Valčiukas, Juozas
Permąstant teisės į minties laisvę sampratą šiuolaikinėje realybėjeItem type:Publikacija, [Reconsidering the Concept of the Right to Freedom of Thought in the Contemporary Reality.]research article[2026][S5][S001][31]; ;Sajenko, DovydasConstitutiones et libertates: žmogaus teisės XXI amžiuje = Constitutiones et libertates: human rights in the twenty-first century : Liber Amicorum in Honorem professorae Toma Birmontienė : recenzuotų mokslinių straipsnių rinkinys, 2026, p. 342-372Teisės į minties laisvę sampratos permąstymas dabartinėje saugumo atmosferoje yra neišvengiamas. Tam gali pasitarnauti filosofo Imanuelio Kanto autonomijos principas, kurio pagrindu skyriuje diskutuojama teisės į minties laisvę ir jos sampratos tematika. Keliamas klausimas, ar tradicinis teisės skirstymas į forum internum ir forum externum nėra atgyvenęs ir teisės į minties laisvę atveju galimai neatitinkantis realybės. Lyginamosios analizės būdu apžvelgiama, kaip skiriasi konstitucinis teisinis reguliavimas Europos valstybėse. Taip pat analizuojama teisės į minties laisvę interpretacija, išdėstyta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje. Galiausiai atkreipiamas dėmesys į šios dienos iššūkius – dezinformaciją, propagandą ir neapykantos kurstymą – kaip netiesioginę intervenciją į teisės į minties laisvę esmę. Straipsnyje konstatuojama, kad autonomijos principu kaip metodologiniu pagrindu galima pasiremti permąstant teisės į minties laisvę turinio esmę. Sutinkant, kad minties laisvės samprata yra pakitusi, pažymima, kad reikalingas ir paplitusio skirstymo į forum internum ir forum externum pokytis. Minties laisvei apsaugoti pravartu toliau plėtoti išplėstinės minties sampratos teisėje įsitvirtinimo galimybių tyrimus. Konstitucinis teisinis reguliavimas Europoje yra panašus, dažniausiai lakoniškai apibrėžiantis teisės į minties laisvę nuostatą. Teismų praktika teisės į minties laisvę klausimu dažniausiai ją analizuoja netiesiogiai, t. y. per teisės į sąžinės, religijos, orumo ar privatumo aspektus. Šiuolaikinėje realybėje, kurioje teisė į minties laisvę laikoma demokratinės visuomenės pagrindu, kuomet smegenų skenavimo ir minčių skaitymo technologijos nuolat tobulinamos, kai dezinformacijos, propagandos mašina ir neapykantos kurstymo atvejų gausa skverbiasi į socialinio gyvenimo realybę, koreguodami asmens, asmenų grupės ar visuomenės mąstymą, mintis ir vertybines nuostatas, neišvengiamai tampa svarbu permąstyti teisės į minties laisvę sampratą. Nes permąstant teisę į minties laisvę, permąstomi ir demokratijos esmės ir jos atsparumo klausimai.
13 33 - book[2025][K5][S005,S001,S003,S007,S008,S006][746]
; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; Giedrė Valūnaitė-OleškevičienėVilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2025457 92 - book part[2024][Y1][S001][19]The Impact of War and Extraordinary Situations on Law in the Context of Agression against Ukraine / Lyra Jakulevičienė, Patrick R. Hugg, Dmytro Luchenko (eds.)., 2024, p. 69-87
129 53 Teismo pareigos argumentuoti savo sprendimus turinio pokyčiai ir visuomenėItem type:Publikacija, [Changes in the content of the court’s duty to provide reasons and society.]research article[2023][S5][S001][23]; Visuomenės pokyčiai ir teisė : Liber Amicorum Vytautui Šlapkauskui : straipsnių rinkinys, 2023, p. 243-265.Straipsnyje analizuojami pagrindiniai teisinio reguliavimo pokyčiai per Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį ir teismų praktika baudžiamosiose ir civilinėse bylose, susijusi su teismo pareiga argumentuoti savo sprendimus. Šia analize siekiama atskleisti teismo pareigos argumentuoti savo sprendimus, kaip teisės į teisingą teismą, teisinės valstybės principo elemento, reikšmę demokratinei visuomenei ir pagrįsti šios teismo pareigos visuomenei svarbą sociologinės teisės sampratos požiūriu. Tyrimas atskleidė, kad nors tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek Lietuvos teismų suformuota praktika teismo pareigos argumentuoti savo sprendimus kontekste yra nuosekli ir aiški, Lietuvos teismų jurisprudencijoje bylų, aukštesnės instancijos teismo grąžinamų žemesnės instancijos teismams, nesant teismo motyvų ar jų esant nepakankamai, pasitaiko. Straipsnyje daromos išvados, kad visuomenė nebetoleruoja neargumentuotų teismų sprendimų, naudojasi apskundimo šiuo procesiniu pagrindu teise, o teismų instancinė sistema užtikrina teismų sprendimų kontrolę ir neteisėti teismų sprendimai yra eliminuojami.
22 78 Free, prior, informed consent as a legal principle and its link to the right to freedom of conscienceItem type:Publikacija, research article[2023][S1b][S001][15] ;Prihandono, Iman ;Widiati, Ekawestri PrajwalitaInternational comparative jurisprudence., 2023, p. 182-196.In two judgments on the judicial review of the Law Concerning Minerals and Coals and the Law Concerning Forestry that related to the existence of indigenous peoples, the Constitutional Court of Indonesia did not recognize free, prior, informed consent (FPIC) as a consideration, even though this concept was discussed in court. The Court emphasized the importance of first proving the existence of indigenous peoples and that indigenous peoples that no longer exist should not be revived. This argument carries the risk of putting aside the possibility to exist of indigenous peoples that may still try to exist after having been expelled or forced out of their territories. FPIC as a legal principle is rooted in the right to self-determination of indigenous peoples who are vulnerable to losing their living space when dealing with the State in the name of public interest and development. This right to self-determination is in line with freedom of conscience, where the recognition of indigenous and tribal peoples means the recognition of a set of expressions of values, beliefs, and ways of life of a community group. Thus, the aim of this article is to discuss the essence of free, prior, informed consent as a legal principle in Indonesian law and its link to the universal right to freedom of conscience as interpreted by the European Court of Human Rights. In the end, the paper concludes that both legal concepts are closely linked, particularly when it comes to indigenous communities and their rights. Both legal concepts are crucial to safeguarding the rights of these communities to preserve their identity, the ways of its expression, and other practices.
12 14Scopus© citavimai 2 ĮžangaItem type:Publikacija, research article[2022][S8][S001][3]; Administracinės teisės novelos. Liber Amicorum Algimantui Urmonui : [straipsnių rinkinys]. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2022. ISBN 9786094880292., p. 7-910 - book part[2022][Y4][S001][9]Lietuvos konstitucinė teisė : vadovėlis. Trečioji laida. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2022, 15 skyrius. ISBN 9786094880360., p. 418-426
22 42 - book part[2022][Y4][S001][11]
; Lietuvos konstitucinė teisė : vadovėlis. Trečioji laida. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2022, 13 skyrius. ISBN 9786094880360., p. 393-40316 70 - book[2022][K5][S001][419]
; ; ; ; ; ; ; ; ; ; Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2022523 276