kliūtys yra darbuotojų motyvacijos, atsakomybės stoka, nepakankamas savivaldybės vadovų ir politikų dėmesys, finansinių ir žmogiškųjų išteklių trūkumas.