Grikšienė, Daiva
Iššūkiai Lietuvos sveikatos sistemos valdymeItem type:Publication, [Management problems in Lithuania’s health care system]conference paper[2018][P1e][S003][6]; International security in the frame of modern global challenges: collection of scientific works / Mykolas Romeris University, Kyiv National Economic University named after Vadym Hetman.. Vilnius : Mykolas Romeris University, 2018. ISBN 9789955199137., p. 26-31Per paskutinius penkerius metus sveikatos priežiūros valdymas iškėlė naujus organizacijų socialinės atsakomybės reikalavimus siekiant ne tik institucijų veiklos kokybės ir efektyvumo, bet ir organizacijų elgsenos bei darbuotojų mąstymo, jų motyvacijų ir lūkesčių pokyčių, formuojant naujas vertybes ir įsitikinimus, suprantant organizacijos kultūrą kaip visumą pažiūrų, tradicijų, kultūrinės savimonės, organizacijos ir darbuotojų tapatybės siekių. Tai reikalauja daugiadimensiško organizacijos vystymosi krypčių nustatymo, organizacijos strateginio požiūrio į jos kultūros formavimo ir sąveikos su išore institucine aplinka. Sveikatos priežiūros įstaigų vadovai ir aukščiausio rango vadybininkai turi vystyti ir plėtoti organizacinius gebėjimus, tobulinti administravimo praktiką, sistemingai analizuoti žmogiškųjų išteklių poreikį. Lietuvos integracija į Europos ekonominę erdvę lemia tiek naujų technologijų plėtrą, aukštesnius kokybinius sveikatos paslaugų standartus, tiek būtinybę dėl medicinos specialistų konkuruoti su Vakarų Europos valstybių paslaugų teikėjais. Tai daugiadisciplinins procesas, keliantis šaliai naujus iššūkius.
68 34 Besimokanti organizacija šiuolaikinio viešojo valdymo konteksteItem type:Publication, [Learning organization in the context of the modern public administration]research article[2018][S4][S003][10]; ; Sveikatos mokslai. Vilnius : Sveikatos mokslai, 2018, t. 28, Nr. 1., p. 57-66Vertinant Besimokančios organizacijos bruožų raišką šiuolaikinio viešojo valdymo kontekste ir remiantis Karen E. Watkins ir Victoria J. Marsick sudarytu klausimynu [30], 2017 m. sausio – kovo mėn. atliktas tyrimas viešojoje ambulatorinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, apklausti 228 darbuotojai. Daugelyje viešojo sektoriaus organizacijų veiklos vadyba, vertinimas ir rezultatų analizė tampa vis svarbesne viešojo sektoriaus institucijų veiklos sudedamąja dalimi. Viešojo sektoriaus organizacijoms, siekiančioms įgyvendinti Besimokančios organizacijos koncepciją, reikia pertvarkyti savo organizacijos valdymo struktūrą. Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos kritinis darbuotojų mokymosi taškas yra nepakankamas finansinės ir kitos pagalbos skyrimas visų pareigybių specialistams. Atlikto tyrimo metu nustatyta, kad aukščiausiai įvertintas mokymasis organizaciniame lygmenyje, toliau - grupių/ komandų, žemiausiai – individualiame lygmenyje. Galime teigti, kad tyrime dalyvavusios ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos kryptingas organizacinis mokymasis sąlygoja tobulėjimą, didina konkurencinį pranašumą ir leidžia prisitaikyti prie pokyčių bei juos valdyti, o kiekvienam jos darbuotojui suteikiama savirealizacijos galimybė. Tyrimo metu nustatyta, kad didžiausios ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros organizacijos stiprybės: dėmesio kreipimas į kliento (paciento) nuomonę; organizacija suteikia darbuotojams priemones, reikalingas darbui atlikti; darbuotojai geba dirbti komandoje, padeda vieni kitiems mokytis, gerbia kito darbuotojo nuomonę; vadovai dalijasi naujausia informacija apie technologijas, naujoves, kryptis. Nustatyta, kad ši įstaiga atitinka Besimokančios organizacijos koncepciją, tačiau nepakanka organizacijoje vien mokytis, būtina organizacijos valdymą orientuoti į nuolatinį veiklos procesų tobulinimą, paremtą šiuolaikinio viešojo valdymo paradigma.
250 11 Atvejo vadybos modelio taikymas asmens sveikatos priežiūros įstaigose modernaus viešojo valdymo konteksteItem type:Publication, [Applying of the case management model in the personal health care institutions in the context of the new public governance]research article[2017][S1b][S003][14]; Viešoji politika ir administravimas = Public policy and administration. Kaunas : Technologija, 2017, t. 16, Nr. 2., p. 165-178X XI a mžiaus p radžioje v iešojo s ektoriaus i nstitucijų v eiklos m odernizavimą lemia objektyvūs viešojo valdymo procesų evoliucijos iššūkiai. Viešojo sektoriaus valdymo struktūroms reikalingos naujos, inovatyvios teorinės-metodologinės valdymo procesų reformavimo nuostatos, naujos koncepcijos, doktrinos ir praktiniai jų įgyvendinimo mechanizmų konstruktai. Straipsnio autoriai, remdamiesi metaanalizės, lyginamosios analizės, atvejo analizės ir kitais mokslinio tyrimo metodais, esamomis teorinio modeliavimo ir ekspertinio vertinimo galimybėmis, straipsnyje siekia išryškinti bendrąsias Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos veiklos, formuojant viešųjų organizacijų galimybes, rengiantis pokyčių valdymui, pačių pokyčių valdymo proceso sąlygas ir jiems įtaką darančius esminius veiksnius bei faktorius. Pasirinktas atvejo vadybos analizės metodas leidžia mėginti atskleisti ir klasifikuoti pokyčių valdymo specifiką ir ypatumus, t. y. valdymo procesų modernizavimo reformavimą vienoje iš pirminės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo įstaigų – Vilniaus Centro poliklinikoje bei pateikti savitą viešųjų paslaugų teikimo kaitos modernizavimo struktūrinę dekompoziciją.
49 11Scopus© Citations 2 Sergamumas lytiškai plintančiomis infekcijomis Vilniaus mieste 2009-2015 metaisItem type:Publication, [Prevalence of Sexually Transmitted Infections in Vilnius from 2009 to 2015]research article[2016][S4][S003][5]; ;Juodaitė Račkauskienė, AudronėSveikatos mokslai = Health sciences in Eastern Europe. Vilnius : Sveikatos mokslai, 2016, t. 26, Nr. 6., p. 120-124Tyrimo tikslas – išsiaiškinti lytiškai plintančių infekcijų Vilniaus mieste sergamumą tarp 18 – 50 m. amžiaus moterų. Straipsnyje pateikiami 2009 – 2015 metų VšĮ Centro poliklinikoje vykdytos visuomenės sveikatos priemonės, finansuojamos Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšomis „Lytiškai plintančių infekcijų profilaktika“ duomenys. Nustatyta, kad 2009 – 2015 m. didžioji dalis moterų (net 86,4 proc.) dėl lytiškai plintančių infekcijų atvyko pasitikrinti profilaktiškai, ir tik 13,6 proc. moterų - turėdamos simptomatiką. Atlikti tyrimai rodo, kad iki 19 m. amžiaus grupėje Mycoplasma genitalium infekcijos paplitimas yra žymiai didesnis negu 40 – 50 m. amžiaus grupėje. Didžiausias sergamumas Chlamydia trachomatis lytiškai plintančia infekcija yra 20 – 29 m. amžiuje. Vertinant atliktų tyrimų rezultatus, nustatyta, kad amžiaus grupėse 20 – 29 m. ir 30 – 39 m. Ureaplasma urealyticum infekcijos paplitimas yra rečiausias, tačiau 40 – 50 m. amžiaus grupėje – dažniausias iš visų lytiškai plintančių infekcijų tirtų moterų tarpe.
20 13 Ambulatorinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje dirbančių sveikatos priežiūros specialistų darbo laiko paskirstymo tyrimasItem type:Publication, [The distribution of working time of the health care specialists, employed in ambulatory health care institutions]research article[2013][S4][S002][21]; ; Kudukytė-Gasperė, RenataSveikatos politika ir valdymas : mokslo darbai = Health policy and management : research papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2013, [Nr.] 1(5)., p. 167-187Straipsnyje nagrinėjamos ambulatorinėje asmens sveikatos priežiūroje dirbančių gydytojų ir slaugytojų veiklos darbo dienos metu ir vertinamas joms atlikti skiriamas laikas. Pastaraisiais dešimtmečiais daugelyje pasaulio šalių dėmesio susilaukusi sveikatos priežiūros sistemos orientacija į pacientą ir jo poreikius tampa vis svarbesne sveikatos sistemos reformos dalimi ir Lietuvoje. Tačiau mokslininkai atkreipia dėmesį į Lietuvoje nepalankią pacientui sveikatos priežiūros sistemą bei sveikatos problemų vadybos stoką. Tikslas: išanalizuoti ambulatorinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje dirbančių specialistų darbo dienos laiko paskirstymą, nustatyti laiko sąnaudų ryšius su respondentų charakteristikomis bei pasiūlyti galimas atvejo vadybininko intervencijas. Tyrimo rezultatai: nustatyta, kad apklausti asmens sveikatos priežiūros specialistai per dieną vidutiniškai priima po 28 pacientus, t. y. per dieną priimamų pacientų skaičius nuo 1996 iki 2013 m. išaugo 21 proc. Lyginant pacientų priėmimui skirtą laiką 1996 m., kuris sudarė 85 proc. viso skiriamo darbo laiko, nustatyta, kad 2013 m. pacientų priėmimui skiriamas darbo laikas sumažėjo 1,4 proc. Nustatyta, kad 2013 m. dauguma šeimos gydytojų pirminiam paciento ištyrimui skiria nuo 5 min. iki 8 min., o pakartotiniam vos 4 min. 2013 m. įvertinus specialistų skiriamą laiką profilaktiniam darbui, pastebėta, kad šiai veiklai skiriamas laikas sudaro tik 5,3 proc. viso darbo laiko.
29 13