Grikšienė, Daiva

Background The growing public health concern caused by non-communicable diseases in urban surroundings cannot be solved by health care alone; therefore a multidisciplinary approach is mandatory. This study aimed to evaluate the airborne aerosol pollution level in primary schools as possible factor influencing origin and course of the diseases in children. Methods Seasonal aerosol particle number concentration (PNC) and mass concentration (PMC) were studied in the randomly selected eleven primary schools in the Lithuanian capital, Vilnius, as model of a middle-size Eastern European city. Total PNC in the size range from 0.01 to >1.0 μm in diameter was measured using a condensation particle counter. Using an optical particle sizer, PNC was measured and PMC estimated for particles from 0.3 to 10.0 μm. A descriptive statistics was used to estimate the aerosol pollution levels. Results During all seasons, local cafeterias in the absence of ventilation were the main sources of the elevated levels of indoor PMC and PNC (up to 97,500 particles/cm3). The other sources of airborne particulates were the children's activity during the lesson breaks with PMC up to 586 μg/m3. Soft furniture, carpets in the classrooms and corridors were responsible for PMC up to 200 μg/m3. Outdoor aerosol pollution (up to 18,170 particles/cm3) was higher for schools in city center. Elevated air pollution in classrooms also resulted from intermittent sources, such as construction work during classes (200–1000 μg/m3) and petrol-powered lawn trimmers (up to 66,400 particles/cm3). Conclusion The results of our survey show that even in a relatively low polluted region of Eastern Europe there are big differences in aerosol pollution within middle-sized city. Additional efforts are needed to improve air quality in schools: more frequent wet cleaning, monitoring the operation of ventilation systems, a ban on construction works during school year, on a use of sandblasting mechanisms in the neighborhood of schools.

Per paskutinius penkerius metus sveikatos priežiūros valdymas iškėlė naujus organizacijų socialinės atsakomybės reikalavimus siekiant ne tik institucijų veiklos kokybės ir efektyvumo, bet ir organizacijų elgsenos bei darbuotojų mąstymo, jų motyvacijų ir lūkesčių pokyčių, formuojant naujas vertybes ir įsitikinimus, suprantant organizacijos kultūrą kaip visumą pažiūrų, tradicijų, kultūrinės savimonės, organizacijos ir darbuotojų tapatybės siekių. Tai reikalauja daugiadimensiško organizacijos vystymosi krypčių nustatymo, organizacijos strateginio požiūrio į jos kultūros formavimo ir sąveikos su išore institucine aplinka. Sveikatos priežiūros įstaigų vadovai ir aukščiausio rango vadybininkai turi vystyti ir plėtoti organizacinius gebėjimus, tobulinti administravimo praktiką, sistemingai analizuoti žmogiškųjų išteklių poreikį. Lietuvos integracija į Europos ekonominę erdvę lemia tiek naujų technologijų plėtrą, aukštesnius kokybinius sveikatos paslaugų standartus, tiek būtinybę dėl medicinos specialistų konkuruoti su Vakarų Europos valstybių paslaugų teikėjais. Tai daugiadisciplinins procesas, keliantis šaliai naujus iššūkius.

Vertinant Besimokančios organizacijos bruožų raišką šiuolaikinio viešojo valdymo kontekste ir remiantis Karen E. Watkins ir Victoria J. Marsick sudarytu klausimynu [30], 2017 m. sausio – kovo mėn. atliktas tyrimas viešojoje ambulatorinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, apklausti 228 darbuotojai. Daugelyje viešojo sektoriaus organizacijų veiklos vadyba, vertinimas ir rezultatų analizė tampa vis svarbesne viešojo sektoriaus institucijų veiklos sudedamąja dalimi. Viešojo sektoriaus organizacijoms, siekiančioms įgyvendinti Besimokančios organizacijos koncepciją, reikia pertvarkyti savo organizacijos valdymo struktūrą. Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos kritinis darbuotojų mokymosi taškas yra nepakankamas finansinės ir kitos pagalbos skyrimas visų pareigybių specialistams. Atlikto tyrimo metu nustatyta, kad aukščiausiai įvertintas mokymasis organizaciniame lygmenyje, toliau - grupių/ komandų, žemiausiai – individualiame lygmenyje. Galime teigti, kad tyrime dalyvavusios ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos kryptingas organizacinis mokymasis sąlygoja tobulėjimą, didina konkurencinį pranašumą ir leidžia prisitaikyti prie pokyčių bei juos valdyti, o kiekvienam jos darbuotojui suteikiama savirealizacijos galimybė. Tyrimo metu nustatyta, kad didžiausios ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros organizacijos stiprybės: dėmesio kreipimas į kliento (paciento) nuomonę; organizacija suteikia darbuotojams priemones, reikalingas darbui atlikti; darbuotojai geba dirbti komandoje, padeda vieni kitiems mokytis, gerbia kito darbuotojo nuomonę; vadovai dalijasi naujausia informacija apie technologijas, naujoves, kryptis. Nustatyta, kad ši įstaiga atitinka Besimokančios organizacijos koncepciją, tačiau nepakanka organizacijoje vien mokytis, būtina organizacijos valdymą orientuoti į nuolatinį veiklos procesų tobulinimą, paremtą šiuolaikinio viešojo valdymo paradigma.

Šiuolaikinio viešojo valdymo plėtros dinamika lemia struktūrinių ir sisteminių pokyčių poreikį. XX–XXI a. sandūroje viešojo valdymo kaitos proceso struktūros esminiais viešojo sektoriaus veiklos elementais tampa valdymo stiliaus, dizaino, formų ir metodų modernizavimo uždaviniai, skatinantys visų rūšių ir lygių viešojo valdymo institucijas tobulinti strategines pertvarkymo kryptis ir jų įgyvendinimo priemones (Raipa, Smalskys, Giedraitytė, Nefas, 2016). Globalizacijos procesų nulemta būtinybė valdyti pokyčius skatina viešojo valdymo reformų plėtrą, apimančią visų rūšių ir lygių viešojo sektoriaus struktūras. Be to, ji skatina į pertvarkos procesus įtraukti tiek verslo, tiek nevyriausybines institucijas, kurti naujus hibridinius, kvaziautonominius organizacinius darinius (Davies, 2007). IT plėtra, informacijos perkėlimas į elektroninę erdvę didina informacinių procesų ir veiklos kokybę, užtikrina geresnį konkurencingumą bei efektyvumą (Socialinės įtraukties didinimo 2014–2020 m. veiksmų planas). Informacinių sistemų (toliau - IS) kūrimas ir diegimas sveikatos priežiūros įstaigose reikalauja sudėtingų organizacinių priemonių, siekiant rasti tinkamas tarpusavio sąveikas ir konfigūracijas tarp žmogiškųjų išteklių, įstaigos IT bei tinkamos informacijos sklaidos IS kūrimo ir diegimo metu (Štitilis 2014).

X XI a mžiaus p radžioje v iešojo s ektoriaus i nstitucijų v eiklos m odernizavimą lemia objektyvūs viešojo valdymo procesų evoliucijos iššūkiai. Viešojo sektoriaus valdymo struktūroms reikalingos naujos, inovatyvios teorinės-metodologinės valdymo procesų reformavimo nuostatos, naujos koncepcijos, doktrinos ir praktiniai jų įgyvendinimo mechanizmų konstruktai. Straipsnio autoriai, remdamiesi metaanalizės, lyginamosios analizės, atvejo analizės ir kitais mokslinio tyrimo metodais, esamomis teorinio modeliavimo ir ekspertinio vertinimo galimybėmis, straipsnyje siekia išryškinti bendrąsias Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos veiklos, formuojant viešųjų organizacijų galimybes, rengiantis pokyčių valdymui, pačių pokyčių valdymo proceso sąlygas ir jiems įtaką darančius esminius veiksnius bei faktorius. Pasirinktas atvejo vadybos analizės metodas leidžia mėginti atskleisti ir klasifikuoti pokyčių valdymo specifiką ir ypatumus, t. y. valdymo procesų modernizavimo reformavimą vienoje iš pirminės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo įstaigų – Vilniaus Centro poliklinikoje bei pateikti savitą viešųjų paslaugų teikimo kaitos modernizavimo struktūrinę dekompoziciją.

Tyrimo tikslas – išsiaiškinti lytiškai plintančių infekcijų Vilniaus mieste sergamumą tarp 18 – 50 m. amžiaus moterų. Straipsnyje pateikiami 2009 – 2015 metų VšĮ Centro poliklinikoje vykdytos visuomenės sveikatos priemonės, finansuojamos Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšomis „Lytiškai plintančių infekcijų profilaktika“ duomenys. Nustatyta, kad 2009 – 2015 m. didžioji dalis moterų (net 86,4 proc.) dėl lytiškai plintančių infekcijų atvyko pasitikrinti profilaktiškai, ir tik 13,6 proc. moterų - turėdamos simptomatiką. Atlikti tyrimai rodo, kad iki 19 m. amžiaus grupėje Mycoplasma genitalium infekcijos paplitimas yra žymiai didesnis negu 40 – 50 m. amžiaus grupėje. Didžiausias sergamumas Chlamydia trachomatis lytiškai plintančia infekcija yra 20 – 29 m. amžiuje. Vertinant atliktų tyrimų rezultatus, nustatyta, kad amžiaus grupėse 20 – 29 m. ir 30 – 39 m. Ureaplasma urealyticum infekcijos paplitimas yra rečiausias, tačiau 40 – 50 m. amžiaus grupėje – dažniausias iš visų lytiškai plintančių infekcijų tirtų moterų tarpe.

The article reviews the operation of out-of-hours service at PI “Centro poliklinika” during the period of four years, a range of services, operational spe-cifics and outcomes. Benchmarking of this field of foreign countries was also carried out. The article provides the findings of a questionnaire survey con-ducted from October through December of 2014, in-volving 173 respondents who were delivered care by out-of-hours service.